- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-1709-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02556-2013-13
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“, L. Ž., A. P.
- Atsakovas
- Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Minera“, UAB „Liteurofoto“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“, L. Ž., A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-292/2015 pagal ieškovų UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“, L. Ž., A. P. ieškinį atsakovui Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys UAB „Minera“, UAB „Liteurofoto“, dėl teisės atjungti patalpų šildymą nuo bendros šildymo sistemos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“, L. Ž., A. P. pateikė teismui ieškinį atsakovui Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė leisti ieškovams be atsakovės Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos raštiško sutikimo atjungti šildymą nuo bendros pastato šildymo sistemos jiems priklausančiose patalpose: 53,54 kv. m. bendro ploto negyvenamojoje patalpoje- parduotuvėje (plane pažymėta indeksu 3-13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje ieškovui UAB „Aistis Ko“, 274,13 kv. m. negyvenamojoje patalpoje- parduotuvėje (plane pažymėta indeksu 3-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje ieškovams UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“ ir A. P., 54,66 kv. m. bendro ploto negyvenamojoje patalpoje- parduotuvėje (plane pažymėta indeksu 3-12, 3-18, 3-19), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje ieškovui A. P., ir 70,88 kv. m. bendro ploto negyvenamojoje patalpoje- parduotuvėje (plane pažymėta indeksu 3-15, 3-17), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje ieškovui L. Ž., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 2-5).
Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi yra brangu ir neekonomiška patalpas šildyti nuo centrinio miesto šildymo, nusprendė ieškoti ekonomiškesnio patalpų šildymo būdo. Patalpas nusprendė šildyti elektrinių šilumos tinklų pagalba. Norint atjungti šildymą ieškovams priklausančiose patalpose ir įsirengti autonominį šildymą yra reikalingas pastato savininkų pritarimas. Todėl kreipėsi į Negyvenamųjų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kaip savininkų atstovą, dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos raštiško sutikimo. Bendrija pateikė atsakymą, kad neprieštaraus atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos, jeigu bus išpildytos sąlygos: 1) bus pateikti besiribojančių su patalpomis, kuriose bus atjungtas šildymas nuo sistemos, patalpų savininkų sutikimai; 2) nurodyta, kokiomis priemonėmis bus užtikrintos kitų patalpų savininkų teisės ir interesai; 3) bus pateikti įsipareigojimai vykdyti prievoles ieškovams tenkančia dalimi dėl pastato šildymo sistemos priežiūros; 4) pateikti įsipareigojimai bendrijai, kokiomis sąlygomis bus atsiskaitoma su bendrija už administravimą ir pastato žemės sklypo priežiūrą. Vykdant šiuos bendrijos įpareigojimus, bendrijai dar kartą 2012-10-09 buvo pateiktas prašymas dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos su besiribojančių patalpų savininkų parašais, patvirtinančiais jų sutikimą, dėl ieškovams priklausančių patalpų atjungimo nuo bendros šildymo sistemos. 2012-10-15 atsakovei pateikė dar vieną prašymą, kuriame nurodė, kad įvykdė ir kitus bendrijos iškeltus reikalavimus. Atsakovė 2012-10-31 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad reikia pateikti ir priestato savininkų atsisakymą naudotis bendra centralizuota šildymo sistema, kas yra nepagrįsta, nes jiems ši įranga priklauso kaip patalpų savininkams. 2012-11-08 jie atsakovei dar kartą pateikė prašymą dėl atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos, tačiau bendrija sutikimo nedavė, kas matyti ir iš 2013-02-26 bendrijos narių susirinkimo protokolo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (t.1, b.l. 42-43). Ieškovų prašymas dėl leidimo atsijungti nuo šildymo sistemos buvo svarstytas visuotiniame bendrijos narių susirinkime 2013-02-26, tačiau nutarta nepritarti ieškovų prašymui. Balsavimu buvo išreikšta bendraturčių valia, kurios bendrija, kaip juridinis asmuo, negali ir neturi teisės pakeisti. Patys ieškovai atliko neteisėtus veiksmus ir be bendrijos sutikimo atsijungė šilumos tiekimą į valdomas patalpas, savo valdomų patalpų tinkamai neizoliavo. Ieškovai nemoka komunalinių mokesčių už šilumos tiekimą. Sutartyje su UAB „Litesko“ abonementas yra bendrija, tol bendrijai tenka papildomos išlaidos, susijusios su šilumos punkto, šilimos trasos aptarnavimu. Ieškovai naudojasi bendru įėjimu į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, greta esančių patalpų savininkai nesiekia atsijungti nuo šilumos teikimo, taigi, jie tam tikra dalimi ir toliau naudojasi tiekiama šilumine energija. Visas pastatas, jame esančios patalpos, susiję tarpusavyje funkciniu pagrindu ir šiuo metu nėra realios galimybės leisti atsijungti ieškovams, nepadarant žalos kitiems bendraturčiams, jų interesams. Pastate esantis šilumos punktas yra ir ieškovų dalinė nuosavybė. Į pastato priestatą nuo pagrindinio pastato yra atvesta atskira šilumos trasos atšaka, kuria naudojasi ne tik ieškovai, bet ir UAB „Liteurofoto“, UAB „Minera“.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.2, b.l. 120-124). Priteisė iš A. P., L. Ž., UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“ Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ po 101,37 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš A. P., L. Ž., UAB „Gustavita“, UAB „Aistis ir Ko“ po 4,82 Eur iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, jog ieškovai yra negyvenamųjų patalpų, nekilnojamo turto registre įregistruotų atskiro turto vienetu, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b.l. 13-25). Į ieškovams priklausančias patalpas nuvestas atskiras nuo pagrindinio pastato šilumos energijos tiekimo įvadas, t.y. šilumos trasa po pastato dalies rekonstrukcijos į ieškovams priklausančias patalpas (priestatą) prijungta nuo pagrindinio pastato vidaus šildymo sistemos (t. 2, b.l 72-87) ir šia trasos atšaka naudojasi ne tik ieškovai, bet tretieji asmenys UAB „Liteurofoto“ ir UAB Minera“. Ieškovai UAB „Aistis ir ko“, A. P., L. Ž. naudojasi ir bendro naudojimo patalpomis (t. 1, b.l. 13, 18, 20), kurių apšildymui nenaudojama nuo pagrindinio pastato vidaus šildymo sistemos prijungta šildymo trasos atšaka, o šios bendros patalpos apšildomos nuo pastato bendros šildymo sistemos. Ieškovai turi ir alternatyvų šildymo būdą ir faktiškai šilumos energija, tiekiama nuo pastato vidaus sistemos prijungta atšaka, nesinaudoja. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija. Kitos energijos tiekimo sutartys- elektros, sudarytos su UAB „Aistis ir Ko“, vandens- su A. P. (t.2, b.l. 22-29).
Ieškovai remiasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1. p., kuris numato daugiabučio namo buto ar kitų patalpų atjungimo nuo šildymo sistemos tvarką. Šiame punkte nurodoma, kad šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Toks dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo sprendimas taip pat reikalingas atjungiant ir daugiabučio namo sekciją (bloką), tačiau šiuo atveju bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimu turi būti pavesta valdytojui pakeisti pastato sekcijos (bloko) šildymo būdą (Taisyklių 107.1 p.).
Nurodė, kad šildymo įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų, kvalifikuotinas kaip pastato bendrojo naudojimo objektų pertvarkymas, dėl kurio sprendimą savininkai priima CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo ir jam įgyvendinti priimtos teisės aktų nuostatos taip ir aiškinamos bei taikomos.
Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija 2013-02-26 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 5-tu punktu nepritarė dalies savininkų- ieškovų prašymui atsijungti nuo bendrų inžinierinių tinklų. Patalpų savininkų sprendimas atsisakyti leisti ieškovams atsijungti nuo bendrų inžinierinių tinklų reiškia ir atsisakymą leisti pertvarkyti statinio bendrąją inžinerinę (šildymo) sistemą. Šiems darbams atlikti reikalingas rašytinis savivaldybės pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui) paruošti, kuris negalimas be savininkų sprendimo.
Vartotojo atsijungimas nuo bendros šildymo sistemos apima kelis etapus. Pirmasis- tai dalinės nuosavybės savininkų sprendimas leisti pakeisti patalpos šildymo būdą, o toliau, esant tokiam sprendimui, atsijungimo iniciatorių prašymas savivaldybei dėl pritarimo paprastojo remonto projektui. Ieškovai šildymo sistemos paprastojo remonto projektą (t. 1, b.l.72-79) pateikė tik bylos nagrinėjimo metu ir nesant savivaldybės rašytiniam pritarimui. Tik esant bendrijos sprendimui leisti pakeisti šildymo būdą susirinkimo sprendimu aptartomis sąlygomis, atsijungimo iniciatoriai gali savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui, pertvarkant pastato inžinierines šildymo sistemą.
Ieškovai teismo siūlymu, atsižvelgiant ir į Kauno apygardos teismo 2014-07-24 nutartyje nurodytą pasiūlymą, atsisakė tikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydami, jog reikalavimas leisti be bendrijos raštiško sutikimo atjungti šildymą nuo bendros šildymo sistemos yra pirmas žingsnis pradėti atsijungimo procesą, tačiau pirmas žingsnis yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimas dėl leidimo pakeisti šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Savininkų sprendimas nėra raštiškas bendrijos sutikimas, kaip formuluoja ieškovai. Net ir priėmus sprendimą leisti pakeisti šildymo būdą, atsijungimo iniciatoriai savivaldybei turėtų pateikti ne tik priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui keisti šildymo būdą, bet ir valdytojo raštišką sutikimą bei valdytojo pažymą, pagrįstą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-17 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 127-131).
1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 p. nuostatas turinio atžvilgiu. Teismas neįvertino Kauno apygardos teismo 2014-07-24 nutartyje nurodytų nustatinėtinų aplinkybių, dėl to neteisingai kvalifikavo ginčo teisinių santykių turinį. Pirmos instancijos teismas neanalizavęs Taisyklių specialiųjų sąlygų (107-108 p.) dėl atskiros patalpos įrenginių atjungimo nuo bendros pastato šildymo sistemos, apsiribojo teiginiu, kad nėra gautas sutikimas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Taisyklės) 93-103 p. numatyta šilumos įrenginių pertvarkymo reikalavimai. Tačiau šių Sekcijos (bloko) ar atskirų patalpų šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja šių taisyklių 107-108 p., kur yra įtvirtintos specialios normos 93-103 p. atžvilgiu.
2) Šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1 297 patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Taisyklių 108 p. nustato, kad atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą nuo šilumos perdavimo tinklų daugiabučio namo valdytojas teisės akte nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Siekiantys atsijungti nuo bendros šildymo sistemos atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, pridėti nurodytus dokumentus.
3) Priešingai negu nurodyta sprendime, viso namo savininkų susirinkimo metu buvo pateiktas projektas ieškovų patalpų atjungimo nuo bendro šildymo sistemos, tačiau projektas net nebuvo svarstomas, o tik formaliai nesutikta. Teismas šios aplinkybės net nevertino, t.y. teismas nevertino, kad nesutikimas turi būti motyvuotas, nurodant, ką konkrečiai pažeidžia projektas, ko nebuvo ir nėra.
4) Ieškovai siekia atsijungti savo patalpose įrengtus šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos pagal pateiktą į civilinę bylą J. Z. šildymo sistemos paprasto remonto projektą, tačiau numatomiems pagal projektą darbams negauna atsakovo sutikimo - pritarimo ir siekia teismo keliu įteisinti paprastojo remonto atlikimą be atsakovo sutikimo.
