Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nuosprendžio, kuriuo A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 31 d., apie 16 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 95, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 ir 128 punktų reikalavimus, nes vairuodamas automobilį nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į kelio būklę bei meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra einančių pėsčiųjų, kuriuos privalo praleisti, todėl vairuojamo automobilio kaire priekine dalimi partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį P. S., kuris dėl įvykio metu patirtų kūno sužalojimų mirė.Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nuosprendį pakeisti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam kaltinamajam A. M. skirti dvi poveikio priemones: trejiems metams uždrausti vairuoti kelių eismo transporto priemones bei 60 valandų nemokamų darbų, kuriuos išdirbtų laisvu nuo darbo metu per 5 mėnesius įstatyme nurodytose įstaigose. Skunde nurodoma, kad nors nusikaltimas ir neatsargaus, tačiau sukėlęs skaudžias pasekmes, padarytas grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles. Prokuroras taip pat prašo įvertinti A. M., kaip asmenį, kuris turėdamas trumpą vairavimo patirtį, per 2016 metus tris kartus buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka. Prokuroro manymu, teismo paskirta tik viena poveikio priemone – draudimu vairuoti kelių eismo transporto priemones minimaliam įstatymu numatytam terminui nebus pasiekti tikslai pataisyti asmenį bei užkirsti kelią panašių nusikalstamų veikų darymui. Minėtus tikslus galima būtų pasiekti, paskyrus maksimalų įstatyme nustatytą teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo laikotarpį bei kitą poveikio priemonę - nemokamus darbus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. gynėjas advokatas Kęstutis Rakauskas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nuosprendį palikti nepakeistą. Gynėjas pažymi, kad pagal įstatymu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo taisykles teismas jų gali ir neskirti, nes tai yra teismui suteikta teisė, bet ne pareiga. Molėtų rajono apylinkės teismas, parinkdamas A. M. baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas neatsargus, A. M. susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai padarytą žalą ir nukentėjusioji jam atleido. Gynėjo manymu, teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati ir teisinga įvykdytam neatsargiam nusikaltimui, nes eismo įvykį sąlygojo ir paties nukentėjusiojo P. S. didelis neatsargumas, kai jis vilkėdamas tamsiais rūbais ir esant blogam matomumui, be atšvaitų įžengė į pėsčiųjų perėją, neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, t.y. neįsitikinęs, kad saugiai pereis gatvę. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija nei A. M. inkriminuotos veikos kvalifikacijos, nei teismo priimto sprendimo taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnį, numatantį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria paskirta, jo manymu, per švelni baudžiamojo poveikio priemonė. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės tikslus – pataisyti asmenį bei užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui - galima pasiekti tik paskyrus maksimalų įstatyme nustatytą teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą ir papildomai skiriant dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Su prokuroro apeliacinio skundo argumentais tiek dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės, tiek dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo aukštesnysis teismas nesutinka. Pirmiausia reikia pažymėti, kad BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, būtina nustatyti visas keturias minėto straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurių tarpe yra sąlyga – pagrįstas teismo manymas, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikaltimų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, kad tikslas užkardyti naujų nusikaltimų darymą jau yra pasiektas. Prokuroras pritarė BK 38 straipsnio taikymui A. M. atžvilgiu, o tuo pačiu pritarė ir teismo išvadai, kad yra pagrindas manyti, jog atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nedarys naujų nusikaltimų. Atsižvelgus į tai, tiek specialiosios teisės atėmimo termino ilginimas, tiek naujos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, siekiant asmenį pataisyti ir užkirsti jam kelią panašių nusikalstamų veikų darymui, būtų perteklinės baudžiamojo poveikio priemonės nusikalsti nelinkusiam, atsitiktinai neatsargų nusikaltimą padariusiam A. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamiausių baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas ir jų skaičiaus nustatymas yra teismui įstatymu suteikta diskrecija. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kelių eismo saugumo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), klausimo dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės sprendimas priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio t. y., ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo. Tuo tarpu šiuo atveju byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko lyjant lietui, tamsiu paros metu, esant neįjungtam apšvietimui miesto gatvėse, t.y. esant blogam matomumui. A. M. važiavo nedideliu greičiu – 45–50 km per valandą, tai patvirtino ir byloje apklausta liudytoja A. B., kuri iki įvykio važiavo paskui A. M. vairuotą (duomenys neskelbtini) automobilį iki 50 km per valandą greičiu. Nukentėjęs pėstysis taip pat nebuvo pakankamai atsargus, nes tamsiu paros metu ir vilkėdamas tamsius rūbus, į gatvę išėjo be atšvaitų ir neįsitikinęs, kad ją pereiti bus saugu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad A. M. Kelių eismo taisykles pažeidė šiurkščiai. Nukentėjusiajam A. M. iniciatyva iš karto buvo suteikta medicinos pagalba. Įvertinus minėtas nusikaltimo pavojingumui reikšmės turinčias aplinkybes bei paties kaltininko asmenybę (baustas administracine tvarka, tačiau neteistas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ėmėsi iniciatyvos, kad nukentėjusiajam būtų kuo skubiau suteiktas medicininė pagalba, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios ir kt.), pirmosios instancijos teismo A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vienerių metų terminas, negali būti laikomas per trumpu ir, kaip jau minėta, ilginti šį terminą bei skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Minėtomis aplinkybėmis skundžiamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-05-18 nuosprendį palikti nepakeistą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinį skundą atmesti.