Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-33355-819/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
e2YT-33355-819/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27853-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
Pareiškėjas
I. D.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Dmitrijus Bogdanovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-33355-819/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27853-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje dalyvauja suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti jos praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą po tėvo J. D. mirties. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 8 d. pareiškėjos tėvas Vilniaus teritorinei ligonių kasai (toliau – Ligonių kasa) pateikė prašymą dėl dantų protezavimo išlaidų kompensacijos. Jam mirus, pareiškėja laukė atsakymo iš Ligonių kasos. Nesulaukusi atsakymo, ji 2021 m. apsilankė Ligonių kasoje, kur jai buvo išaiškinta, kad ji turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo po jos tėvo mirties. Dėl teisinių žinių trūkumo pareiškėja nurodo į notarą po tėvo mirties dėl paveldėjimo nesikreipusi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Dmitrijus Bogdanovas prašė patenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, patikslino, kad palikėjas J. D. jokio kito galimo paveldėti turto daugiau neturėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VMI nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. D. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu.

Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo VMI, jo atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. D. buvo našlys, jo sutuoktinė T. D., su kuria santuoką jis sudarė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo vieną vaiką – pareiškėją I. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Po J. D. mirties pareiškėja į notarą dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Testamentų registre nėra registruotų nei J. D. sudarytų testamentų, nei jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis viešų registrų duomenimis nustatyta, kad jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto mirties momentu J. D. neturėjo, tačiau jis turėjo teisę į kompensaciją už savo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2017 m. sausio 6 d. Ligonių kasos pranešimas apie asmens įtraukimą į asmenų, laukiančių dantų protezavimo, sąrašą Nr. 6PŠ-92438-1, 2017 m. vasario 8 d. J. D. prašymas kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, 2017 m. vasario 8 d. UAB „Žalgiris 109“ sąskaita-faktūra serija EVT Nr. 879, 2017 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderis.

Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad dėl šios kompensacijos į Ligonių kasą ji kreipėsi tik 2021 m., nesulaukusi mokėjimo, nes buvo įsitikinusi, kad mirus tėvui Ligonių kasa jai kompensaciją skirs automatiškai. Byloje nėra įrodymų, liudijančių pareiškėjos turimą teisinį išsilavinimą ir/ar patirtį, tvarkant tokio pobūdžio paveldėjimo klausimus.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, liudijančių, kad pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įstatyminė J. D. įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per įstatymo nustatytą terminą niekas J. D. palikimo nepriėmė, ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti nėra kilęs (tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas, nepaisant jo žymaus praleidimo, nepažeis teisinių santykių stabilumo), pati pareiškėja jį praleido dėl teisinių žinių stokos, būdama klaidingai įsitikinusi, kad tokios kompensacijos išmokėjimui turi pakakti prašymo Ligonių kasai pateikimo, J. D. palikimo ji niekad neatsisakė (palikimo priėmimo veiksmų neatliko, nes jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto J. D. neturėjo), teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teisėja

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir