Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. C. (V. C.) dėl skolos, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. C., remiantis LR CPK 130 str. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo interneto tinklapyje – www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ būdu, buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu pagal SMScredit.lt bendrąsias paskolos sąlygas 2015 m. balandžio 30 d. nuotoliniu būdu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 702408004, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 200,00 Eur paskolą 30 dienų terminui su 114,58 proc. dydžio metine palūkanų norma. 2015-04-30 atsakovas pateikė prašymą papildomai 200,00 Eur sumai, 2015-05-02 – dar 200,00 Eur kredito sumoms. Iš viso ieškovas suteikė atsakovui 600,00 Eur kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo galutinai grąžinti iki 2015-05-30. Ieškovas nurodo, kad atsakovas paskolos negrąžino, tai yra tinkamai sutarties sąlygų – nustatytu laiku mokėti skolą ir palūkanas, nevykdė, todėl skolingas ieškovui 600,00 Eur paskolos. LRCK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovui suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė (LR CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar, kad ieškovo reikalaujama priteisti paskolos suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 600,00 Eur negrąžintas kreditas bei 27,59 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino (LR CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir kadangi ieškinio reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Ieškovo paskaičiavimu ieškinyje, sutartinės palūkanos skaičiuotos už laikotarpį nuo 2015-05-31 iki 2015-09-27, nuo paskolintos sumos, taikant 184,20 proc. dydžio metinę palūkanų normą (120 dienų), už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, ir sudaro 267,88 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (LR CK 6.258 str. 3 d.). Taigi, konstatuotina, jog ieškovo prašomo netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, paskolos sumos atžvilgiu, nes sudaro beveik trečdalį paskolos dydžio, todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 184,20 proc. akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl iš atsakovo nuo laiku nesumokėtos sumos (600,00 Eur + 27,59 Eur = 627,59 Eur) priteistina 37,66 Eur palūkanų (627,59 Eur : 100 proc. x 0,05 proc. x 120 dienų (nuo 2015-05-31 iki 2015-09-27)), kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Teismo vertinimu, tokia palūkanų suma adekvati faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (665,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pateikiant teismui ieškinį ieškovas sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies, priteisiamas ieškovui iš atsakovo V. C., minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis elektroninėje byloje – 15 Eur (LR CPK 80 str. 1 d. 1p., 7 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur negrąžintos paskolos, 27,59 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 37,66 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 15 Eur žyminį mokestį, iš viso – 680,25 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt Eur 25 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (665,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo UAB „4finance“ (į. k. 301881644, adr. Jonavos g. 254A, Kaunas, a.s. Nr. LT917300010111496911, AB Swedbank, banko kodas 73000) naudai.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas V. C. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.