Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-8617-451/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-8617-451/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04843-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Marijus Velička
Civilinė byla Nr. 2-8617-451/2011Proceso Nr. 2-05-3-04843-2011-3
Procesinių sprendimų kategorijos:73.2.6.1; 93.2.21; 114.4. (S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės S. P. atstovui advokatui Marijui Veličkai, atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovei Giedrei Janušauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2720,67 Lt. draudimo išmokos, 5 procentų procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 70-74, 86).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad bylos teismingumas nustatytinas pagal atsakovo buveinės vietą arba pagal jo filialo Lietuvoje buveinės vietą, o ieškovė, reikalaudama išmokėti papildomai draudimo išmoką, siekia praturtėti (b.l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas nustatė, kad 2010-09-24 ieškovė su atsakovu sudarė Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį (b.l. 9). 2011-04-13 Kauno apskrities VPK raštas Nr.20-8-S-4796 patvirtina, kad 2011-01-13 iš automobilio VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. P., sugadinant priekinių, kairės pusės durelių atraktą ir išdaužiant galinį stiklą, buvo pavogta vidinė galinė palangė, priekinių durelių vidinės apdailos, abi priekinės oro pagalvės, originalus CD grotuvas, klimato kontrolės paketas, taip pat nuo automobilio pavogti priekiniai ir galiniai žibintai, priekinis bamperis, priekinės grotelės, abu galinio vaizdo veidrodėliai (b.l. 45). 2011-01-26 ieškovės užsakymu Nepriklausomų ekspertų agentūra apskaičiavo remonto kaštus – 4130, 20 Lt. (b.l. 10-23). Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydama atlyginti automobilio likutinę vertę ir išmokėti jai 2370,67 Lt. (b.l. 25-26). 2010-02-28 atsakovas atsisakė patenkinti ieškovės prašymą išmokėti papildomą išmoką (b.l. 32). 2011 m. sausio 28 d. atsakovas pervedė ieškovei 3017,22 Lt. žalos atlyginimo (b.l. 31). 2011 m. sausio 31 d. žalos sąmatoje atsakovas paskaičiavo remonto kainą – 3354,62 Lt. (b.l. 27-30). 2011-02-25 pažyma apie apgadintos transporto priemonės vertę patvirtina, kad atsakovo užsakymu buvo atlikta apklausa internete ir tokiu būdu nustatyta automobilio vertė – 5151 Lt.

Byloje keliamas ginčas, kylantis iš draudimo teisinių santykių, t.y. kyla ginčas dėl draudimo sutarties vykdymo. Byloje nekilo ginčo dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir dėl padarytos žalos apdraustam daiktui fakto. Tačiau byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Atsakovas taip pat kėlė ginčą dėl LR Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylų teismingumą, taikymo klausimą.

Dėl teismingumo

Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, jog nustatant šios bylos teismingumą, gali būti taikoma LR CPK 30 str. 11 d., numatanti, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškimas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Atsakovo nuomone, ši taisyklė gali būti taikoma tik dėl sutarčių, kurios įstatymo leidėjo yra konkrečiai įvardintos kaip vartojimo sutartys. Toks atsakovo argumentas nepagrįstas.

Vartotojo statusą apibrėžia LR Vartotojų teisių gynimo įstatymas, kurio 2 str. 1 d. nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Ieškovė atitinka šią įstatymo apibrėžtą vartotojo sąvoką (fizinis asmuo, naudojantis draudimo paslaugą savo reikmėms), todėl ji pripažintina vartotoja. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ne tik Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, kuri, vadovaudamasi Vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. N-112), nagrinėja būtent vartotojų ir draudikų ginčus, bet ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2008-02-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-98/2008, 2007-03-16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-45/2008).

Kadangi ieškovė yra vartotoja ir pareiškė pageidavimą nagrinėti bylą pagal jos gyvenamąją vietą Kaune, vadovaujantis LR CPK 30 str. 11 d. ieškinys nagrinėtinas Kauno miesto apylinkės teisme.

Dėl draudimo išmokos dydžio

Ieškovės automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (kasko), sudarant nuostolių draudimo sutartį (LR draudimo įstatymo 76 str. 2 d.). Pagal šią sutartį draudikas įsipareigoja, įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (LR draudimo įstatymo 76 str. 2 d.).

LR draudimo įstatymo 88 str. nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

2011-01-13 ieškovės automobilis buvo apvogtas ir apgadintas, atsakovas dėl šio draudiminio įvykio 2011-01-28 išmokėjo (pervedė į ieškovės sąskaitą) ieškovei draudiminę išmoką – 3017,22 Lt. Atsiliepime į pirminį ieškinį atsakovas nurodė, kad draudimo išmoka apskaičiuota įvertinus galimas remonto išlaidas, atsižvelgiant į transporto priemonės vertę įvykio metu bei įskaičiuojant draudimo sutartyje numatytą frančizę. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas jokiais rašytinais įrodymais. Byloje esanti atsakovo sudaryta žalos sąmata patvirtina, kad remonto kaina buvo apskaičiuota tiktai 2011-01-31, t.y. dvejomis dienomis vėliau negu buvo išmokėta draudiminė išmoka ieškovei. Šis faktas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip draudiko, pareigas ir draudiminę išmoką išmokėjo jos dar neapskaičiavęs.

Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių II dalies 10.1 p. nustatyta, kad žalą nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu transporto priemonės sugadinimo apžiūros protokolu, draudimo sutarties sąlygomis, gautais iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais žalos dydžiui nustatyti. Atsakovas teismui nepateikė transporto priemonės sugadinimo apžiūros protokolo ar kompetentingų įstaigų dokumentų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog žala ieškovei buvo apskaičiuota tinkamai. Be to, pagal atsakovo pateiktą sąmatą, numatyta remonto kaina siekia 3354,62 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartyje buvo susitarta, jog vagystės atveju taikoma 10 procentų išskaita, pagal minėtą sąmatą ieškovei turėjo būti išmokėta ne 3017,22 Lt. , o 3019,16 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo pervesta ne 3019,16 Lt. (3354,62-10 %), taip pat darytina išvada, jog atsakovas, pervesdamas 3017,22 Lt. draudiminės išmokos ieškovei, neatsižvelgė į apskaičiavimą, nurodytą žalos sąmatoje. Todėl nėra aišku, kokiais skaičiavimais remiantis atsakovas nustatė, kad ieškovei išmokėtina 3017,22 Lt. draudiminės išmokos.

Ieškovė teismui pateikė 2011-01-26 Nepriklausomų ekspertų agentūros atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 5097,49 Lt. Ši ataskaita vertintina kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovės nurodytas aplinkybes. Nors atsakovas nurodė, kad naujų detalių kainos turi būti koreguojamos pagal rinkos kainas Lietuvoje, tačiau pats teismui nepateikė sąmatos, atliktos prieš išmokant draudimo išmoką ieškovei, iš kurios būtų matyti atsakovo detalių kainos apskaičiavimas, pagal kurį buvo išmokėta draudimo išmoka.

Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 214 II dalies 10.7 p. nustatyta, kad šalims nesutarus dėl įvykio aplinkybių ir/ar žalos pobūdžio, masto, dydžio, bet kuri iš šalių turi teisę inicijuoti kreipimąsi į nepriklausomus ekspertus. Ieškovė informavo atsakovą apie ekspertų vertinimą minėtų taisyklių nustatyta tvarka, tačiau ieškovas, šiomis išvadomis nesivadovavo. Nors tokių ekspertų išvados kitai šaliai nėra privalomos, tačiau draudėjo pateikti draudikui dokumentai gali būti pagrindu apskaičiuojant žalą (Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 214 II dalies 10.1 p.). Teismo vertinimu, esant tokiam reglamentavimui, atsakovas privalėjo bendradarbiauti su ieškove tam, kad nustatyti, ar jos pateiktos išvados nėra teisingos, ir tik tokiu atveju, kai atsakovas nesutiktų su ieškovės pateiktu žalos apskaičiavimu, jis į jas neatsižvelgtų. Atsakovas nei atsakydamas ieškovei raštu dėl gautų išvadų, nei procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė, su kuriais vertinimo ataskaitoje pateiktais remonto kaštų paskaičiavimais jis nesutinka.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia tikimybės pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2004). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 6 dalies nuostatas draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu ir privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Atsakovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, patvirtinančių draudiminės išmokos ieškovei paskaičiavimą. Byloje taip pat nėra kitų patikimų įrodymų dėl transporto priemonės remonto kaštų, todėl laikytina, kad ieškovės pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita įrodo, jog transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 5097,49 Lt.

Ieškovė nurodė, jog jos transporto priemonė buvo sunaikinta, todėl jos remontuoti neverta. Atsakovas tai ginčija.

Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 214 II dalies 1.13 p. nustatyta, kad sunaikinimas – toks apdraustos transporto priemonės sugadinimas, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. jeigu remonto išlaidos sudaro 75 procentus arba daugiau apdraustos transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, apskaičiuodamas draudimo išmoką ieškovei, privalėjo nustatyti, ar ieškovės automobilis nėra sunaikintas, t.y. privalėjo nustatyti automobilio rinkos vertę įvykio dienai bei atstatymo kaštus. Todėl visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, jog apskaičiuojant draudimo išmoką, automobilio rinkos vertė įvykio dieną nebuvo aktuali, todėl nebuvo nustatinėjama.

Ieškovės pateiktoje 2011-01-26 Nepriklausomų ekspertų agentūros atliktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta ieškovės transporto priemonės rinkos vertė įvykio dienai – 7970,00 Lt. Atliekant skaičiavimus, buvo atsižvelgta į transporto priemonės vidutinės rinkos vertę -8300,00 Lt., į ridą, išorinę išvaizdą, išlaikymą, panaudojimo paskirtį, savininkų skaičių, papildomą įrangą ir jos vertę, padangų korekcinę vertę.

Atsakovas, ginčydamas ieškovės pateiktą paskaičiavimą, teismui pateikė VšĮ “Emprekis“ ieškovės transporto priemonės rinkos vertės apskaičiavimą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje „www.vmi.lt“. Šiame internetiniame puslapyje nurodyta, kad Emprekis autotransporto kainos Lietuvoje - tai specialus leidinys www.vmi.lt vartotojams, kuriame vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas nesiėmė priemonių nustatyti būtent ieškovės transporto priemonės vidutinės rinkos kainos įvykio dienai, šis atsakovo pateiktas paskaičiavimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovo nurodytą ieškovės transporto priemonės vidutinės rinkos kainą įvykio dienai – 8320 Lt. Toks paskaičiavimas yra tik orientacinio pobūdžio, be to jis nurodytas neįvertinant tokių konkrečios transporto priemonės savybių kaip rida, išorinė išvaizda, išlaikymas, panaudojimo paskirtis, savininkų skaičius, papildoma įranga ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė į bylą patikimo ieškovės transporto priemonės rinkos vertės įvykio dienai apskaičiavimo, prieštaraujančio ieškovės pateiktajam, nėra pagrindo netikėti ieškovės pateiktu Nepriklausomų ekspertų agentūros atliktu transporto priemonės rinkos vertės įvykio dienai apskaičiavimu. Todėl ieškovės teismui pateiktas ekspertų atliktas jos transporto priemonės rinkos vertės paskaičiavimas įvykio dienai (7970,00 Lt.) laikytinas įrodytu.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad automobilio liekanų vertė nebuvo aktuali, todėl nenustatinėjama. Tačiau atsakovas ieškovei buvo pateikęs pažymą apie apgadintos transporto priemonės vertę, kurioje nurodyta, jog interneto portale buvo atlikta apklausa ir tokiu būdu nustatyta ieškovės transporto priemonės liekanų vertė lygi 5151 Lt. Tokia apklausa šioje byloje neturi įrodomosios galios, ir nevertinama, todėl kad neatitinka Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių II dalies 10.1 p. reikalavimų bei todėl, kad ir pats atsakovas nurodė, kad automobilio liekanų vertė buvo nenustatinėjama. Nors atsakovas nurodė, jog nėra aišku, už kiek buvo parduotas ieškovės automobilis naujam savininkui, tačiau, kadangi byloje šių duomenų nebuvo pateikta, o ieškovė pateikė ekspertų atliktą automobilio liekanų vertės paskaičiavimą, ši aplinkybė nenustatinėjama. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia yra ieškovės automobilio liekanų vertė, ieškovės pateiktoje 2011-01-26 Nepriklausomų ekspertų agentūros atliktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio liekanų vertė - 2582,11 Lt. vertintina kaip įrodyta.

Ieškovei įrodžius, kad draudiminio įvykio dieną jos transporto priemonės rinkos vertė sudarė 7970,00 Lt., o transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 5097,49 Lt., darytina išvada, jog ieškovės transporto priemonė buvo sunaikinta (Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 214 II dalies 1.13 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 2720,67 Lt. (7970,00 Lt.(transporto priemonės vertė) - 2582,11 Lt. (liekanų vertė) -3017,22 (atsakovo išmokėta draudimo išmoka) =2370,67 + 350,00 Lt. (išlaidos ekspertams), todėl ieškinys tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2720,67 Lt.) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str.) bei bylinėjimosi išlaidos: 86,79 Lt. žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.) ir 1500,00 Lt. už advokato suteiktas teisines paslaugas (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltik“ , įm.k. 50003210451, Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV-1010, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, A/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, ieškovės S. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 2370,67 Lt. (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt litų 67 ct.) draudimo išmokos, 350,00 Lt. (trys šimtai penkiasdešimt litų 00 ct.) patirtų nuostolių už eksperto paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2720,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1586,79 Lt. (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 79 ct. ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė