Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiajai V. L., kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei L. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

- A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, be pastovios gyvenamosios vietos (deklaruoja gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), anksčiau teistas:

1) 1995-08-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1997-05-22 pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 str. paskirta bausmė subendrinta su 1995-08-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 2001-04-18 pagal BK 271 str. 3 d., 234-1str. 1 d., 272 str. 2 d., 234 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 43 str. 1 d. subendrinta su 1997-05-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę. 2003-08-29 nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 271 str. į BK 178 str. 2 d., iš BK 234-1 str. 1 d. į BK 254 str. 1 d., iš BK 272 str. 2 d. į BK 180 str. 3 d., veika, numatyta BK 234 str. 1 d. neperkvalifikuota ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1 d. subendrinta su 1997-05-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2005-11-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

5) 2009-11-26 pagal Respublikos BK 178 str. 1 d. - 60 parų arešto;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2015 m. sausio 17 d., laikotarpyje tarp 18.40 val. - 22.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. D. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, tuo padarė kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, IV-o šonkaulio, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės priekinio paviršiaus sužalojimais, kiauriniu širdies kairio prieširdžio priekinės sienelės pažeidimu, kas komplikavosi nukraujavimu į kairiąją krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, ūmiu širdies veiklos sutrikimu, vidaus organų mažakraujyste, dėl ko S. D. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. S. D. nužudė ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d..

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str.1 d. įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013). Smūgiuodamas peiliu į kūno dalį, kurioje randasi gyvybiškai svarbūs vidaus organai, normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti.

Kaip jau buvo minėta 2015-01-18 įvykio vietos apžiūros metu name rastas S. D. lavonas. Kaip seka iš 2015-01-19 specialisto išvados, jo mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine - pjautine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, IV-o šonkaulio, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės priekinio paviršiaus sužalojimais, kiauliniu širdies kairio prieširdžio priekinės sienelės pažeidimu. Kaltinamasis nuosekliai, viso proceso metu, nurodė, kad būtent jis, vieną kartą peiliu dūrė S. D.. Apie tai jis nurodė ir liudytojui A. K., kuris tokius kaltinamojo parodymus patvirtino bei nurodė, kad jokių kitų asmenų, galėjusių S. D. sužaloti, jam nueinant miegoti nebuvo. A. P. ir paminėtas liudytojas nurodė, kad peilį, kuriuo buvo sužalotas S. D., kaltinamasis išmetė lauke, kur šis peilis ir buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Be to, kaip seka iš 2015-03-24 specialisto išvados, ant šio peilio buvo rastas S. D. kraujas, kas leidžia teigti, jog būtent juo ir buvo nužudytas S. D.. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad S. D., durdamas vieną kartą peiliu nužudė būtent A. P.. Kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis S. D. vieną kartą peiliu dūrė į krūtinės sritį dėl pastarojo jo atžvilgiu išsakytų žodžių, priekabių. Tokiais kaltinamojo teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi ūmų nužudytojo būdą patvirtino ir liudytojas A. K. bei nukentėjusioji – nužudytojo sesuo V. L.. Tai patvirtina, kad nužudymo motyvas buvo buitinio pobūdžio asmeniniai nesutarimai. Kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis), įdūrimo peiliu lokalizacija bei tam panaudoto įrankio savybės, specialisto išvadoje nurodomas sužalojimų padarymo mechanizmas, rodo, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad tokie jo veiksmai gali ne tik sužaloti S. D., bet ir būti jo mirties priežastimi. Nužudymas pripažįstamas padarytu netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nors kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis nesiekė nukentėjusiojo mirties ir tokių duomenų byloje nėra, tačiau jis nesiėmė ir jokių veiksmų, tokiems padariniams išvengti, t.y. leido jiems atsirasti. Įvertinus kaltinamojo parodymų turinį, bei tai, kad peiliu buvo suduotas tik 1 smūgis, daroma išvada, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, t.y. nėra pagrindo padaryti išvadą, kad kaltinamasis siekė S. D. mirties. Veiką kvalifikuojančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d..

