Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nesutiko su sprendimo įvykdymo išdėstymu.

Teismo posėdyje šalys nedalyvavo; apie posėdį šalys informuotos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. liepos 12 d. ieškovas žodinės neatlygintinės paskolos pagrindu pervedė atsakovui 2 000 Eur (e. b. l. 4). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas faktiškai paskolino/perdavė atsakovui 2 000 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal 6.873 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. 2019 m. lapkričio 19 d. Pretenzija dėl skolos padengimo ieškovas pareikalavo, kad atsakovas iki 2019 m. liepos 26 d. grąžintų skolą (e. b. l. 5). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs ir grąžinęs skolą ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ieškovui iš atsakovo priteistina 2 000 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 9) ir 665,50 Eur išlaidos už teisines paslaugas (e. b. l. 7-8, 24), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1r-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 710,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepime prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti devynių mėnesių laikotarpiu. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko.

CPK 284 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Asmens teisė prašyti, kad būtų išdėstytas sprendimo įvykdymas, yra reglamentuota jau CPK 284 straipsnyje ir šios teisės įgyvendinimo pagrindai nėra siejami su pažeistos prievolės rūšimi ar skolininkų byloje skaičiumi. CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas galimas atidedant ar išdėstant tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismas pažymi, kad išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017 ir 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nepateikė teismui duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie realią atsakovo turtinę padėtį, tik nurodė, kad atsakovas turi kitų skolininkų, augina du nepilnamečius vaikus. Šie deklaratyvaus pobūdžio duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie jo sunkią dabartinę turtinę padėtį, pavyzdžiui, atsakovo gaunamas ir artimiausiu metu numatomas gauti pajamas, sąskaitose turimas pinigines lėšas, atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan. (CPK 178 straipsnis). Neturint šių duomenų, nėra galimybės nustatyti konkrečios atsakovo turtinės padėties. Todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, neturint pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo būtinumą, suteiktų skolininkui, kuris yra lygiavertis teisinių santykių šalis, prioritetą kreditoriaus atžvilgiu, kas prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principams, taip pat tokiu būdu būtų pažeisti kreditoriaus, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai, kad priimtas jam palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje iš viso patirta 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270–279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 710,50 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.