5) Teismas neįvertino, kad pagal Taisyklių 108 p. atskiro priestato, kurio šildymą ir norima atskirti, savininkų sutikimai yra gauti, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl priestato statuso, o tik tada nagrinėti kitus klausimus.
6) Priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, savivaldybės pritarimo projektui ieškovai negali gauti, nes tam pirmiausia reikalingas atsakovo pritarimas, be kurio negalimos kitos procedūros dėl šildymo įrenginių atsijungimo. Todėl ieškinio patenkinimas yra vienas pirmų žingsnių priestato šildymo įrenginių atjungimui nuo bendro šildymo.
7) Teismas nevertino, kad aš esmės atsakovai savo nesutikimą motyvavo vieninteliu argumentu, kad ieškovai naudojasi ir dalimi bendrų patalpų, kurios šildomos nuo bendro šildymo sistemos. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Be to, 3 -ame aukšte nėra sienų, besiribojančių su kaimynais, todėl bendrų patalpų jie apskritai neturi. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, dl jų nepasisakė. Be to, kitų ieškovų naudojama bendrų patalpų dalis tesudaro 0,2 kv. m. ir yra apskritai nešildoma.
8) Esant nepagrįstiems atsisakymams leisti ieškovams atsijungti nuo bendro šildymo sistemos (šiuo metu ieškovai šildosi priestatą atskirai ir tam atsakovas neprieštarauja) ieškovų ieškinys turėjo būti patenkintas.
9) Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas teigdamas, kad atsijungiant nuo bendro šildymo sistemos bus padaryta žalos, šį faktą turi pagrįsti ir įrodyti, o jo neįrodžius, teismas atsakovo argumentus turi atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 137-140).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1) Ieškovų prašymas dėl leidimo atsijungti nuo šildymo sistemos buvo ne kartą svarstomas visuotiniame bendrijos narių susirinkime, tačiau balsų dauguma nebuvo pritarta ieškovų norui atsijungti nuo bendrų inžinerinių tinklų. Bendrija nedavė sutikimo atsijungti nuo šildymo sistemos, nes bendrijos nariams nebuvo pateikti įrodymai, jog atsijungimas nuo šildymo sistemos nepažeis kitų bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų, nebus daroma jiems žala. Bendrijos nariams nebuvo pateikta visa svarbi, būtina informacija, susijusi su atsijungimo nuo šildymo sistemos procesu, pasekmėmis, ieškovai nepateikė atsakymų į bendrijos nariams rūpimus klausimus, iš esmės nurodydami tik šildymo būdą.
2) Ieškovai nevertino fakto, kad šiluma į patalpą patenka ne tik nuo šilumos perdavimo įtaiso, bet tam tikra dalis šilumos tenka per grindis, lubas, sienas, todėl ieškovų patalpos naudoja gretimų patalpų skleidžiamą šilumą. Be to, po pagrindinio pastato grindimis eina šilumos perdavimo vamzdis, kuris taip pat spinduliuoja šilumą virš jo esančioms patalpoms.
3) Ieškovai, nesutikdami su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu (jų buvo ne vienas), neskundė jo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismui.
4) Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog bendrija negali atsisakyti pritarti šilumos įrenginių atsijungimui. Tokiais teiginiais atskirų savininkų interesai iškeliami aukščiau kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Bendrijos sprendimas svarstomu klausimu buvo priimtas balsuojant. Niekas negali daryti įtakos bendrijos narių savininkų apsisprendimui, kaip balsuoti visuotiniame susirinkime svarstomais klausimais. Balsavimu buvo išreikšta bendraturčių valia, kurios bendrija, kaip juridinis asmuo negali ir neturi teisės pakeisti.
5) Patys ieškovai neatliko jokių veiksmų, kad bendraturčiai pritartų jų prašymui.
