Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1539-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
2S-1539-967/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
Š. K., B. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1539-967/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. U. ir Š. K. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo bendru šalių susitarimu, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja B. U. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 dėl 1 549,36 Eur draudimo įmokų, sumokėtų per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. kovo 20 d. už D. K. investicinį gyvybės draudimą, išieškojimo iš pareiškėjo Š. K..

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pagal pareiškėjų B. U. ir Š. K. (toliau – pareiškėjai) prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo bendru šalių susitarimu, institucija, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, pareiškėjų prašymas tenkintas ir panaikintas santuokos (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje; patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl civilinių teisinių pasekmių šalių numatytomis sąlygomis.

3. Teismo patvirtintos sutarties 13 punktu pareiškėjai susitarė lygiomis dalimis mokėti sūnaus D. K. investicinio gyvybės draudimo įmokas. Kadangi pareiškėja B. U. per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. kovo 20 d. gyvybės draudimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sūnų yra sumokėjusi 3 098,72 Eur, pareiškėjas Š. K., vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punktą, turi kompensuoti 1/2 dalį patirtų išlaidų, t. y. 1 549,36 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje Nr. N2-2517-541/2007.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja B. U. pateikė gyvybės draudimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad draudėja B. U. 2010 m. gegužės 14 d. sudarė gyvybės draudimo, susijusio su apdraustojo gyvybe ir kapitalo kaupimu sutartį (toliau – sutartis); draudimo sutarties termino pradžia – 2010 m. gegužės 1 d., pabaiga – 2042 m. balandžio 30 d.; apdraustasis asmuo B. U., antrasis apdraustasis D. K.; mėnesio draudimo įmoka – 100,00 Lt (28,96 Eur). Pagal sutartį pirmoji draudimo įmoka 100,00 Lt (28,96 Eur) sumokėta 2010 m. gegužės 13 d., kitos įmokos nuo 2010 m. gegužės mėnesio mokamos iš anksto už ateinančius laikotarpius, t. y. kas mėnesį iki kiekvienų draudimo metų kiekvieno mėnesio 1 d. Draudimo laikotarpis prasidėjo nuo 2010 m. gegužės 14 d. Byloje esančio gyvybės draudimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto duomenimis, pareiškėja B. U. pagal sutartį laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. kovo 20 d. sumokėjo 3 098,72 Eur. Šiame rašte nurodytos sutartyje apdraustajam D. K. nustatytos draudimo sumos ir per draudimo laikotarpį išskaičiuoti draudimo rizikos mokesčiai: 1) gyvybės draudimas, draudimo suma – 1 488,10 Eur, rizikos mokestis – 7,13 Eur; 2) traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimas, draudimo suma – 5 792,40 Eur, rizikos mokestis – 387,37 Eur; iš viso – 394,50 Eur.

6. Teismas konstatavo, jog sutartimi yra apdraustas ne tik šalių sūnus, bet ir pati pareiškėja B. U. ir draudimo sumos už sūnaus yra didesnės: gyvybės draudimo suma pareiškėjai – 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt), sūnaus gyvybės draudimo suma – 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt), pareiškėjos suma dėl kritinių ligų – 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt), traumos – 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt), o sūnaus traumos – 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt), kritinių ligų nėra. Atitinkamai sutartyje atskirai paskirstytos draudimo sumos ir rizikos abiem apdraustiesiems (tiek pareiškėjai, tiek ir sūnui).

7. Teismas nustatė, kad per draudimo laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. kovo 20 d. pagal sutartį už sūnaus D. K. draudimą pareiškėja B. U. iš viso sumokėjo 394,50 Eur, todėl pareiškėjas Š. K. privalo kompensuoti pareiškėjai B. U. 1/2 dalį draudimo įmokų už sūnaus draudimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Pareiškėjas Š. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 ir priimti naują nutartį – pareiškėjos B. U. prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos B. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė, nesuėjus atsiliepimo į jį pateikimo terminui, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo Š. K. teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas Š. K. 2019 m. liepos 8 d. teismo pranešimą gavo tik 2019 m. liepos 22 d., per savo darbovietę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl 14 dienų terminas atsiliepimui į prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 baigėsi tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. Iki teismo posėdžio, turėjusio vykti 2019 m. liepos 24 d., pareiškėjas Š. K., turėdamas dvi dienas, nespėjo nei susirasti advokato, nei pateikti atsiliepimo į prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad atsiliepimo į prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 terminas nėra pasibaigęs, turėjo atidėti paskirtą teismo posėdį.

