Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. A2-444-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1807-902/2017 pagal jo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016 pagal kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškimą skolininkui R. D. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. vasario 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo R. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016 ir prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui atnaujinti procesą pateikti. Atnaujinus procesą pareiškėjas prašė leisti pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir jį panaikinti.Pareiškėjas nurodė, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, tačiau prašyme nurodytas ne jo (pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresas. Kadangi buvo nurodytas ne jo adresas, teismo įsakymas jam nebuvo įteiktas. Jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., o ne kreditorės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., kur jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Taigi jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nors priimtas teismo įsakymas sukėlė materialines teisines pasekmes.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pažįstama S. B. apgaulės būdu jo vardu, tačiau K. K. adresu yra sudariusi sutartį su kreditore. 2016 metų spalio mėnesį kreipėsi į savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir tokia pagalba 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu jam buvo suteikta. Kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK, tačiau 2016 m. gruodžio 30 d. pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta. Šis nutarimas buvo skųstas, tačiau 2017 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūra taip pat atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo R. D. prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.eL-2561-589/2016.Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė, kada sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. kada sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, kiek laiko terminas pareiškimui pateikti yra praleistas. Teismo įsakymas buvo priimtas 2016 m. kovo 8 d., o pareiškėjas nurodo, kad į savivaldybę dėl teisinės pagalbos kreipėsi tik 2016 m. spalio mėnesį. Be to, 2016 m. lapkričio 14 d. suteiktus teisinę pagalbą, pareiškėjas į policijos pareigūnus, t. y. Panevėžio apskrities VPK miesto ir rajono PK, kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 16 d., o į pirmosios instancijos teismą – tik 2017 m. vasario 6 d. Taigi terminai yra neprotingai ilgi, kas įtakojo dar ilgesnį termino prašymui pateikti praleidimą.Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. priėmė teismo įsakymą pagal kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškimą dėl 603,66 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 3,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko R. D.. Procesiniai dokumentai skolininkui R. D. buvo įteikti 2016 m. kovo 8 d. Be to, pareiškėjas, nurodydamas, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, tokio savo teiginio neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių asmenų teismas pasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad tiek kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškime, tiek teismo įsakyme buvo nurodytas ne pareiškėjo gyvenamosios ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, dėl ko teismo įsakymas jam nebuvo įteiktas. Negana to, susipažinus su civilinės bylos Nr. eL2-2561-589/2016 duomenimis buvo nustatyta, kad šalims nebuvo išsiųsta jokių pranešimų ar teismo šaukimų, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas turėjo būti įteikti jam asmeniškai gyvenamojoje arba darbo vietoje. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui buvo įteiktas teismo įsakymas, kadangi jis šių procesinių dokumentų ar kreditoriaus pranešimų nėra gavęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas procesinių dokumentų nebuvo išsiuntęs, dėl ko priimtas teismo įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, pareiškėjas R. D. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad jis praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti dėl objektyvių priežasčių. Atskiruoju skundu pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016 esančius duomenis bei tai, kad pastarojoje civilinėje byloje priimant teismo įsakymą buvo nesilaikyta imperatyvių CPK nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o, vadovaujantis pastarojo straipsnio 2 dalies nuostatomis, akivaizdu, jog toks praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas R. D. nepateikė jokių duomenų bei nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kada ir kaip sužinojo apie civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016 dėl jo priimtą teismo įsakymą. Atsižvelgiant į tai, išties nėra galimybių vertinti praleisto termino apimtis bei tai, per kiek laiko pareiškėjas ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl galimai savo pažeistų gynimo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pats nurodo, jog