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis viso proceso metu savo kaltę pripažino. Iš esmės būtent dėl jo parodymų ikiteisminis tyrimas buvo atliktas greitai ir sklandžiai. Jo parodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam peiliu dūrė dėl šio priekabiavimo, žodžių, tačiau iš esmės nenurodė, kuo konkrečiai tai pasireiškė. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Teismo vertinimu, tokių aplinkybių aptariamu atveju nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo elgesys turi būti vertinamas kaip provokuojantis bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, jis kelinta diena iš eilės girtavo ir nusikaltimo padarymo metu buvo girtas. Būdamas blaivus taip nebūtų padaręs. Kaip matyti iš alkotesterio kvito, netgi sekančią dieną – 2015-01-18 apie 12.10 val. kaltinamajam buvo nustatytas 1,04 promilės girtumas. Nors tikslus suvartotas alkoholio kiekis ir kaltinamojo girtumo laipsnis įvykio metu nėra aiškus, tačiau įvertinus tiek kaltinamojo, tiek liudytojo A. K. parodymus, atsižvelgiant ir į smurto pavartojimo aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos neabejotinai turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. 1. 191; 195). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, administracine tvarka baustas, teistas (t. 1, b. 1. 170-174, 175-179). Charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 193).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d. yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Įvertinus visumą kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 2 d., daroma išvada, kad kaltinamajam skirtina BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta, mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau ženkliai didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė – 9 metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (BK 11 str. 6 d., 15 str. 1, 2 d., 41 str., 50 str., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p., 61 str.).

A. P. į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2015-01-18 iki 2016-01-22, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016 m. sausio 22 d..

A. P. 2015-01-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymo terminas 2015-11-04 Kauno apygardos nutartimi pratęstas 3 mėnesiams nuo 2015-11-07, kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę, paliktina galioti (pratęstina) iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 119 str., 122 str., 139 str. 1, 3 d., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 764,98 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 145-147, t. 2).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. nurodė, kad ji palaidojo brolį, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji nurodė laidotuvėms išleidusi 764,98 eurų. Šių išlaidų dydį iš esmės patvirtina ir pateikti dokumentai (b. l. 149-151, t. 2). Tokiais nukentėjusios paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti – nurodomas išlaidų dydis protingumo kriterijui neprieštarauja. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad gavo 304 eurus laidojimo pašalpos, kuri iš laidojant patirtų išlaidų neatimta. Iš nurodytų aplinkybių seka, kad iš 764,98 eurų išlaidų atėmus gautą 304 eurų pašalpą, neatlygintos žalos dydis sudaro 460,98 eurų. Turtinės žalos dydį kaip pagrįstą pripažino ir kaltinamasis. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 460,98 eurus (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.263 str., 6.284 str. 1 d., 6.290 str., 6.291 str.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji neteko artimo žmogaus – brolio ir tai neabejotinai jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Pagrindo pripažinti, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė nėra. Priešingai - įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tokia suma visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumų kriterijų reikalavimus. Tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba ir neturi tokio dydžio lėšų, nėra pakankamu pagrindu neturtinę žalą mažinti, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai, kadangi 10000 eurų suma, netgi įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, yra adekvati nukentėjusios patirtiems išgyvenimams ir netekčiai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 5 peiliai, 2 stiklinės, 3 stikliukai, 10 nuorūkų, piniginė, banko kortelė, šalpos pensijos pažymėjimas, darbingumo pažymėjimas, 3 plastmasiniai buteliai paimti 2015-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. 4-20), kurie 2015-10-08 lydraščiu dėl daiktų perdavimo saugojimui Nr. 64-S-64795 perduoti saugoti Marijampolės AVPK Logistikos skyriui (t. 1, b. 1. 31-32) ir saugomi pagal 2015-10-12 kvitą Nr. 0000672 (b. l. 32, t.1), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

