- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-3308-994/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., M. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žėmės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. S., M. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žėmės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo vyro A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad ji yra palikėjo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Palikėjas mirė būdamas santuokoje. Palikėjas su sutuoktine pareiškėja turi du vaikus: R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, pareiškėja pareiškimo notarų kontoroje nepateikė. Nepaisant to, pareiškėja pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydama ir juo disponuodama iš karto po palikėjo mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, t. y. pareiškėja liko gyventi po palikėjo mirties bendrame nekilnojamame turte, ėmė turtu rūpintis, tvarkė buitį, ūkį, mokėjo mokesčius. Be to, pareiškėja palikėju rūpinosi iki pat jo mirties, jie kartu gyveno, niekas pretenzijų dėl palikimo po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini). nepareiškė. Palikėjo turtą sudaro tokie nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypo 225/648 dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su pareiškimu sutinka, į paveldimą turtą nepretenduoja. Pažymi, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
5. Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su pareiškimu sutinka, į paveldimą turtą nepretenduoja. Pažymi, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žėmės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja buvo palikėjo A. P. sutuoktinė (žr. santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 8 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir A. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (žr. santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų – R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. 2023 m. lapkričio 8 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjas A. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja (žr. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 8 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad palikėjo turtą sudaro šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo 225/648 dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo A. P. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (žr. 2023 m. lapkričio 10 d. Testamentų registro išrašą).
9. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja po palikėjo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po palikėjo A. P. mirties likusį visą turtą. Pareiškėja po palikėjo mirties ir toliau liko gyventi bendrame nekilnojamame turte, adresu – (duomenys neskelbtini), likusį turtą tvarkė, jį prižiūrėjo, mokėjo visus su turtu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. gegužės 8 d. buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymai. Iš Gyventojų regsitro duomenų matyti, kad pareiškėja gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi nuo 1995 m. kovo 20 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po palikėjo A. P. mirties likusį turtą.
10. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
11. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
13. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus palikėjui A. P. ji rūpinosi visu likusiu turtu, įgytu su santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja po palikėjo A. P. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (gyvenamuoju namu, žemės sklypu ir kt.), t. y. mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po palikėjo A. P. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo A. P. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio A. P. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po palikėjo A. P. mirties faktinio valdymo būdu priėmė palikėjo A. P. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po palikėjo A. P. mirties.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos V. V. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo A. P. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.