6) Sutartyje su UAB „Litesko“ abonentas yra bendrija, todėl bendrijai tenka papildomos išlaidos, susijusios su šilumos punkto, šilumos trasos aptarnavimu. Ieškovai naudojasi bendru įėjimu į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, greta esančių patalpų savininkai nesiekia atsijungti nuo šilumos teikimo, taigi, jie tam tikra dalimi ir toliau naudojasi tiekiama šilumine energija. Visas pastatas, jame esančios patalpos, susiję tarpusavyje funkciniu pagrindu ir šiuo metu nėra realios galimybės leisti atsijungti ieškovams, nepadarant žalos kitiems bendraturčiams, jų interesams. Pastate esantis šilumos mazgas yra ir ieškovų dalinė nuosavybė, viešajame registre nėra įregistruotos bendro naudojimo objektų dalys.
7) Teismo posėdyje apklausti specialistai patvirtino, jog sprendimą dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos turi priimti visos bendrijos narių susirinkimas, todėl 8 savininkų protokolas neturi teisinės galios sprendžiant atsijungimo nuo šilumos sistemos klausimą. Turi būti parengtas projektas, atlikta techninė ekspertizė, pateikti paskaičiavimai, išvados, techniniai - ekonominiai vertinimai. Netgi tais atvejais, kai bendrijos priima sprendimą leisti atsijungti nuo šilumos sistemos, dar nereiškia, kad bus patvirtintas projektas ir išduotos techninės sąlygos.
8) Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad bendrijos susirinkime jų pateiktas projektas nebuvo svarstomas, apsiribota formaliu nesutikimu. Projektas atsirado jau po ieškovų kreipimosi į teismą, teismui atkreipus dėmesį į projekto nebuvimą, tačiau pats projektas ieškovų nebuvo pristatytas bendrijos nariams, nebuvo argumentuota, atsakyta į klausimus.
9) Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo tinkamai įvertintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-08 raštas dėl esą ieškovų valdomos pastato dalies statuso - priestatas. Byloje yra kitokio turinio Alytaus miesto savivaldybės 2012-08-27 raštas, kuriame išaiškinta atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarka.
10) Bylos nagrinėjimo metu šalims buvo užtikrintas rungimosi principo įgyvendinimas, šalys turėjo galimybę teikti įrodymų, pareikšti prašymus.
11) Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse detaliai reglamentuojama šilumos tiekimo ir vartojimo tvarka. VII skyriuje reglamentuojamas šilumos įrenginių rekonstravimas. Šio skyriaus 93 punkte numatyta, kad šilumos įrenginių modernizavimą, rekonstravimą, atsijungimą, prisijungimą vykdo pastato valdytojas. VIII skyriuje reglamentuojama šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva procedūra. Pažymima, kad pastatų savininkai turi pateikti prašymą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo, turi būti pažyma apie technines galimybes tiekti kitą energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti, nepažeidžiant kitų šilumos vartotojų interesų. Šiose taisyklėse nėra išlygų, kad atskirų bendraturčių veiksmai galimi be visų bendraturčių pritarimo ir pastato valdytojo atitinkamų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso dalis patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o būtent:
- UAB „Aistis ir Ko“ priklauso 53,54 m² bendro ploto negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 184/500 dalys 274,13 m² negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));
-UAB „Gustavita“ priklauso 147/500 dalys 274,13 m² negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));
-A. P. priklauso 54,66 m² negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 169/500 dalys 274,13 m² negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));
-L. Ž. priklauso 70,88 m² negyvenama patalpa – parduotuvė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovai tarpusavyje susitarė ir nusprendė savo patalpas šildyti elektriniais šilumos siurbliais.
Byloje kilo ginčas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įsteigta Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, dalies patalpų bendraturčių teisės atsijungti savo patalpas nuo bendros pastato šildymo sistemos, realizavimo teisinių pagrindų. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami leisti be atsakovės rašytinio sutikimo leisti pateikti prašymą savivaldybei dėl rašytinio pritarimo pastato paprastojo remonto projektui.