- S. D. rūbai: striukė, megztinis, liemenė, džemperis, sportinės kelnes, apatinės kelnės, marškiniai paimti 2015-01-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. 1. 33), bei daktiloskopinė kortelė, 2015-10-09 lydraščiu dėl daiktų perdavimo saugojimui Nr. 64-S-65248 perduoti saugoti Marijampolės apsk. VPK Logistikos skyriui (t. 1, b. 1. 43-44) ir saugomi pagal 2015-10-13 kvitą Nr. 0001892 (b. l. 44, t.1), A. K. lyginamajam tyrimui paimti rankų atspaudai, rankų nuoplovos, nagų nuokarpos ir seilių pavyzdys (t. 1, b. l. 147-152), A. P. lyginamajam tyrimui paimti rankų atspaudai, nagai ir seilių pavyzdys (t. 2, b. l. 18-23), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

- A. K. rūbai: megztinis, kelnės, odinė striukė, batų pora, paimti 2015-01-18 daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b. 1. 136), 2015-10-08 lydraščiu dėl daiktų perdavimo saugojimui Nr. 64-S-64823 perduoti saugoti Marijampolės AVPK Logistikos skyriui (t. 1, b. 1. 153-154) ir saugomi pagal 2015-10-12 kvitą Nr. 0001872 (b. l. 154, t. 1), A. P. daiktai: rankinukas, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, socialinė kortelė paimti 2015-01-18 asmens kratos protokolu (t. 2, b. 1. 4), A. P. rūbai: pora sportinių batų, striukė, kelnės, 2 megztiniai paimti 2015-01-18 daiktų pateikimo protokolu (t. 2, b. 1. 9), 2015-10-08 lydraščiu dėl daiktų perdavimo saugojimui Nr. 64-S-64848 perduoti saugojimui į Marijampolės AVPK Logistikos skyrių (t. 2, b. 1. 24-25) ir saugomi pagal 2015-10-12 kvitą Nr. 0000671 (b. l. 25, t. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkams – atitinkamai A. K. ir A. P. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.)

Kompaktinis diskas, su A. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (b. l. 54, t. 2) ir kompaktinis diskas su garso įrašu gautu iš BPS Alytaus skyriaus (t. 1, b. 1. 160), paliktini saugoti byloje (BPK 96 str. 1 d. 4 p., 94 str. 1 d. 3 p.).

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą kaltinamajam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, iš jo priteisiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai, o tai neišvengiamai dar labiau pasunkins kaltinamojo turtinę padėtį, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jo nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. ,

nusprendžia:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015-01-18 iki 2016-01-22, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016-01-22.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurios taikymo terminas 2015-11-04 Kauno apygardos nutartimi pratęstas 3 mėnesiams nuo 2015-11-07, palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnai: priteisti iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) 460,98 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo;

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 5 peilius, 2 stiklines, 3 stikliukus, 10 nuorūkų, piniginę, banko kortelę, šalpos pensijos pažymėjimą, darbingumo pažymėjimą, 3 plastmasinius butelius, paimtus 2015-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, S. D. rūbus: striukę, megztinį, liemenę, džemperį, sportines kelnes, apatines kelnes, marškinius, paimtus 2015-01-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daktiloskopinę kortelę, iš A. K. lyginamajam tyrimui paimtus rankų atspaudus, rankų nuoplovas, nagų nuokarpas ir seilių pavyzdį, iš A. P. lyginamajam tyrimui paimtus rankų atspaudus, nagų ir seilių pavyzdžius, saugomus Marijampolės AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

- A. K. rūbus: megztinį, kelnes, odinę striukę, batų porą, paimtus 2015-01-18 daiktų pateikimo protokolu, saugomus Marijampolės AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K..

- A. P. daiktus: rankinuką, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, socialinę kortelę, paimtus 2015-01-18 asmens kratos protokolu, A. P. rūbus: sportinių batų porą, striukę, kelnes, 2 megztinius, paimtus 2015-01-18 daiktų pateikimo protokolu, saugomus Marijampolės AVPK Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. P..

Kompaktinius diskus, su A. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu ir su garso įrašu gautu iš BPS Alytaus skyriaus, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo A. P., nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.