- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- 1-2168-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam E. B., laiduotojui R. K., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajonas, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2020 m. birželio 20 d., apie 00.55 min., Vilniuje, Kalvarijų – Ozo gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad birželio 10 d., apsipyko su žmona, todėl išvažiavo po darbo prie Šilo ežero. Savo automobilyje turėjo alaus. Prie ežero buvo iki 24.00 val., išgėrė to alaus 2 butelius ir važiavo namo link. Bevažiuodamas kaltinamasis pamatė, kad už Ozo-Kalvarijų gatvės sankryžos policijos švyturėlis ir garso signalą. Kaltinamajam sustojus, policijos pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuoklių. Kaltinamasis atsisakė pusti į alkotesterį bei pasakė, kad nori priduoti kraują. Tačiau policijos pareigūnai jį pristatė į policijos įstaiga ir uždarė į areštinę. Jis atsisakė pūsti į alkotesterį, nes tiesiog buvo streso būsenoje.
Be to E. B. parodė, kad jis gerai pažįsta R. K. dar nuo dar studijų laikų, kai studijavo (duomenys neskelbtini). Iki šiol dažnai susitinka, dažnai sportuoja kartu, draugauja šeimomis. Kaltinamasis palaiko savo rašytinį prašymą ir prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant jį pagal laidavimą. R. K. ir dabar daro teigiamą įtaką tiesiogiai, nes jis užima pareigas, kaltinamasis vertina kaip autoritetą. Prašo skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, nes jam reikia vairuoti automobilį, reikia padėti tėvams.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. K. paaiškino, kad jis E. B. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, kada pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini). Jie geriausi draugai, bendravimas vyksta nuolatinis šeimomis. Ypač po šio įvykio. Per savaitę po keletą kartų susitinka, jo įtakos dėka E. B. pradėjo sportuoti. Nebuvo nei kartą per tą laikotarpį susipykę, todėl mano, kad galėtų, šiaip ir daro, jam teigiamą įtaką, kad nekiltų jam minčių sėsti už vairo išgėrus. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant E. B. jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kadangi E. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo E. B. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-06-20, apie 00 val. 55 min., policijos pareigūnai, netoli transporto stotelės „Pramogų arena“ , esančios netoli, adreso Ozo g. 4, Vilniuje, patikrinimui sustabdė automobilį Audi A6 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojui nustatyti neblaivumo požymiai, automobilio vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 1-6).
Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad E. B. atsisakė pasitikrinti blaivumą (b. l. 9)
VšĮ Emprekis pažymoje nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės Audi A6 pagaminimo metai (duomenys neskelbtini) m. kaina be (duomenys neskelbtini) eurai (b. l. 21).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, tačiau tikrintis blaivumą vengė. Kaltinamojo E. B. kaltė visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, taip pat policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo E. B. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį R. K. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 72-73), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas R. K. yra kaltinamojo draugas dar nuo studijų laikų. Nėra teistas, praeityje baustas administracine tvarka. Dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo draugui. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju E. B. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 1 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi jis turi padėti tėvams, juos vežioti, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos priemonė, ji priklauso kaltinamajam, todėl privalo būti konfiskuojama.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą perduodant VĮ „Regitrai“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį R. K. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2168-486/2020 E. B. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo dienos, t. y. nuo 2020-06-20.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą E. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą perduodant VĮ „Regitrai“
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo turto konfiskavimo dalyje pradžios, turtą konfiskavus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.