8.2. Pareiškėjui Š. K. nesuteikta teisė išdėstyti savo poziciją dėl pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pagrįstumo, nagrinėjant jį žodinio proceso tvarka. Prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 buvo būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punkto taikymu ir vykdymu.

8.3. Pareiškėjas Š. K. nepažeidė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punkto. Prie prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pareiškėja B. U. nepridėjo jokių įrodymų, kad su pareiškėju Š. K. buvo derintas sūnaus gyvybės draudimo sutarties pasirašymas, jos sąlygos, draudimo suma. Šalys susitarė, kad jos abi kartu sūnaus vardu sudarys gyvybės draudimo (investicinę) sutartį, tačiau minėtos sutarties šalimi yra tik pareiškėja B. U., o pareiškėjas Š. K. į ją neįtrauktas, naudos gavėju irgi nenurodytas. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja B. U. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. būtų informavusi pareiškėją Š. K. draudimo sutarties sudarymą, reiškusi prašymą mokėti įmokas, informavusi apie tariamą įsiskolinimą, nurodžiusi, kad kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas, kilus abejonėms dėl šalių sudarytos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punkto aiškinimo, prasmės ir vykdymo, turėjo jį patikslinti, nekeičiant esmės arba siūlyti šalims jį pakeisti ar patikslinti.

8.4. Praleistas terminas prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pateikti. Pareiškėja B. U., vadovaujantis CPK 608 straipsniu, neprašė atnaujinti praleisto senaties termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti.

Atsiliepimas

9. Pareiškėja B. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismo pranešimai nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 straipsnyje numatytą kategoriją procesinių dokumentų, privalomų įteikti pasirašytinai. Pareiškėjui Š. K., kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog apie rašytinį teismo posėdį šalys informuotos tinkamai.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atidėti paskirtą prašymo nagrinėjimo datą. Pareiškėjo Š. K. teisė į teisminę gynybą pažeista nebuvo, nes jis pats nepasinaudojo proceso šaliai įstatymo suteikta teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, tokio prašymo neteikė, posėdžio datos ir laiko pakeisti neprašė.

9.3. Prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka skiriamas tik teismui pripažinus tai esant būtina. Pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes nenustatė būtinumo minėtą prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9.4. Pareiškėjui Š. K. yra aiškiai žinomos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių sąlygos. Šalys sutartimi nebuvo susitarę, kad sūnaus vardu gyvybės draudimo sutartį sudaryti turi abu tėvai kartu, arba kad abu tėvai turi susitarti dėl to, kas tokią sutartį sudarys, bendru sutarimu nutarti dėl draudimo kompanijos, draudimo sutarties sąlygų, viena kitos informavimo apie sudarytą draudimo sutartį būdo ir tvarkos. Pareiškėjas Š. K. nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 priėmimo momento savo teisės sūnaus D. K. vardu sudaryti draudimo sutartį nerealizavo ir pageidavimo tokią sutartį sudaryti neišreiškė. Šalių sudarytos sutarties sąlygos ir jų prasmė yra aiški, todėl pareiškėjas Š. K., pageidaudamas keisti ar tikslinti sutarties sąlygas, turėjo galimybę kreiptis su pasiūlymu į pareiškėją B. U., o nepavykus susitarti – į teismą.

9.5. Pareiškėjas Š. K. apie draudimo sutarties sudarymą ir pareiškėjos B. U. pageidavimą susigrąžinti 1/2 dalį įmokų buvo asmeniškai ne kartą informuotas telefonu, tačiau jas kompensuoti atsisakė.

9.6. Nei pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 priėmimas, nei vykdomojo rašto išdavimas, savaime nereiškia, kad bus pradėtas priverstinis vykdymas. Pareiškėjui Š. K. neužkirstas kelias gera valia kompensuoti 1/2 dalį pareiškėjos B. U. sumokėtų draudimo įmokų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos B. U. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punkto netinkamo vykdymo tenkintas. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinės bylos pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovo Š. K. priešieškinį ieškovei B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir bendro turto padalijimo, nagrinėjimo metu sutuoktiniai sudarė sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių, kuria išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir išlaikymo, tarpusavio išlaikymo, bendro turto padalinimo, pareiškėjų pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimus.