Lietuvos Respublikos Šilumos įstatymo 29 straipsniu nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo –pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinierinius tinklus).
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios patvirtintos Energetikos ministro 2010m. spalio 25d. įsakymu Nr.1-297 Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo, reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (Taisyklių 1 ir 2 punktai).
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII skyriaus nuostatos reguliuoja šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarką. Šių taisyklių 104 punktu nustatyta, jog atjungiant negyvenamuosius pastatus: Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šilumos įrenginius ar keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti informaciją savivaldybės institucijai apie numatomus atlikti darbus ir prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Pridedama kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą ar kitą) atjungiamam objektui šildyti. Šiuo konkrečiu atveju dalis pastato esančio, (duomenys neskelbtini), bendraturčių siekia jiems priklausančių patalpų šildymą atjungti nuo bendros šildymo sistemos, todėl reikia vadovautis Taisyklių 108 punktu, kuriuo nustatyta, jog daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; 108.1.5. buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju.
Iš išdėstyto darytina išvada, jog ieškovai turi gauti visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto (aprašo) sprendiniams, o projektas turi būti suderintas su valdytoju, t.y. su Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Projekto suderinimas reiškia, kad projektas svarstomas negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos susirinkime, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis.
Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-26 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 5-tu punktu nepritarė dalies savininkų- ieškovų prašymui atsijungti nuo bendrų inžinierinių tinklų. Po šio bendraturčių sprendimo, ieškovai kreipėsi į teismą dėl jų tariamai pažeistų teisių gynybos, siekdami gauti teismo leidimą leisti ieškovams be atsakovės Negyvenajųjų patalpų savininkų bendrijos “ (duomenys neskelbtini)” raštiško sutikimo atjungti jiems priklusančių patalpų šildymą nuo bendros pastato šildymo sistemos.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2014 m. spalio 16 d. įvyko Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio bendrijos narių susirinkimas, kuriuo metu buvo svarstyta dalies „(duomenys neskelbtini)“ priestato savininkų (ieškovų), norinčių atsijungti nuo bendrijos šildymo sistemos, atsijungimo projekto svarstymas. Susirinkimas priėmė nutarimą nepritarti, kad UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“, L. Ž. ir A. P. atsijungtų nuosavybės teise priklausančias patalpas nuo bendrijos šildymo sistemos (b. l. 34 – 38, t.2). Atsakovo Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė D. L. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ieškovai buvo pateikę atsijungimo projektą, tačiau jame nėra numatyta, kaip ir kokiomis priemonėmis ieškovai užtikrins, kad nenukentėtų besiribojančių patalpų savininkai, kaip atribos savo patalpas, kad nenaudotų bendrijos tiekiamos šilumos energijos. Taip pat nėra techninio pagrindimo, jog dėl pakeisto patalpų šildymo būdo, bus nepažeidžiamos kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. Ieškovai, prašydami sutikimo atsijungti nuo bendros šilumos sistemos, turi užtikrinti, jog atliks besiribojančių patalpų šiluminę izoliaciją. Ieškovai neskundė šio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo CK 2. 82 straipsnio, kuriuo nustatyta, kad jeigu tokį sprendimą priėmė į juridinį asmenį susivieniję savininkai, tai toks ginčas sprendžiamas ginčijant juridinio asmens sprendimą, nors pirmosios instancijos teismas ieškovams buvo suteikęs galimybę ieškinį tikslinti, bet ieškovai atsisakė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 200 EUR išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Šios išlaidos atsakovui priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 88 straipsnis1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, (bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbankas“ iš ieškovų UAB „ Aistis ir Ko“, įmonės kodas 149507437, UAB „Gustavita“, įmonės kodas 149764887, L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 EUR (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.