į savivaldybę dėl teisinės pagalbos kreipęsis tik 2016 m. spalio mėnesį ir ji jam buvo suteikta 2016 m. lapkričio 14 d. (22 – 23 b. l.). Tačiau į policiją apeliantas kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 16 d., o į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo – tik 2017 m. vasario 6 d. (2 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju terminai yra pernelyg ilgi, jog būtų galima pagrįstai vertinti, kad pareiškėjas operatyviai ėmėsi veiksmų bei siekė apginti savo galimai pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, kad pateiktame prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016 pareiškėjas nurodė iš esmės du pagrindus, t. y. kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių tokius jo teiginius. Priešingai, atskirajame skunde apie šių aplinkybių įrodinėjimą bei jas pagrindžiančius duomenis pareiškėjas praktiškai neužsimena, taip pat nenurodo jokių realių duomenų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo apskaičiavimo, jo nustatymo ar atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis išvadomis bei spręsti, kad egzistuoja reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jis, pažeidžiant imperatyvias CPK nuostatas, nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. eL2-2561-589/2016 nagrinėjimą, jam nebuvo galimybės pateikti prieštaravimus, procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, o, be to, nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, nei teismo įsakyme nebuvo nurodyta jo gyvenamoji ar deklaruota gyvenamoji vieta. Tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nekeičia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyto vertinimo bei padarytų išvadų, juo labiau, kad šie skundo argumentai ne tik prieštarauja nagrinėjamoje civilinėje byloje esantiems duomenims, tačiau apeliantas nenurodo, kaip konkrečiai jo nurodomos aplinkybės yra susijusios su termino prašymui atnaujinti procesą pateikti praleidimu bei jo praleidimu dėl objektyvių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme, gavus kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko R. D., 2016 m. kovo 4 d. buvo užvesta civilinė byla Nr. eL2-2561-589/2016 bei priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš R. D. 603,66 Eur skolą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. kovo 4 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį kreditorės AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Teismo įsakyme taip pat buvo nurodyta, kad jis įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, o taip pat kad teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjui R. D. kreditorės nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas teismo pranešimas apie priimtą teismo įsakymą kartu su kreditorės pareiškimu bei priimtu teismo įsakymu.CPK 436 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. CPK 438 straipsnyje numatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui. Iš šių įstatymo nuostatų akivaizdu, jog teismas, išsprendęs pareiškimo priėmimo klausima, yra įpareigotas ne vėliau kaip kitą darbo dieną priimti teismo įsakymą, prieš tai neinformavus skolininko. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, tinkamai vadovavosi bei taikė CPK XXIII skyriaus „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nuostatas ir priimtą teismo įsakymą kartu su pranešimu bei kreditorės pareiškimu išsiuntė skolininkui R. D.. Civilinėje byloje Nr. eL2-2561-589/2016 esantys duomenys, t. y. Panevėžio miesto apylinkės teismo pažyma, patvirtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. teismo įsakymas bei kiti kartu siųsti dokumentai 2016 m. kovo 8 d. kreditorės nurodytu adresu buvo įteikti skolininkui R. D. asmeniškai. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, pareiškėjas R. D. nenurodė, o vien tai, kad procesinių dokumentų įteikimo adresas nebuvo toks pat kaip skolininko deklaruota gyvenamoji vieta, nepaneigia byloje esančių įrodymų bei nekeičia jų vertinimo, nes asmuo gali gyventi kitu adresu, nei jo deklaruota gyvenamoji vieta. Šiuo atveju R. D. teiginiai, kad jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų, t. y. Panevėžio VPK Panevėžio miesto ir rajojo PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos nutarimo atsisakyti tenkinti R. D. skundą, matyti, kad šiuose procesiniuose dokumentuose yra užfiksuoti duomenys apie tai, jog R. D. gyveno kartu su S. B. adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kurį buvo nurodžiusi kreditorė AB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo bei kuriuo buvo siųsti bei pareiškėjui R. D. asmeniškai įteikti Panevėžio miesto apylinkės teismo procesiniai dokumentai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, leidžiančių sutikti su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytu CPK nuostatų vertinimu, dėl ko šie argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgus, į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, dėl ko padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 78, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 370 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.