14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, tenkintas pareiškėjų B. K. ir Š. K. prašymas dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių patvirtinimo. Teismas patvirtino pareiškėjų B. K. ir Š. K. sudarytą sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių šalių individualiai aptartomis ir nustatytomis sąlygomis, iš kurių ginčo atveju yra aktuali 13 punkto sąlyga, numatanti, kad ,,Š. K. ir B. K. susitaria sūnaus D. K. vardu sudaryti jo gyvybės draudimo sutartį (investicinę). Draudimo įmokas šalys susitaria mokėti lygiomis dalimis.“.

15. Pareiškėja B. U., kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje li N2-2517-541/2007, nurodžiusi, jog per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ji gyvybės draudimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sūnų yra sumokėjusi 3 098,72 Eur, todėl pareiškėjas Š. K., vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punktą, turi kompensuoti 1/2 dalį jos patirtų išlaidų, t. y. 1 549,36 Eur. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas pareiškėjos B. U. pozicijai dėl netinkamai vykdomos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punkto, konstatavo, jog per draudimo laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. kovo 20 d. pagal sutartį už sūnaus D. K. draudimą pareiškėja B. U. iš viso sumokėjo 394,50 Eur, todėl pareiškėjas Š. K. privalo kompensuoti pareiškėjai B. U. 1/2 dalį draudimo įmokų už sūnaus draudimą

16. Apelianto pozicija skundžiamos pirmosios instancijos nutarties atžvilgiu atskirajame skunde yra grindžiama procesinės teisės normų pažeidimais, padarytais pirmojo instancijos teismo nesilaikant CPK reglamentuotos tvarkos, susijusios su šalies teise būti išklausytai, ir pareigų, išplaukiančių iš sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių, tinkamu vykdymu.

17. Atskiruoju skundu pareiškėjas Š. K. išskiria tokius pirmosios instancijos teismo padarytus procesinės teisės normų pažeidimus: 1) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 išnagrinėtas nesuėjus atsiliepimo į jį pateikimo terminui, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo Š. K. teisę į teisminę gynybą ir užkertant kelią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų išsiaiškintos ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės; 2) nesuteikta teisė išdėstyti savo poziciją dėl pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pagrįstumo, nagrinėjant jį žodinio proceso tvarka; 3) pareiškėjos B. U. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 priimtas šiai praleidus terminą jį pateikti.

18. Kadangi šalių sudaryta sutartis dėl civilinių teisinių pasekmių, kuria tarpusavio nuolaidomis išspręstas kilęs teisminis ginčas, yra vykdytinas dokumentas, prilyginamas taikos sutarčiai, jos šalims turinčiai galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, aktualus yra CPK 646 straipsnio 3 dalies taikymas.

19. Pagal CPK 646 straispnio 3 dalį, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas, 2019 m. liepos 8 d. priėmęs pareiškėjos B. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, ėmėsi tokių veiksmų – paskyrė šį prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. liepos 24 d. 9.00 val., paskelbiant apie rašytinį teismo posėdį CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir nustatė keturiolikos dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti.

21. Pagal įstatymo analogiją taikomoje CPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

22. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,LITEKO“ esančios civilinės bylos Nr. N2-2517-541/2007 elektroninės kortelės matyti, kad 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjui Š. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir nustatytas keturiolikos dienų terminas pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą. 2019 m. liepos 19 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui Š. K. neįteikti, todėl jie pakartotinai persiųsti pareiškėjui Š. K. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jo darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo Š. K. advokatė S. G. 2019 m. liepos 25 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) turimą paskyrą pateikė prašymą dėl pareiškėjui Š. K. skirtų procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bylos apimtyje gavimo elektronine forma. Tik 2019 m. liepos 26 d. buvo gauta AB „Lietuvos pašto“ pažyma, patvirtinanti asmenišką procesinių dokumentų pareiškėjui Š. K. įteikimo faktą, kaip joje nurodyta, 2019 m. liepos 23 d. Pareiškėjas Š. K. tuo tarpu nurodė 2019 m. liepos 8 d. pranešimą apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka kartu su kitais jam siųstais procesiniais dokumentais gavęs 2019 m. liepos 22 d., juos jam pasirašytinai įteikiant per darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administraciją.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo Š. K. argumentą dėl termino atsiliepimui į prašymą pateikti skaičiavimo, mano esant būtina paminėti, jog gavęs procesinius dokumentus ir būdamas tinkamai informuotas apie prašymo dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 nagrinėjimą rašytiniame teismo posėdyje 2019 m. liepos 24 d., 9.00 val., pareiškėjas Š. K. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, tokių kaip teismo informavimas 2019 m. liepos 8 d. pranešime apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nurodytais kontaktais dėl gautos korespondencijos ar prašymo atidėti rašytinį teismo posėdį pateikimas. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui Š. K. 2019 m. liepos 23 d., buvo gauta tik 2019 m. liepos 26 d., todėl pirmosios instancijos teismui objektyviai neturint duomenų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą dalyvaujančiam byloje asmeniui, pareiškėjas Š. K. privalėjo, matydamas, jog sekančią dieną, t. y. 2019 m. liepos 24 d., vyks rašytinis teismo posėdis, elgtis kaip protingas, rūpestingas ir atidus žmogus bei pranešti pirmosios instancijos teismui apie gautus procesinius dokumentus.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nutarčiai išduoti vykdomąjį raštą esant skundžiamai atskiruoju skundu, pareiškėjas Š. K., nespėjęs pateikti atsiliepimo į pareiškėjos B. U. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytam paduodamas atskirąjį skundą, kuriuo prašyta revizuoti pirmosios instancijos teismo nutartį.

