Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 22 d.

Iš Manto Č. O. G. priteista 43,50 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios laiptinės, panaudodamas fizinį smurtą prieš O. G., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sugriebęs ranka jai už kaklo ir burnos, prismaugęs, pargriovė ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos viršutinės lūpos srityje, kraujosruvos minkštojo gomurio srityje, pjautinių žaizdų peritonziliarinėje srityje, po liežuviu, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė iš krepšio svetimą turtą: O. G. priklausančią piniginę, 5 eurų vertės, su joje buvusiais pinigais 1,5 euro, dviem loterijos ,,TELELOTO“ bilietais, 2 eurų vertės, jos asmens tapatybės kortele, parduotuvių ,,MAXIMA“, ,,IKI“, ,,NORFA“ ir vaistinių nuolaidų kortelėmis, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. G. 8,5 eurų dydžio turtinę žalą, t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo peržiūrėti jo bylą, įvertinti visas aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas M. Č. pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai.

BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. M. Č. nuteistas už tyčinio, apysunkio, vieno iš pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei, padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. Č. teisiamas jau 9 kartą, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 57-66), naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir praėjus tik trims mėnesiams nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. Č. paskyrė griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmę paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad M. Č. pilnai pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas M. Č. paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir ją subendrinęs su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-02-08 baudžiamuoju įsakymu M. Č. paskirta 40 parų arešto bausme, galutinę bausmę paskyrė - laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nusikaltimą jis padarė dėl sunkios materialinės padėties, prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas tai įvertino skirdamas apeliantui švelnesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis bausmę, todėl aukštesnės instancijos teismas dar kartą tos pačios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nevertina ir pažymi, jog sunki nuteistojo materialinė padėties švelninti jam paskirta bausmę jokio pagrindo nesudaro.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Taigi, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus M. Č. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo M. Č. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas, bausme.

Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Č. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bendrinant su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, pirmosios instancijos teismas netiksliai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apylinkės teismas analizuojamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog vadovaudamasis BK 63 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrina su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinę bausmę M. Č. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bausmių bendrinimas, t. y. vartojama formuluotė, nėra aiški ir prasilenkia su reikalavimu konkrečiai, tiksliai nurodyti teisės aktą, kuriuo yra vadovaujamasi, skiriant bausmę.

Pažymėtina, jog BK 63 straipsnis numato du bausmių bendrinimo būdus: dalinį arba visišką bausmių sudėjimą ir bausmių apėmimą. Nagrinėjamu atveju yra tinkamai subendrintos bausmės pagal BK 63 straipsnį, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo M. Č. pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padaryta 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. iki priimant 2016 m. vasario 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo tiksliai nurodyti ne tik baudžiamojo įstatymo straipsnį, kuriuo vadovaujasi, tačiau ir jo dalį, punktą ar papunktį. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis. Be to, kadangi 2016 m. vasario 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra paskirta arešto bausmė, todėl, prieš taikant dalinį bausmių sudėjimą, turėjo būti vadovaujamasi BK 65 straipsnyje numatytomis taisyklėmis ir švelnesnė arešto bausmė pakeista griežtesne laisvės atėmimo bausme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė turėjo būti bendrinama ne su 2016 m. vasario 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, bet su šiuo įsakymu paskirta bausme. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką yra įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau tai skundžiamame nuosprendyje nėra padaryta, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis yra patikslinama.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, patvirtinantis, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam M. Č., išlaidas iki 2016 m. birželio 1 d. sudaro 34, 74 Eur (t. 2, b. l. 68A). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsniu M. Č. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, patikslinti ir išdėstyti taip:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M. Č. paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir galutinę subendrintą bausmę M. Č. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. baudžiamąjį įsakymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.