Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-485/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-25Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
1A-487-485/2021
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00129-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
E. D.
Kategorijos
  • 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-485/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00129-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,nuteistajai E. D. ir jos gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – viešieji darbai trims mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. balandžio 17 d., laike nuo 13.07 val. iki 13.31 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir 2019 m. gruodžio 18 d. laike nuo 9.40 val. iki 10.52 val., tiksliau nenustatytu laiku, teisiamojo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) rūmuose, adresu (duomenys neskelbtini), sutikdama duoti parodymus ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus teigdama, kad 2019 m. kovo 27 d. apie 10.45 val., jos vyras S. D. buvo namuose ir miegojo, jis niekur nebuvo išėjęs, ji užrakino namus ir išsinešė abu raktus, todėl jis tikrai negalėjo užsipulti merginos, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. T. atžvilgiu.

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad E. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ji pripažinta kalta dėl jos padarymo ir jai paskirta sankcijoje numatyta švelniausia viešųjų darbų bausmė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. D. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d nuosprendį panaikinti. Nusprendus pripažinti E. D. kalta, paskirti jai piniginę nuobaudą, o ne viešuosius darbus.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino E. D. ir jos vyro S. D. duotus parodymus. Nuteistoji davė tokius parodymus, kokias aplinkybes iš tiesų žinojo, t. y., jog vyras jai išėjus, vyras pasiliko namuose ir E. D. jį užrakino, o jis kitų raktų jos žiniomis neturėjo. Apie tai, kad jos sutuoktinis turėjo pasigaminęs raktus jai nežinant, nuteistoji sužinojo tik teismo posėdžio dieną, ką pasakė posėdžio metu. Apylinkės teismas nepaneigė E. D. išsakytos pozicijos bei neįvertino visų jos ir liudytojo parodymuose nurodytų aplinkybių, todėl netinkamai įvertino aplinkybes ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, kuris naikintinas. Apeliantės nuomone, byloje nėra įrodymų, kad ji davė melagingus parodymus tyčia norėdama pakenkti proceso eigai ar nuo atsakomybės apsaugoti savo sutuoktinį.

3.2. Skunde taip pat nesutinkama su E. D. paskirta bausme. Nurodoma, kad E. D. parodymai, duoti S. D. byloje, nebuvo kliūtis jį pripažinti kaltu ir nuteisti. Be to, jos sutuoktinis S. D. jau yra nepriekaištingai atlikęs jam paskirtą bausmę, todėl, apeliantės nuomone, būtų netikslinga jai skirti nuobaudą ir suteikti teistumą. Tai pakenktų jai norint įsidarbinti ir susirasti darbą bei atsilieptų jos dviem nepilnamečiams vaikams, kadangi jos sutuoktinis yra ne kartą teistas. Skunde teigiama, kad E. D. anksčiau neteista ir nenusižengusi, yra pavyzdinga pilietė, o tai galima būtų priskirti lengvinančiai aplinkybei, nes teistumas būtų pati didžiausia bausmė.

4. Atsiliepimo į nuteistosios skundus negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji E. D. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės ir įrodymų vertinimo

7. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir padarė teisingą išvadą dėl E. D. kaltės, jai davus melagingus parodymus.

8. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju apeliantei yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, ją apklausiant kaip liudytoją baudžiamojoje byloje, iškeltoje jos sutuoktinio S. D. atžvilgiu.

9. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

10. E. D., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-12536-19, sutiko duoti parodymus prieš savo sutuoktinį S. D., buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Apklausta liudytoja, ji parodė, kad 2019 m. kovo 27 d., apie 10.45 val., jos vyras S. D. negalėjo padaryti jam inkriminuojamo nusikaltimo, nes buvo namuose. Ji, išeidama iš namų, sutuoktinį užrakino ir išsinešė abu raktus, todėl jis negalėjo užpulti merginos. Tą dieną jai skambino mergina vardu G. ir teigė, kad ją užsipuolė jos vyras. Grįžusi į namus apie tai papasakojo sutuoktiniui, tačiau šis atsakė, kad jokios merginos neužsipuolė, nes jei tai būtų padaręs, būtų atsiprašęs. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjama jos sutuoktinio S. D. baudžiamoji byla, E. D., turėdama galimybę neliudyti prieš vyrą, nuosekliai laikėsi ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos, kad jos sutuoktinis negalėjo padaryti jam inkriminuojamo nusikaltimo, nes tą dieną jis buvo užrakintas namuose ir negalėjo išeiti iš buto. Tik 2021 m. gegužės 11 d., vykstat į teismo posėdį S. D. jai pasakė, kad jis turėjo pasidaręs trečią raktą ir galėjo išeiti iš buto. Apeliantė teigia nenorėjusi suklaidinti teismo, tačiau iš jos parodymų turinio matyti, jog ji, nors S. D. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nusikaltimo nebuvo su juo kartu, tačiau nepateikė jokios abejonės, kad jis galėjo išeiti iš buto, nenurodė tik galvojusi, kad vyras turi būti namie, nes yra užrakintas, bet kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad jis tikrai buvo namie, ir negalėjo padaryti jokio nusikaltimo. Be to, siekdama įtikinti teismą savo parodymų teisingumu, nurodė deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius apie asmenų, savo parodymais patvirtinusių jos sutuoktinio kaltę, siekį apkalbėti jos vyrą iš keršto ir taip tyčia jam pakenkti.

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. D. viso baudžiamosios bylos, kurioje jos sutuoktinis S. D. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pripažintas kaltu ir nuteistas, proceso metu davė melagingus parodymus, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Ji aiškiai suvokė, jog sako netiesą, t. y. ji bandė suklaidinti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismą, kad šis priimtų S. D. atžvilgiu palankų sprendimą ir tokiu būdu nebūtų įvykdytas teisingumas, todėl apeliantės išteisinimui pagrindo nėra. Tai, kad teismas, įvertinęs visu bylos duomenis, padarė išvadą, jog surinktų įrodymų pakanka S. D. kaltei pagrįsti, nekeičia fakto, jog apeliantė davė melagingus parodymus. Šiuo atveju, E. D. parodymai buvo paneigti kitų byloje surinktų ir išanalizuotų duomenų visetu, kas leido teismui S. D. pripažinti kaltu. Iš baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio matyti, kad teismas, argumentuotai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, kritiškai vertino ir paties kaltinamojo S. D. parodymus, todėl tai, kad pastarojo ir E. D. parodymai sutapo, teismui, įvertinusiam bylos įrodymų visumą bei jų patikimumą, nedavė pagrindo laikyti šių asmenų parodymus kaip teisingus, atitinkančius tikrovę.

Dėl bausmės

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies E. D. parinkimo ir skirdamas jai sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, kaltinamosios asmenybę, išsamiai aptarė tokios bausmės rūšies parinkimą ir todėl laikytina, jog bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

13. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t.y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos – BK 235 straipsnio 1 dalyje, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, E. D. nusikalto pirmą kartą, niekur nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus, todėl pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelniausią sankcijoje numatytą bausmę. E. D., prašydama pakeisti kai paskirtus viešuosius darbus į baudą, apeliuoja į jos nepilnamečių vaikų gerovę, tačiau nenurodo argumentų, kaip bausmės rūšies pakeitimas vaikų gerovę įtakotų. Iš bylos duomenų matyti kad E. D. nedirbanti, nepilnamečius vaikus ji augina ne viena, o kartu su sutuoktiniu, be to, pasak pačios E. D., vaikai lanko vaikų darželį, taigi, jai nereikia jų nuolatos prižiūrėti bei jais rūpintis. Remiantis aptartu bei taip pat atsižvelgus į paskirtą nedidelį viešųjų darbų valandų skaičių – 20 valandų per mėnesį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tokia bausmė nepadarys jokios žalos nuteistosios nepilnamečių vaikų gerovei.

15. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją keisti ar švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas