Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1097-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
2A-1097-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06676-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
M. B.
Civilinė byla Nr. 2A-1097-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06676-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybės institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl tėvų pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus apimties.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. B. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, 17550 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2010-04-07. Ieškovė paaiškino, kad šalims 2007-02-17 šalims gimė sūnus, tačiau atsakovas 2008-05-20 išėjo gyventi atskirai nuo šeimos ir nuo tada nustojo vaikui teikti pastovų išlaikymą. Šalių sūnus serga bronchine astma, todėl jam būtinos išlaidos gydymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui B. B. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010-04-08 iki vaiko pilnametystės išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; 8050 Lt išlaikymo nepilnamečiui B. B. įsiskolinimą; iš atsakovo valstybei priteisė 458 Lt žyminio mokesčio, o ieškovei 58,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškinio pateikimo metu ieškovės pajamos sudarė apie 600 Lt per mėnesį, atsakovo – 686 Lt. Teismas laikė, kad ieškovės nurodyta 2000 Lt išlaikymo per mėnesį suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad nepilnamečiam vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, tai yra 800 Lt, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nepilnametis B. B. turi sveikatos problemų, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečio B. B. išlaikymui priteistina po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010-04-08 iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma yra 5750 Lt mažesnė nei ji būtų paskaičiuota už 23 mėnesius imant periodines išmokas išlaikymui po 1000 Lt, teismas laikė, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas ginčo laikotarpiu pervedė jai vaiko išlaikymui 5750 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 8050 Lt išlaikymo įsiskolinimas ((600 Lt*23)-5750 Lt=8050 Lt), susidaręs nuo atsakovo išėjimo gyventi atskirai 2008-06-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2010-04-07.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo bei sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą: iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui B. B. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-04-08, iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus nuo 2010-04-08 atsakovo sumokėtas išlaikymo sumas, o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – atmesti kaip nepagrįstą. Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovas pagal savo materialines galimybes išlaikymą sūnui teikė visada. Be to, atsakovas nuo kredito sutarties su AB SEB banku sudarymo dienos, moka visas kredito įmokas. Kreditas buvo skirtas įsigyti butui, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 686 Lt, tačiau jis turi kas mėnesį AB SEB bankas vidutiniškai sumokėti 2000 Lt kredito įmokų, turi papildomų išlaidų dėl gyvenimo ne šeimos būste.

2. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį, padedant jo tėvams, sūnaus išlaikymui gali kas mėnesį mokėti po 400 Lt. Teismo priteista išlaikymo suma yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai, kadangi sumokėjus priteistą išlaikymą, jam pragyvenimui liktų tik 86 Lt.

3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę šalių vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 1000 Lt, ar netgi 600 Lt. Vaikui teikiamas išlaikymas privalo būti proporcingas ne tik jo tėvų turtinei padėčiai, bet ir jo poreikiams.

4. Byloje esantys įrodymai aiškiai rodo, kad atsakovo vaiko išlaikymui sumokėta suma buvo žymiai didesnė ir sudarė 7250 Lt, o ne 5750 Lt. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas vienas pats grąžina šalių paimtą kreditą. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas, jis teikęs ne tik pervesdamas pinigus į ieškovės (ir sūnaus) sąskaitą, bet ir perduodamas ieškovei grynuosius pinigus. Be 3000 Lt sumos, paliktos ieškovei pradėjus gyventi skyrium, ieškovei atsakovas perdavė dar apie 1000 Lt sumą, taip pat yra sūnui pirkęs drabužių, maisto, higienos priemonių už apytiksliai 1000 Lt sumą, taipogi sumokėjo 2050 Lt dydžio įsiskolinimą už šeimos buto komunalines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų, nes serga alergine – bronchine astma, kurios formos tik blogėja ir komplikuojasi į kitas ligas, todėl ieškovė yra priversta reguliariai su vaiku lankytis pas gydytojus, pirkti reikiamus vaistus. Atsakovas nuosavybės teise turi turto, kurio rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis yra 137.156,38 Lt. Šis turtas turėtų būti realizuotas su sąlyga, kad už jį gautos sumos bus panaudotos vaiko išlaikymui. Ieškovė gauna 1800 Lt darbo užmokestį, jokio asmeninio turto neturi, tik tai, kas įgyta santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši ir jie gali teikti sūnaus išlaikymui vienodą išlaikymą. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, be sūnaus neturi kitų išlaikytinių, turi nemažai turto, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas per 2010 m. sūnaus išlaikymui pervedė 1300 Lt. Ieškovei, su kuria gyvena šalių sūnus, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas išlaikymas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei perdavė pinigus grynaisiais. Sūnaus išlaikymui nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. atsakovas pervedė tik 5050 Lt. 2200 Lt pervedimas yra susijęs su skolos ieškovei grąžinimu, bet ne su išlaikymo teikimu. Atsakovo mokamos kredito įmokos AB SEB bankui iš esmės prilygsta buto, kuriame gyvena jo sūnus, išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) A. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas ieškovės M. B. ieškinys dėl sūnui Benui, gim. 2007-02-27, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).

