Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-319/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-25Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
1-38-319/2021
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00129-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kaltinamasis
E. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-319/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00129-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.1.1; 1.2.20.5.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,kaltinamajai E. D., jos gynėjai advokato padėjėjai M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. D., 2019 m. balandžio 17 d., laike nuo 13.07 val. iki 13.31 val., Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Jotvingių g. 8, Alytuje, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12539-19 dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir 2019 m. gruodžio 18 d. laike nuo 9.40 val. iki 10.52 val., tiksliau nenustatytu laiku, teisiamojo posėdžio metu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, Alytuje, sutikdama duoti parodymus ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus teigdama, kad 2019 m. kovo 27 d., apie 10.45 val., jos vyras S. D. buvo namuose ir miegojo, jis niekur nebuvo išėjęs, ji užrakino namus ir išsinešė abu raktus, todėl jis tikrai negalėjo užsipulti merginos, kai tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. T. atžvilgiu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. D. kalta neprisipažino. Ji parodė, kad duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjama jos sutuoktinio S. D. baudžiamoji byla, ji, turėdama galimybę neliudyti prieš vyrą, davė parodymus ir nurodė tokias aplinkybes, kurios jai buvo žinomos. Tą dieną ji užrakino vyrą namuose, o abu raktus pasiėmė. Į namus su mažamečiu vaiku grįžo po dviejų valandų ir miegantį vyrą rado namuose. Tokius parodymus davė viso proceso metu. Tik 2021 m. gegužės 11 d., vykstat į teismo posėdį S. D. jai pasakė, kad jis turėjo pasidaręs trečią raktą ir galėjo išeiti iš buto. Duodama tokius parodymus ji nenorėjo pakenkti procesui. Tokie jos duoti parodymai tyrimui įtakos neturėjo, nes sutuoktinis už padarytą nusikaltimą buvo nuteistas ir jau atliko bausmę.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. D. parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. rytą jis buvo namuose. Žmona su mažamečiu sūnumi išėjo pasivaikščioti. Jie turėjo du buto raktus ir žmona, užrakinusi duris, pasiėmė abu raktus. Jis turėjo pasigaminęs trečią raktą ir juo atrakinęs duris išėjo į gatvę. Už veiksmus, kurie įvyko, jis yra nuteistas ir aplinkybių neaiškins. Grįžusi E. D. rado jį namuose. Apie tai, kad jis turėjo pasigaminęs raktą ir juo pasinaudojo E. D. pasakė tik vykstant į šios bylos nagrinėjimą.

Iš 2020 m. vasario 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties, matyti, kad nagrinėjant S. D. baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nustatyta, kad E. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai (b. l. 7).

Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-1253619, iš kurio matyti, kad E. D. išaiškinta, kad ji, kuri yra įtariamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, taip pat išaiškinta, kad privalo duoti teisingus parodymus, už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 straipsnį. E. D. protokole pasirašė (b. l. 15).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-12536-19, liudytojo protokolo matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d. kaltinamoji E. D. šiame tyrime, apklausta liudytoja, parodė, kad ji yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ji sutinka duoti parodymus prieš savo sutuoktinį S. D. 2019 m. kovo 27 d., apie 10.45 val., jos vyras S. D. buvo namuose. Išeidama iš namų S. užrakino ir išsinešė abu raktus, todėl jis negalėjo užpulti merginos. Tą dieną jai skambino mergina vardu G. ir teigė, kad ją užsipuolė jos vyras. Grįžusi į namus apie tai papasakojo sutuoktiniui, tačiau šis atsakė, kad jokios merginos neužsipuolė, nes jai tai būtų padaręs būtų atsiprašęs (b. l. 16-17).

Iš liudytojo priesaikos matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamajai E. D., prieš apklausiant ją liudytoja, buvo išaiškinta atsakomybė pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį, ji prisiekė ir pasirašė (b. l. 18).

Iš 2019 m. gruodžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. D. apklausiama liudytoja, parodė, kad įvykio dieną jos vyras S. D. buvo namuose, miegojo, todėl nieko negalėjo sužaloti. Ji, išeidama iš namų, pasiėmė abu buto raktus (b. l. 24-26).

Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 11 d. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-543/2020, matyti, kad S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. kad jis 2019 m. kovo 27 d., apie 10.45 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais ir grasinimais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia prikibo prie G. T., kliudydamas ją pečiu, po to ne mažiau kaip du kartus rankomis sugriebęs nukentėjusiajai G. T. už kaklo ir ją purtydamas, taip pat sugriebęs nukentėjusiajai G. T. už rankos, stumdamas ranka jos petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei G. T. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant nusikalstamos veikos aplinkybes ir įrodymus, nurodyta, kad teisme liudytoja apklausta E. D. nurodė, kad ji sutinka duoti parodymus prieš savo sutuoktinį S. D. ir parodė, kad 2020 m. kovo 27 d., ryte, išeidama iš savo namų S. užrakino ir išsinešė abu raktus, todėl sutuoktinis neturėjo galimybės išeiti iš namų. Tačiau teismas tokius E. D. parodymus vertino kaip siekiant S. D. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės (b. l. 27-31).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, laiko juos įrodymais ir konstatuoja, kad kaltinimas E. D. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipomi arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

Nors kaltinamoji E. D. neigia davusi melagingus parodymus, tačiau teismas kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir jais nesiremia. Įsiteisėjusiu teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nustatyta, kad S. D. 2019 m. kovo 27 d., apie 10.45 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais ir grasinimais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia prikibo prie G. T., kliudydamas ją pečiu, po to ne mažiau kaip du kartus rankomis sugriebęs nukentėjusiajai G. T. už kaklo ir ją purtydamas, taip pat sugriebęs nukentėjusiajai G. T. už rankos, stumdamas ranka jos petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei G. T. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamosios aiškinimą, kad ji davė teisingus parodymus, nurodydama, kad minėto nusikaltimo padarymo metu S. D. buvo namuose, nes ji jį užrakino ir raktus pasiėmė, vertina, kaip nepatikimus ir daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji E. D., sutikusi duoti parodymus ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, t. y. ji tyčia melagingai liudijo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, siekdama padėti S. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios E. D. nurodytą aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu S. D. turėjo pasigaminęs trečią buto raktą ir turėjo galimybę išeiti iš namų, ir šio teisiamojo posėdžio metu tokias aplinkybes patvirtinus S. D., teismas vertina kaip nepaneigiančius kaltinamosios duotų parodymų nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje S. D. buvo pripažintas kaltu padarius minėtą nusikaltimą. Teismo vertinimu, tokia kaltinamosios E. D. versija ir S. D., kaip jos sutuoktinio minėti parodymai, nepatvirtinti jokiais kitais patikimais įrodymais, ir tai teismui duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog tuo yra siekiama, kad E. D. išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir kaip minėta aukščiau teismas juos vertina kaip gynybinius ir jais nesiremia. Kaltinamoji E. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu (S. D. baudžiamoji byla), suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Kaltinamoji taip pat suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose – liudytojos parodymuose ir panaudota byloje. Kaltinamosios S. D. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Bausmės skyrimo klausimai

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamoji E. D. padarė nusikaltimą teisingumui. Padaryta veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 45-46). Šiuo metu niekur nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus. VšĮ Alytaus poliklinikos psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų sąrašą įrašyta (b. l. 37), tačiau atlikus tyrimą specialisto išvadoje Nr. 93TPK-499/2020 konstatuota, kad E. D. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 41 ). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus.

Kaltinamajai E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-68) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas