Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-20 · Administracinė byla Nr. eI-1582-342/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
eI-1582-342/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00376-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės muitinės
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1582-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.10.1; 1.38; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos A. J. gintaro dirbinių įmonės „N“ atstovams N. Č. ir advokatui Vilmantui Poškai,

atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Renatai Petrauskienei,

2016 m. birželio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. gintaro dirbinių įmonės „N“ atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. J. gintaro dirbinių įmonės „N“ (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo teismo:

1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-10 sprendimą Nr. 1(SM19)-17 dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo;

2) įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę atlikti veiksmus – pilnai atsakyti į pareiškėjos 2015-02-09 prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo;

3) priteisti iš Klaipėdos teritorinės muitinės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, jog atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei (toliau – ir atsakovė) 2015-02-09 pateikė prašymą, kuriuo prašoma pateikti informaciją:

Kokiu tyrimo metodu vadovaujantis buvo atliktas 2014-12-06 mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimas?Kokios priemonės ir būdai buvo naudojami atliekant 2014-12-06 mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimą?Pateikti reglamentą, aprašymą ar nuostatus, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai, būdai ir tyrimo eigai bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje).Kodėl nebuvo nagrinėjami ir neatsakyti pateikti klausimai tyrimą atliekančiam ekspertui/specialistui?Pateikti prekės klasifikavimą atlikusių ir prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053 pasirašiusių pareigūnių N. V. ir B. N. kvalifikaciją įrodančius dokumentus/sertifikatus suteikiančius teisę atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje) ir jų pareigybės aprašymų patvirtintas kopijas.

Pareiškėja, dėstant skundo faktines aplinkybes, pažymi, kad atsakovės 2015-02-23 sprendime Nr. (LM19)-K/14-3424 nurodyta, jog Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 15MLT0259 yra nurodyti prekės mėginio tyrimo metodai ir rezultatai, o muitinės pareigūnų, priėmusiu raštu klasifikavimo aktą, pareigybių aprašymai yra skelbiami internetiniame tinklapyje. 2015-03-12 buvo pateiktas skundas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), kuris 2015-06-25 sprendimu Nr. (4.14.)3B-6581 nesuteikė prašomos informacijos, teigdamas, kad vyksta mokestiniai ginčai, kuriuos išnagrinėjus ir bus pateikta prašoma informacija. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015-08-10 sprendimu Nr. 3R-310(AG-223/04-2015) įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjos 2015-03-12 prašymą nagrinėti pakartotinai ir priimti teisės aktų reikalavimą atitinkantį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-22 administracinėje byloje Nr. eI-10744-463/2015 priėmė sprendimą įpareigoti Muitinės departamentą pateikti pareiškėjai prašomą informaciją. Muitinės departamentas 2016-01-28 sprendimu Nr. 1A-53 nusprendė skundą tenkinti iš dalies ir įpareigojo atsakovę priimti sprendimą, atitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimus.

Pareiškėja mano, jog atsakovės 2016-03-10 sprendime Nr. 1(SM19)-17 pateiktas atsakymas yra abstraktus, neatsakantis į visus pateiktus klausimus. Teigia, kad neatsakyta į sekančius klausimus:

1) Neaišku kas per tyrimo metodai – ,,SDP 1130:2013, 3 leidimas. Laboratorijos tyrimo metodas“, ,,SDP 5110:2007, 1 leidimas. Laboratorijos tyrimo metodas. IR spektroskopija“, nes tyrimo metodai įrašyti nenurodant šaltinio ar teisės akto.

2) Ar yra reglamentas, aprašymas ar nuostatai, kuriuose įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai, būdai ir tyrimo eigai bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje).

3) Ar prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053 pasirašiusius pareigūnės N. V. ir B. N. turi kvalifikaciją įrodančius dokumentus/sertifikatus suteikiančius teisę atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje).

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog jis gali būti apskųstas, skundą paduodant pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Mano, kad nurodyta apskundimo tvarka klaidina pareiškėją, kadangi Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenagrinėja teritorinių viešojo administravimo subjektų sprendimų. Todėl šią aplinkybę vertina kaip vilkinimą ir vengimą atsakovės vykdyti savo tiesiogines funkcijas viešojo administravimo srityje.

Pareiškėja mano, jog atsakovė ignoruoja pareiškėjos teisę gauti prašomą informaciją, o tai šiurkštus Konstitucijos, Muitinės įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo imperatyvių nuostatų dėl informacijos gavimo iš valstybinių įstaigų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo įpareigoti atsakovę pilnai išnagrinėti pareiškėjos 2015-02-09 prašymą ir pateikti jai prašomą informaciją.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaiko skunde išdėstytus reikalavimus ir prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėja 2014-12-06 iš Rusijos įvežė prekę – rūšiuotą žaliavinį gintarą, pragręžta skylute, suvertą ant siūlo ir deklaravo 2530 90 00 00 kodu pagal Europos Bendrijos integruoto tarifo nomenklatūros duomenis (toliau – ir TARIC) importo deklaracijoje Nr. 14LTSR1000IM016341, taikant 0 procentų trečiųjų šalių importo tarifą. Deklaruojamos prekės TARIC kodo patikslinimui, muitinė paėmė šios prekės mėginį ir išsiuntė į Muitinės laboratoriją. Vadovaudamasi 2015-01-21 Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 15MLT0259, surašė 2015-01-27 prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053, kuriuo nustatė prekei 7117 90 00 00 kodą pagal TARIC ir 2015-01-28 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5SM190040S, kurioje nusprendė 2014-12-06 deklaracijoje Nr. 14LTSR1000IM016341 2530 90 00 00 TARIC kodu deklaruotą prekę klasifikuoti 7117 90 00 00 TARIC kodu. Pasikeitus prekės kodui, deklaruotai prekei taikytas 4 procentų importo muito tarifas ir pareiškėjai įregistruota importo mokesčių nepriemoka. Pareiškėja 2015-02-09 atsakovei pateikė prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo, kuri 2015-02-23 raštu Nr. (LM19)-K/14-3424 dėl klasifikavimo akto Nr. 15L0053, atsakė į pateiktus klausimus. Pareiškėja 2015-03-12 Muitinės departamentui pateikė skundą dėl atsakovės 2015-02-23 sprendimo Nr. (LM19)-K/14-3424, prašydama įvertinti esamą situaciją ir pateikti atsakymus arba įpareigoti muitinę pakartotinai ir visapusiškai atsakyti į pareiškėjos pateiktus klausimus. Muitinės departamentas 2015-06-25 raštu Nr. (4.14)3B-6581 informavo, kad pareiškėja iniciavo mokestinį ginčą, susijusį su importuotų prekių klasifikavimu ir nurodė, kad išsprendus klausimą dėl iniciuoto mokestinio ginčo, bus išspręstas ir šis klausimas. Pareiškėja Muitinės departamento 2015-06-25 raštą Nr. (4.14)3B-6581 2015-07-23 apskundė Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2015-08-10 sprendimu Nr. 3R-310(AG-223/04-2015) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjos 2015-02-23 prašymą nagrinėti pakartotinai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkamą sprendimą. Muitinės departamentas 2015-08-25 Komisijos 2015-08-10 sprendimą Nr. 3R-310(AG-223/04-2015) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015-12-22 sprendimu priimtą Komisijos sprendimą paliko galioti. Muitinės departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2016-01-28 sprendimu Nr. 1A-53 dėl A. J. įmonės „N" skundo, pareiškėjos 2015-03-12 skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimus. Atsakovė pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2015-02-09 prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo, 2016-03-10 sprendimu Nr. 1(SM19)-17 pateikė atsakymus į pareiškėjos klausimus.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, dėl to paties 2015-01-21 Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo Nr. 15MLT0259, kurio pagrindu surašytas 2015-01-27 prekės klasifikavimo aktas Nr. 15L0053, 2015-02-09 pateikdama tuos pačius klausimus kaip ir atsakovei, kreipėsi ir į Muitinės laboratoriją, kuri 2015-02-05 raštu Nr. (1.5)2B-93 pareiškėjai paaiškino dėl minėtame protokole nurodytos prekės – bižuterijos iš natūralaus gintaro, karolių – tyrimo ir klasifikavimo.