Pagal sprendimo priėmimo metu buvusią kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitiko vieną minimalią mėnesio algą, kuri sudarė 800Lt ir nesikeitė iki šiol. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovės nurodyta 2000Lt suma, reikalinga mėnesiui sūnaus išlaikymui yra neprotinga, tačiau nepasisakė kokia suma yra protinga ir gali tenkinti šioje byloje nepilnamečio vaiko būtinus poreikius, ir kaip ją paskirstė tarp abiejų tėvų.

Kolegija sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo 2007m. gimusio Beno sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti šiuo metu ir pradėjus lankyti mokyklą pakanka 1000Lt per mėnesį, nes jis yra jauno amžiaus ir specialių poreikių neturi, tačiau serga alergine-bronchine astma, kas duoda pagrindą nukrypti nuo 800Lt sumos. Tuo tarpu pripažinti pagrįsta dar didesnę vaiko išlaikymui reikalingą sumą būtinų poreikių tenkinimui ar maksimaliai tenkinti ir kitus poreikius pagrindo nėra, nes to neleidžia abiejų tėvų gaunamos pajamos ir turtinė padėtis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai. Kartu kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė skaičiavimų ar kitų įrodymų, jog sūnaus būtini poreikiai per mėnesį gali būti patenkinti už mažesnę nei 1000Lt sumą (CPK 178str.). Todėl nustačius nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sumą, yra būtina jas paskirstyti abiems tėvams, atsižvelgiant į jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir priteisti iš atsakovo jam tenkančią išlaikymo dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ją nagrinėjant pirmoje teismo instancijoje ieškovės ir atsakovo oficialiai gaunamos pajamos buvo panašios ir sudarė 600-700Lt, atsakovas turėjo nekilnojamo turto (bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis), kurio vertė viršijo 135000Lt, o o taip pat turėjo beveik 350000Lt negrąžintos paskolos už santuokoje su ieškove įgytą butą (b.l. 83, 84, 93-162). Iš SODROS gauti duomenys rodo, kad šiuo metu ieškovės darbinės pajamos yra padidėjusios ir sudaro apie 1800Lt per mėnesį, o atsakovo sumažėjusios ir nesiekia 400Lt. Tačiau kolegijai kelia abejonių apelianto gaunamos oficialios pajamos, nes jų faktiškai nepakanka sumokėti 400Lt vaiko išlaikymui, nors su šia suma apeliantas sutinka, prašydamas sumažinti 600Lt priteistą. Be to, atsakovas nurodo, jog jis kas mėnesį sumoka bankui 2000Lt kredito grąžinimui ir turi pragyventi pats, tačiau nepateikė įrodymų, kad tam reikalingas lėšas gauna iš tėvų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, siūlydamas ieškovei nutraukti santuoką bendru sutarimu, siūlė vaiko išlaikymui skirti kas mėnesį po 1000Lt(b.l.42-44), nors jo oficialios pajamos šios sumos nesiekė. Tai rodo, kad atsakovas gali turėti didesnes pajamas ar papildomą pragyvenimo šaltinį, dėl ko oficialiai gaunamos pajamos neatspindi jo tikrosios turtinės padėties. Be to, atsakovas yra jaunas, sveikas ir gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, ką yra padariusi ieškovė, kuri dirba keliose darbovietėse, nors augina ir prižiūri nepilnametį vaiką. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir sumažinti vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistą 600Lt periodinių išmokų dydį.

Atsakovas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodant, kad jis sūnaus išlaikymui sumokėjo 7250 Lt, o ne 5750 Lt ir vienas grąžina šalių paimtą kreditą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas jis teikęs ne tik pervesdamas pinigus į ieškovės (ir sūnaus) sąskaitą, bet ir perduodamas ieškovei grynuosius pinigus. Be 3000 Lt sumos, paliktos ieškovei pradėjus gyventi skyrium, ieškovei atsakovas perdavė dar apie 1000 Lt sumą, taip pat yra sūnui pirkęs drabužių, maisto, higienos priemonių už apytiksliai 1000 Lt sumą, taipogi sumokėjo 2050 Lt dydžio įsiskolinimą už šeimos buto komunalines paslaugas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei perdavė pinigus grynaisiais, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sūnaus išlaikymui nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. yra sumokėjęs 5750Lt Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų dėl vaikui pirktų drabužių ar kitų daiktų kiekio ir kainos, kas duotų pagrindą vertinti kaip prisidėjimą prie jo išlaikymo. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog jis iki ieškinio padavimo sūnaus išlaikymui suteikė išlaikymą, kurio bendra suma viršija 5750Lt(CPK 178str.).

Atsižvelgiant į teismo nustatytą vaiko išlaikymui 600Lt dydžio periodinių išmokų sumą, savo sūnaus išlaikymui atsakovas per 23 mėn. turėjo sumokėti 13800Lt, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, jo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8050Lt(13800Lt-5750Lt) ir apeliacinį skundą šioje byloje atmeta kaip nepagrįstą.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.N2-11109-121/2010 palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta Veniulytė - JankūnienėTatjana Žukauskienė