- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- II-375-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00338-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6778-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2022 m. balandžio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-2461-2022 su administraciniu nurodymu, pasiūlant D. P. iki 2022 m. gegužės 7 d. sumokėti 10 Eur, už tai, kad jis 2022 m. kovo 17 d. 08.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas antra eismo juosta nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios ir lėtinusios greitį transporto priemonės, kuri rikiavosi į lėtėjimo juostą, skirtą sukti į kairę, taip atsiradus kliūčiai nelėtino važiavimo greičio, o keitė važiavimo kryptį į dešinę (pasuko į dešinę) neįsitikinęs, kad tai daryti saugu - nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, ir kliudė pirma eismo juosta važiavusį sunkvežimį bei jį apgadino.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022 m. gegužės 23 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 30-ANR_N-6778-2022 D. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 11 eurų bauda.
Šalies argumentai
D. P. skundu prašo panaikinti Institucijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad jis visiškai nesutinka, jog jis kaltas dėl eismo įvykio. Jo manymu, lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nerodė posūkio signalo, kad sukasi į kairėje pusėje esančią lėtėjimo juostą. Automobilio vairuotojas negalėjo antroje eismo juostoje pilnai staigiai stabdyti, kai nėra tam svarios priežasties, greitis 70 km/h ir degė žalias šviesoforo signalas. KET tokį vairavimo būdą traktuoja kaip chuliganišką, sukeliant pavojingas eismo sąlygas kitam eismo dalyviui. Lengvasis automobilis jam sudarė kliūtį be jokios priežasties, todėl jis vengdamas tragiškos avarijos, ėmėsi greito sprendimo sukti vairą dešinėn, nes jo transporto priemonė nebūtų spėjusi sustoti. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad nėra kliūčių, dėl kurių „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas turėjo staigiai stabdyti savo automobilį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nutarime nurodyta, jog įrodymai (asmenų paaiškinimai, vaizdo įrašas, eismo įvykio schema, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas), kad D. P. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. P. prašė panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą. Nurodė, kad tą dieną jis vežė jūrinį konteinerį, prieš jį važiavo lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Pravažiavus šviesoforą „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jį aplenkė per pirmą juostą ir pradėjo važiuoti prieš jį. Jis važiavo leistinu greičiu apie 70 km/h, o „(duomenys neskelbtini)“ nuo jo tolo. Tiesiai važiuojantiems šviesoforo signalas buvo žalias, o tiems, kas norėjo sukti į kairę, buvo raudonas. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jo juostoje pradėjo stabdyti, tada jis greitai stabdė ir suko vairą į dešinę ir vėl stabdė, ko pasekoje jis su savo automobilio priekiu kliudė pirmoje juostoje šalia važiavusį automobilį. „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje stabdė ir buvo sustojusi, o paskui pavažiavo į priekį į kairėje pusėje esančią lėtėjimo juostą. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas išlipęs buvo, apsižiūrėjo galinį bamperį ir nuvažiavo. Po įvykio jis savo automobilio nejudino. „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo prie kairio priekinio šono. Šoninis atstumas tarp jų buvo maždaug 50-60 cm. Prašo nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu, nes dėl eismo įvykio, jo manymu, yra kaltas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris sukėlė avarinę situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. P. ginčijamu 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu buvo paskirta 11 eurų bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis 2022 m. kovo 17 d. 08.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 128 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas antra eismo juosta nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios ir lėtinusios greitį transporto priemonės, kuri rikiavosi į lėtėjimo juostą skirtą sukti į kairę, taip atsiradus kliūčiai nelėtino važiavimo greičio, o keitė važiavimo kryptį į dešinę (pasuko į dešinę) neįsitikinęs, kad tai daryti saugu nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams ir kliudė pirma eismo juosta važiavusį sunkvežimį.
