Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-24442-429/2021, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-920-451/2021 2021 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo A. G. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė A. G. ir A. G. santuoką, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs, o apeliacinės instancijos teismas gali išeiti už apeliacinio skundo ribų, todėl prašymo dėl sutarties patvirtinimo netenkino.

12. Pagal CPK nuostatas šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str.1 d., 140 str. 3 d.). Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 293 str. 5 p.). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

14. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas taip pat turi patikrinti ir tikrąją šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-287-450/2020) bei išaiškinti joms šios sutarties teisines pasekmes (CPK 140 str. 3 d.).

15. Nustatyta, kad šalys taikos sutartį pateikė, esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimui. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1532-273/2021 teismo posėdis paskirtas 2021 m. lapkričio 18 d. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliantas A. G. ginčija tik sprendimo dalį dėl skyriumi gyvenančios A. G. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturi teisinės reikšmės. Byloje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

16. Pažymėtina, kad šeimos instituto svarba lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 3 d., 4 d.). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas tikrina absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą, turi galimybę peržengti apeliacinio skundo ribas šeimos teisinių santykių bylose ir priimti viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą (CPK 320 str.). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, pasisakyti dėl viso sprendimo ir pareiškėjų prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino.

17. Aplinkybė, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šalių pateiktą taikos sutartį laikė nepaduota, nepašalinus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų, neužkerta kelio iš naujo apeliacinės instancijos teismui pateikti tvirtinti taikos sutartį, atitinkančią įstatymo nustatytus reikalavimus.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė taikos sutarties tvirtinimo klausimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.