25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo Š. K. teiginio, kad jis, teikdamas atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007, būtų prašęs skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, siekiant ištirti ir įvertinti reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti vykdomojo rašto nagrinėjamą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Tai reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydami išimtines aplinkybes, dėl kurių yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, jeigu teismui byloje esančių duomenų užtenka ginčo nagrinėjimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir konstatuoti, jis pagrįstai gali nuo bendrosios taisyklės, įtvirtintos CPK 646 straipsnio 3 dalyje ir numatančios, jog prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nenukrypti.

26. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo Š. K. argumento, kad prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai B. U. praleidus terminą jį pateikti, pagrįstumo, pažymi, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punktą, šalys susitarė sudarius gyvybės draudimo sutartį, draudimo įmokas mokėti lygiomis dalimis, kitaip tariant, jos išreiškė valią dėl periodinių įmokų atlikimo gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjai B. U. 2010 m. gegužės 14 d. sudarius universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), terminas prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 ir gautam vykdomajam raštui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 pateikti prasideda nuo kiekvienos 28,96 Eur įmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 2, 4 dalys), todėl priešingai negu nurodo pareiškėjas Š. K., pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priimtas nagrinėti.

27. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo principas – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui, sutartimi pagal suderintą šalių valią nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės ir bendru šalių sutarimu prisiimti įsipareigojimai dėl jos sąlygų vykdymo prilygsta įstatymui. CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje sutarties ir įstatymo sutapatinimu siekiama sureikšminti sutarties vykdytinumą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

29. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).

30. Teismas, taikydamas lingvistinį sutarties teksto aiškinimo būdą, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punktu pareiškėjai siekė įtvirtinti pareigą, vykdytiną abiejų šalių atžvilgiu, sudaryti sūnaus D. K. vardu jo gyvybės draudimo sutartį (investicinę). Akivaizdu, jog tokia sąlyga į sutartį įtraukta jo įstatyminiams atstovams – tėvams veikiant išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, todėl net ir aiškiai, vertinant pažodinį sutarties tekstą, nenumačius, kad lygiavertiškai vienas iš tėvų arba privalomai jie abu kartu turi sudaryti sūnaus D. K. gyvybės draudimo sutartį (investicinę) sutartį, bet kurio iš pareiškėjų iniciatyva atlikti veiksmai, kurių imtasi sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punktui įvykdyti, laikytini atitinkančiais jų, kaip sutarties šalių, tikrąją valią. Būtent todėl pareiškėjas Š. K., žinodamas apie šalių sutarimu prisiimtą įsipareigojimą ir suvokdamas, kad jis privalo būti vykdytinas, turėjo bendradarbiauti su pareiškėja B. U. sudarant gyvybės draudimo sutartį (investicinę) arba ją sudaryti vienašališkai. Kadangi laikotarpiu nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2517-541/2007 priėmimo iki 2010 m. gegužės 14 d. universalaus gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutarties (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymo, pareiškėjas Š. K. nesiėmė jokių veiksmų sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių 13 punkto sąlygai realizuoti, jo pasyvumas, pasireiškiantis ne tik objektyviomis priežastimis nepagrįstu neveikimu dėl gyvybės draudimo sutarties (investicinės) sudarymo, tačiau ir draudimo įmokų lygiomis dalimis nemokėjimo, pripažintinas pažeidžiančiu prisiimtą įsipareigojimą jį netinkamai vykdant (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė