Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. prašymą sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-361-348/2022 skirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), 259 straipsnio 1 dalyje ir 242 straipsnyje. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) M. K. skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 242 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metų 3 (trys) mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 9 d.

M. K. taip pat Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė – 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d., 05.15 val., iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., 15.48 val. (1 para), ir laikytina, kad M. K. neatlikta bausmės dalis yra 17 (septyniolika) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, bausmes visiškai sudedant, subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir M. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams 26 (dvidešimt šešioms) dienoms. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 26 d.

Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 12 d. gautas M. K. prašymas, kuriame nurodoma, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 55 straipsnio 2 dalimi, BPK 362¹ straipsniu, prašoma peržiūrėti nuteistojo atžvilgiu priimtą Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-361-348/2022 ir sušvelninti, atleisti nuo bausmės arba kitokiu būdu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. K. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. Matyti, kad be kitų straipsnių taip pat buvo priimti iš šiai aptariamai situacijai aktualūs pakeitimai susiję su BK 199 straipsniu, taip pat BK papildytas ir vienu iš naujų – BK 260¹ straipsniu t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog minėtu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Taigi, nuteistasis M. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal šiais nuosprendžiais bei baudžiamuoju įsakymu paskirtas bei subendrintas bausmes.

Kauno apygardos teismas susipažinęs su M. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžiu turiniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas M. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), už kurios padarymą jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Atsižvelgiant į naujai nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, ta aplinkybė, kad M. K. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 242 straipsnį (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu), pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu) bei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu), nagrinėjamu atveju už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės trukmei jokios įtakos neturi. Todėl teismas, gavęs nuteistojo M. K. prašymą, peržiūri tik nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės pagal 199 straipsnio 4 dalies nuteisimą (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 199 straipsnio 4 dalis nustatė, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Ši nusikalstama veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Šio straipsnio dalies sankcijoje kaip vienintelė bausmė buvo numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus įstatymui, baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju – BK 260¹ straipsniu (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), kurio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Be to, ši nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Iš aptartų duomenų visumos darytina išvada, jog naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija pašalina M. K. padarytą nusikalstamą veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, be to, naujoje redakcijoje įtvirtintos ir naujos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės. Taigi, naujas įstatymas nuteistojo M. K. atžvilgiu laikytinas švelnesniu, todėl jo nusikalstama veika pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 199 straipsnio 4 dalį perkvalifikuotina į BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taip pat pagal naująjį įstatymą M. K. paskiriant bausmę pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį bei iš naujo išsprendžiant šios naujai paskirtos bausmės subendrinimo klausimą su pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 242 straipsnį Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) paskirta bausme bei su neatlikta bausme paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis M. K. veikė tiesiogine tyčia, esant idealiajai sutapčiai, įvykdė baigtą, nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 260¹ straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs dar vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog M. K. praeityje teistas viso 6 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, kas pripažintina, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y., kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). M. K. naujai skiriant bausmę pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį, atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, bylos duomenimis nustatyta, nuteistasis M. K. baustas administracine tvarka, iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos gautos nuteistojo M. K. charakteristikos matyti, kad M. K. atlieka bausmę paprastoje grupėje, neskatintas, drausmine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuteistajam buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau kadangi M. K. nesilaikė probacijos sąlygų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, panaikintas nuteistajam M. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Priėmus minėtą nutartį, nuteistasis M. K. be svarbių priežasčių neatvyko atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, išvyko iš gyvenamosios vietos, nors buvo įpareigotas būti namuose. Šios aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo M. K. požiūrį į jam skiriamas bausmes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei LITEKO sistemos duomenų, M. K. buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, tačiau tinkamo savo elgesio M. K. nesugebėjo išlaikyti ilgesnį laiką, dėl ko daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nusikalstamos veikos padarymą M. K. skiriant griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant šiek tiek mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis – 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktus, bausmės už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 242 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir M. K. skirtina 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad priimant Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį buvo taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nuteistajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šia nutartimi pakeista ankstesniu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir M. K. skirtina galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 9 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. prašymą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 242 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir M. K. paskirti 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šia nutartimi pakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 9 d.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos, skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.