Iš teismo posėdžio metu duotų D. P. paaiškinimų matyti, kad, jo nuomone, dėl eismo įvykio, yra kaltas lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris sukėlė avarinę situaciją, t. y. šio automobilio vairuotojas važiuodamas antra eismo juosta priešais jo (D. P.) vairuojamą sunkiasvorį automobilį (vežė krovinį), kiek didesniu greičiu nei jis (D. P.), apie 70 km/h (tame kelio ruože leistinas greitis), esant žaliam šviesoforo signalui važiuoti tiesiai ir raudonam – važiuoti į kairę, kairėje esant lėtėjimo juostai posūkiui į kairę, neįsukęs į lėtėjimo juostą, dar važiuodamas antroje juostoje netikėtai pradėjo staigiai mažinti greitį ir sudarė jam neišvengiamą kliūtį, nes sustabdyti sunkiasvorį sunkvežimį šioje situacijoje jis (D. P.) nebūtų galėjęs, ir siekdamas išvengti susidūrimo, kuris galėjo smarkiai apgadinti lengvąjį automobilį ir sužaloti jo vairuotoją, jis pasuko šiek tiek į dešinę ir kliudė ten važiuojantį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Iš lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. I. (A. I.) paaiškinimo matyti, kad jis ruošdamasis posūkiui į kairę, laikėsi kairiausios juostos, privažiavęs prie šviesoforo ir papildomos juostos, kuri skirta posūkiui į kairę, prisistabdė ir, parodęs posūkio signalą, įvažiavo į lėtėjimo juostą ir sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas.
Iš vaizdo įrašo Nr. Video(1)-1.mov matyti, kad yra dvi eismo juostos, priekyje automobilių nėra (00:00). Dešinėje pusėje matosi kelio ženklas bei kairėje pusėje lėtėjimo juosta skirta sankryžoje sukti į kairę (00:03). Vaizdo registratoriumi filmuojantis automobilis važiuoja pirma eismo juosta, kai antra eismo juosta, nesukdamas į lėtėjimo juostą, ženkliai didesniu greičiu, jį pralenkia lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas antra eismo juosta, pravažiavęs didesnę dalį lėtėjimo juostos, lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ smarkiai sumažina greitį (tikėtina stabdydamas) bei netoli ištisinės juostos, kuri draudžia bet kokius manevrus tarp eismo juostų, nepilnai, t. y. automobilio dešinės pusės korpusas dar yra antroje eismo juostoje, įvažinėja į kairėje pusėje esančią lėtėjimo juostą (00:09). Šviesoforo signalas žalias – važiuoti tiesiai ir raudonas – sukti į kairę. Matosi, kad sujuda vaizdo registratoriumi filmuojantis automobilis (00:11), kuris pravažiavęs šviesoforą sustoja.
Iš vaizdo įrašo Nr. 00000001519000000.mp4 (aktualu vaizdo įrašas nuo 08:27:38 iki 08:27:40) matyti, kad pirma juosta važiuoja baltos spalvos sunkiasvoris automobilis, o antra juosta šviesios spalvos lengvasis automobilis. Baltos spalvos sunkiasvorį automobilį pasiveja kitas sunkiasvoris automobilis (vairuojamas D. P.) (08:27:38) ir važiuoja greta. Priekyje jo važiuoja šviesios spalvos lengvasis automobilis, kurį D. P. vairuojamas sunkiasvoris automobilis staiga pasiveja (08:27:40). Matosi, kad šviesios spalvos automobilis (galimai 45 laipsnių kampu) pasuko į lėtėjimo juostą.
Tuo tarpu KET 111 punkte nurodyta, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.
Teismo nuomone, pagal aptartus byloje surinktus įrodymus, be ekspertų paaiškinimų ar išvadų, patikimai konstatuoti, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas tinkamai elgėsi pagal KET 111 punkto reikalavimus ir nesudarė neišvengiamos kliūties krovininio automobilio vairuotojui D. P., nėra galimybės. Iš to seka, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. P. veiksmai, pažeidžiant KET 9, 126, 128 punktų reikalavimus, bet ir lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. I. veiksmai, pažeidžiant KET 111 punkto reikalavimus. Taigi siekiant nustatyti, kurio transporto priemonių vairuotojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. papildomai apžiūrėti eismo įvykio vietą, užfiksuojant išilgai visų eismo juostų atstumus nuo lėtėjimo juostos pradžios iki stop linijos prie šviesoforo, detaliai apžiūrėti vaizdo įrašus, užfiksuojant automobilio (duomenys neskelbtini) trajektoriją ir stabdymo vietą ir kitas reikšmingas aplinkybes, papildomai apklausti transporto priemonių vairuotojus, galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje ir jos išvengti, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę. Teismas pažymi, kad eismo įvykio schemoje užfiksuotos stabdymo žymės gali būti netikslios, kadangi vaizdo įraše Nr. Video(1)-1.mov matomos panašios stabdymo žymės jau buvo prieš eismo įvykį.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-6778-2022 naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6778-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.