Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo Valstybinėje mokslinėje gamybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Nurodė, kad duomenys apie pareiškėjo darbą šiuose darbovietėse Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo perduoti dėl atsakingų darbuotojų aplaidumo. Jų nepavyko rasti ir Vilniaus regiono valstybės archyve, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyve. Minėtu laikotarpiu pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą darbo santykiai (priėmimo ir atleidimo iš tam tikros darbovietės faktai) buvo fiksuojami asmens darbo knygelėje, tačiau mirus paskutinės darbovietės Valstybinės mokslinės gamybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, šis dokumentas buvo prarastas. Kadangi rašytiniais įrodymais negali pagrįsti darbo Valstybinėje mokslinėje gamybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtins liudytojai V. Š. ir K. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi jo pareiškimas civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 išnagrinėtas, sprendimas įsiteisėjęs, nėra pagrindo pareiškimą nagrinėti iš naujo, todėl jį atsisakoma priimti.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 išnagrinėjo pareiškėjo D. P. pareiškimą, kuriame, be kitų reikalavimų, jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, ir pareiškimą šioje dalyje atmetė. Pareiškėjas pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 kaip ir šioje byloje argumentavo tuo, kad duomenys apie pareiškėjo darbą šioje darbovietėje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo perduoti dėl atsakingų darbuotojų aplaidumo, jų nepavyko rasti ir Vilniaus regiono valstybės archyve, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyve; minėtais laikotarpiais pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą darbo santykiai (priėmimo ir atleidimo iš tam tikros darbovietės faktai) buvo fiksuojami asmens darbo knygelėje, tačiau mirus pareiškėjo paskutinės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, šis dokumentas buvo prarastas. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-18026-599/2023, be kita ko, buvo apklaustas ir tas pats liudytojas V. Š., kurį liudytoju pareiškėjas prašo apklausti šioje byloje.

4. Teismo vertinimu pareiškėjas tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 kėlė tokį patį reikalavimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, pareiškimuose nurodė tą patį suinteresuotą asmenį, tą patį pareiškimo faktinį pagrindą, tik šioje byloje „(duomenys neskelbtini)“ pavadino Valstybine moksline gamybine įmone, o civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 - uždarąja akcine bendrove. Tai nelaikytina reikšmingu skirtumu, nes abiejuose pareiškimuose kalbama apie to paties pavadinimo įmonę ir darbą joje tuo pačiu laikotarpiu, neminint, kad buvo dvi skirtingos teisinės formos įmonės tuo pačiu pavadinimu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, nurodęs tą patį suinteresuotą asmenį..

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priimti D. P. pareiškimą. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, D. P., nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 Valstybinėje mokslinėje gamybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju. 2024 m. vasario 2 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. P. pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškimas patektas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 pareiškėjas kėlė tokį patį reikalavimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, pareiškimuose nurodė tą patį suinteresuotą asmenį, tą patį pareiškimo faktinį pagrindą, tik šioje byloje „(duomenys neskelbtini)“ pavadino Valstybine moksline gamybine įmone, o civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 - uždarąja akcine bendrove.

5.2. Nors teismas pastebėjo, kad praeitą kartą pareiškėjas kreipdamasis į teismą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuo 1991-05-20 iki 1993-11- 20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šioje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo Valstybinėje mokslinėje gamybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepagrįstai vertino, jog tai yra ta pati darbovietė. Pažymėtina, kad teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT- 18026-599/2023, teismas nurodė, jog pareiškėjas turi tiksliai sutikslinti buvusiųjų darboviečių pavadinimus ir juos sutikslinęs pirmiausia turi kreiptis į atitinkamus archyvus ar jų padalinius dėl reikiamų duomenų gavimo, t. y. pareiškėjas pirmiausia prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl juridinių faktų nustatymo turi išnaudoti išankstinę neteisminę tvarką tokio pobūdžio bylose, nes kaip matyti teismo posėdžio metu pareiškėjas maišo ir painioja buvusiųjų darboviečių tikslius pavadinimus, jų tiksliai neprisimena, todėl teismas šiuo atveju negali padaryti pagrįstos išvados, jog šiuo atveju pareiškėjas tikrai išnaudojo išankstinę neteisminę tvarką tokio pobūdžio bylose (teismo sprendimo 37 p.)

5.3. Būtent pagal šiuos teismo nurodymus D. P. ir pasielgė. Patikslinti buvusios darbovietės pavadinimą pavyko pasinaudojus K. S., kuris taip pat byloje prašomas apklausti liudytoju, patarimu, kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paslaugų skyriaus archyvą siekiant išsiaiškinti kokia forma galėjo būti registruotas juridinis asmuo, kurio pavadinime yra žodis „(duomenys neskelbtini)“. Pasirodo, „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota kaip Valstybinė mokslinėj gamybinėje įmonė. Taigi, pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog jis jau yra kreipęsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis, D. P., nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 Valstybinėje mokslinėje gamybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju, nustatymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte sakoma, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu. Ši teisės norma taikoma ir pateikiant pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka (CPK 443 straipsnio 1 dalis).

9. Tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad šioje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo Valstybinėje mokslinėje gamybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Civilinėje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023 pareiškėjas prašė nustatyti juridinė reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1991-05-20 iki 1993-11-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, generalinio direktoriaus pavaduotoju. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimai nėra visiškai sutampantys.

10. Nežiūrint to, svarbiausia nagrinėjant šį klausimą yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendime, nurodytoje byloje Nr. e2YT-18026-599/2023, pareiškėjo reikalavimą tenkindamas tik iš dalies nurodė, kad: pareiškėjas turi tiksliai sutikslinti buvusiųjų darboviečių pavadinimus ir juos sutikslinęs pirmiausia turi kreiptis į atitinkamus archyvus ar jų padalinius dėl reikiamų duomenų gavimo, t. y. pareiškėjas pirmiausia prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl juridinių faktų nustatymo turi išnaudoti išankstinę neteisminę tvarką tokio pobūdžio bylose, nes kaip matyti teismo posėdžio metu pareiškėjas maišo ir painioja buvusiųjų darboviečių tikslius pavadinimus, jų tiksliai neprisimena, todėl teismas šiuo atveju negali padaryti pagrįstos išvados, jog šiuo atveju pareiškėjas tikrai išnaudojo išankstinę neteisminę tvarką tokio pobūdžio bylose. Esant aukščiau nurodytomis aplinkybės, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas tik dalinai.

11. Reaguodamas į teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendime išdėstytus reikalavimus pareiškėjas juos (pilnai ar dalinai) įvykdė ir su nauju pareiškimu kreipėsi į teismą siekdamas savo teisminės gynybos.

12. Iš to darytina išvada, kad pareiškimą nepagrįstai buvo atsisakyta priimti CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.