Atsakovė akcentuoja, jog šio ginčo metu aptariamas prekės klasifikavimo aktas Nr. 15L0053 surašytas atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos 2015-01-21 tyrimo protokolą Nr. 15MLT0259, kuris 2016-02-09 apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vadovaujantis prekės klasifikavimo aktu Nr. 15L0053 atsakovė priėmė 2015-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5SM190040S, kurią pareiškėja 2015-02-17 skundu dėl 2015-01-28 supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 5SM190040S panaikinimo, yra apskundusi Muitinės departamentui. Pažymi, kad teisines pasekmes ir mokestinės prievoles pareiškėjai sukelia ne 2016-03-10 sprendimas Nr. 1(SM19)-17 dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo, o Teritorinės muitinės 2015-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5SM190040S.

Atsakovė pareiškėjos skundo motyvą dėl prašomos informacijos apie muitinės pareigūnių kvalifikacijos nepateikimą, laiko nepagrįstu. Nurodo, kad pats prašymas pateikti informaciją, kokia tyrimus atliekančių muitinės pareigūnių kvalifikacija, suteikianti teisęs atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje, yra nepagrįstas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinės pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į muitinės vykdomas funkcijas. Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą, nenumato eksperto pareigybės instituto ir šiuo metu muitinėje nėra pareigūno, kurio pareigybės aprašyme būtų nurodyta atlikti bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) eksperto funkcijas, todėl atsakovė neturi galimybės pateikti prašomos informacijos.

Atsakovė pareiškėjos skundo motyvą dėl prašomos informacijos apie reglamento, aprašymo ar nuostatų, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimų tyrimo metodo ir tyrimo eigos bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje) nepateikimą, laiko nepagrįstu, nes sprendime atsakovė aiškiai ir konkrečiai išvardino suklasifikuotų prekių tarifinį prekių klasifikavimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovė mano, kad 2016-03-10 sprendimas Nr. 1(SM19)-17 dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo yra išsamus, pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-10 sprendimo Nr. 1(SM19)-17 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo“ (toliau – skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu atsakovė, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2015-02-09 prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo, atsakė į pareiškėjos klausimus - pateikė jos prašomą informaciją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2015-05-01), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2014-07-01), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptaranavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01).

Dėl 2016-03-10 sprendimo Nr. 1(SM19)-17

Klaipėdos teritorinė muitinė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas ir VAĮ). Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 16 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Pareiškėjos 2015-02-09 prašymas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo atitiko Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti nagrinėjamas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal šias Taisykles prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją, prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatyta tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal Taisyklių 4.2. punktą atsakymas – tai atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 47.2. punktas).

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Privačios informacijos gavimo tvarką numato įstatymo 7 straipsnis. Pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėja 2015-02-09 prašymu dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo, siekdama gauti informaciją apie prekės – rūšiuoto žaliavinio gintaro pragręžta skylute, suverto ant siūlo – tyrimą bei jį reglamentuojančius teisės aktus, atsakovei pateikė sekančius klausimus/prašymus:

1. Kokiu tyrimo metodu vadovaujantis buvo atliktas 2014-12-06 mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimas?

Kokios priemonės ir būdai buvo naudojami atliekant 2014-12-06 mėginio, paimto mėginio ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimą?Pateikti reglamentą, aprašymą ar nuostatus, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai, būdai ir tyrimo eigai bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje).

Kodėl nebuvo nagrinėjami ir neatsakyti pareiškėjos pateikti klausimai tyrimą atliekančiam ekspertui/specialistui?Pateikti prekės klasifikavimą atlikusių ir prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053 pasirašiusių pareigūnių N. V. ir B. N. kvalifikaciją įrodančius dokumentus/sertifikatus suteikiančius teisę atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje) ir jų pareigybės aprašymų patvirtintas kopijas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja 2015-02-09 prašymu siekė iš atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053, kuriuo pagrindu priimta 2015-01-28 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5SM190040S, kuri sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes ir mokestinę prievolę, išaiškinimo. Pareiškėja 2015-02-09 prašyme iš dalies suformulavo klausimus/prašymus (3, 4, 5), kurie yra bendro pobūdžio ir skelbiami viešai, todėl prieinami visiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjos atstovams. Atsakovė, vykdydama Muitinės departamento 2016-01-28 sprendimą Nr. 1A-53, kuriuo ji buvo įpareigota priimti nauja sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimus, pakartotinai (pirminis atsakymas į minėtą pareiškėjos prašymą priimtas 2015-02-23 raštu Nr. (LM19)-K/14-3424) išnagrinėjo pareiškėjos 2015-02-09 prašymą ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo suteikė informaciją bei konsultaciją pareiškėjai pagal jos pateiktus klausimus. Skundžiamame sprendime suteikta išsami informacija, atsakant į pareiškėjos klausimus : 1. Prekės (gintarinis vėrinys) Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) ir TARIC kodams nustatyti buvo naudojami įteisinti ir patvirtinti naudoti laboratorijoje tyrimo metodai: pagal standartines darbo procedūras: ,,SDP 1130:2013, 3 leidimas. Laboratorijos tyrimo metodas“, ,,SDP 5110:2007, 1 leidimas. Laboratorijos tyrimo metodas. IR spektroskopija“; 2. Muitinio įforminimo metu paimtų mėginių tarifinis klasifikavimas atliekamas pagal šiuo metu galiojančias Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintas Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisykles. Tyrimo metodai ir rezultatai nurodyti tyrimo protokole; 3. Prekės muitinėje klasifikuojamos vadovaujantis 1987-07-23 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede nustatytąja KN. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, tuo atveju, kai prekių klasifikavimui ar ekspertizei būtini tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti prekes, išvadomis; 4. Muitinio įforminimo metu paimtų mėginių tarifinis klasifikavimas atliekamas pagal šiuo metu galiojančias Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintas Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisykles, kurios nenumato, kad asmuo (įmonė), kurios mėginys paimtas, galėtų teikti klausimus Muitinės laboratorijai. Muitinės laboratorija visais su tyrimu susijusiais klausimais bendrauja tik su užsakovu – mėginį pateikusia muitinės įstaiga. Tyrimų, atliktų Muitinės laboratorijoje, viršenybę įteisina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ 6 punktas, nurodantis, kad „taikant KN, TARIC nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti prekes, išvadomis“; 5. Prekės klasifikavimą atlikusios Muitinės laboratorijos vyriausioji inspektorė E. S., Muitinės laboratorijos direktorė R. N., Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio vyresnioji inspektorė B. N., Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio viršininkė N. V. turi labai geras žinias prekių klasifikavimo srityje ir didelę darbo patirtį. Pareigūnės už labai gerą darbą yra daug kartų skatintos, nuolat tobulina profesines žinias ir kelia kvalifikaciją dalyvaudamos kursuose ir seminaruose. Pareigybių aprašymai yra skelbiami viešai internetiniame Lietuvos Respublikos muitinės puslapyje. Pažymima, kad jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą, nenumato eksperto pareigybės instituto ir šiuo metu muitinėje nėra pareigūno, kurio pareigybės aprašyme būtų nurodyta atlikti bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) eksperto funkcijas. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog atsakovės 2016-03-10 sprendime Nr. 1(SM19)-17 pateiktas atsakymas yra abstraktus, neatsakantis į visus pateiktus klausimus, neišaiškinti tyrimo metodai ,,SDP 1130:2013, 3 leidimas. Laboratorijos tyrimo metodas“, ,,SDP 5110:2007, 1 leidimas, Laboratorijos tyrimo metodas. IR spektroskopija“, nenurodyti šaltiniai ir teisės aktai, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėja nenurodė ir nepgrindė įrodymais savo motyvų, kodėl laiko, kad 2014-12-06 mėginio, paimto ėmimo protokolu Nr. 14SR101621, klasifikavimas netinkamas. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė šiuo klausimu 2015 12 22 sprendime (adm.b. Nr.e1-10744-463/2015). Teismas dar kartą nurodo, kad šis ginčas yra dėl informacijos suteikimo, jame nenagrinėjamas administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja akcentavo, kad pateikta bendro pobūdžio informacija apie prekių klasifikavimą reglamentuojančius Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, tačiau neatsakyta, ar yra reglamentas, aprašymas ar nuostatai, kuriuose įtvirtinti reikalavimai prekės klasifikavimui, galimi tyrimo metodai, būdai ir tyrimo eigai bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje). Teismas laiko, kad atsakovė priimtame sprendime nurodė prekių klasifikavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, išaiškino jų taikymą, nurodė, kad bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) prekių klasifikavimas patenka į bendrą prekių klasifikavimo sąvoką, todėl pareiškėjos šis reikalavimas nepagrįstas. Pažymėtina, kad Reglamentai yra vieši teisės aktai, kurie yra skelbiami viešai ir preziumuojama, kad visiems yra žinomi.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad prekės klasifikavimo aktą Nr. 15L0053 pasirašiusius pareigūnės N. V. ir B. N. turi kvalifikaciją įrodančius dokumentus/sertifikatus, suteikiančius teisę atlikti ekspertizes/tyrimus bižuterijos, papuošalų, akmenų, pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių, regeneruotų, gintaro, perlų) pozicijoje (srityje), jų pareigybių aprašymai yra viešai skelbiami atsakovės internetiniame tinklapyje. Atsakovė 2016 03 29 sprendimu Nr. 1(SM19)-18 pateikė papildomą informaciją į pareiškėjos klausimus ir taip papildė 2016 03 10 teisme ginčijamą sprendimą. Minėto 2016 03 29 sprendimo pareiškėja neginčija. Teisėjų kolegija laiko, kad dėl minėtų pareigūnių kompetencijos, kvalifikacijos bus pasisakyta administracinėje byloje, kurioje nagrinėjamas mokestinis ginčas, prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 teisėtumas ir pagrįstumas (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-7540-244/2015 sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01423-2015-1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-963-552/2016 procesinio sprendimo paskelbimas 2016-06-22), todėl šioje byloje tirti nurodytų pareigūnių veiksmų teisėtumą nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai negali būti kaip įrodymų rinkimas kitai bylai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja prašė atsakovės ne tik informacijos, bet ir konsultacijos. Atsakovė skundžiamu sprendimu pakartotinai suteikė pareiškėjai informaciją-konsultaciją, nors pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį galėjo atsisakyti teikti pakartotinai informaciją. Įstatymo 16 straipsnis numato galimybę atsisakyti teikti informaciją. Įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai laikytina, kad atsakovė užtikrino pareiškėjai teisę gauti jos prašomą informaciją.

Pareiškėja skundą grindžia ir tuo motyvu, kad skundžiamame sprendime nurodyta alternatyvi apskundimo tvarka ją suklaidino, šią aplinkybę vertina kaip atsakovės vilkinimą ir vengimą vykdyti savo tiesiogines funkcijas viešojo administravimo srityje. Nustatyta, kad skundžiamame akte apskundimo tvarka nurodyta klaidingai, jog skundas gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnį teritorinio viešojo administravimo subjekto aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Tačiau tai, kad skundžiamame sprendime nurodyta ir alternatyvi jo apskundimo tvarka, nevertintina kaip vilkinimas ar atsakovės vengimas vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Klaidingai nurodyta apskundimo tvarka nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą ir ginti savo teises.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį, atsakovė išsamiai atsakė į visus pareiškėjos pateiktus klausimus/prašymus, t.y. suteikė informaciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė Konstitucijos, Muitinės įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo imperatyvių nuostatų dėl informacijos gavimo iš valstybinių įstaigų pažeidimų. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamo sprendimo turinį, ir atsižvelgdama į Įstatymo 7 straipsnio bei Taisyklių aptartas nuostatas, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai ištyrė ir įvertino ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pagal jai suteiktą kompetenciją. Konstatuotina, kad skundžiamas aktas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Laikytina, kad atsakovės 2016-03-10 sprendimas Nr. 1(SM19)-17 yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo jį naikinti, todėl pareiškėjos reikalavimas netenkintinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę atlikti veiksmus – pilnai atsakyti į pareiškėjos 2015-02-09 prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės prekės klasifikavimo akto Nr. 15L0053 išaiškinimo, yra išvestinis, todėl pripažinus 2016-03-10 Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. 1(SM19)-17 teisėtu ir pagrįstu, šis pareiškėjos skundo reikalavimas taip pat netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti iš Klaipėdos teritorinės muitinės 200 Eur už jai suteiktas advokato Vilmanto Poškaus teisines paslaugas teisme.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas netenkintinas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis pareiškėjos prašymas atmestinas.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos A. J. gintaro dirbinių įmonės „N“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė