Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „A. ir K.“, UAB „G.“, L. Ž. ir A. P. ieškinį atsakovei Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „R.“ bei tretiesiems asmenims UAB „M.“, UAB „L.“ dėl teisės atjungti šildymą patalpose nuo bendros pastato šildymo sistemos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilumos ūkio įstatymas ir poįstatyminiai aktai reikalauja, kad norint atjungti šildymą jiems priklausančiose patalpose ir įsirengti autonominį šildymą yra reikalingas pastato savininkų pritarimas. Todėl jie kreipėsi į Negyvenamųjų patalpų savininkų bendriją „R.“ dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos raštiško sutikimo. Bendrija pateikė atsakymą, kad neprieštaraus atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos, jeigu bus išpildytos sąlygos:

1) bus pateikti besiribojančių su patalpomis, kuriose bus atjungtas šildymas nuo sistemos, patalpų savininkų sutikimai;

2) nurodyta, kokiomis priemonėmis bus užtikrintos kitų patalpų savininkų teisės ir interesai;

3) bus pateikti įsipareigojimai vykdyti prievoles ieškovams tenkančia dalimi dėl pastato šildymo sistemos priežiūros;

4) pateikti įsipareigojimai bendrijai, kokiomis sąlygomis bus atsiskaitoma su bendrija už administravimą ir pastato žemės sklypo priežiūrą.

Galiojantys teisės aktai suteikia teisę atjungti šildymą nuo bendros namo šildymo sistemos jiems priklausančių patalpų. Todėl jie turi pagrįstus ir įstatymų saugomus lūkesčius įgyvendinti šią savininkų teisę, kurios nepagrįstai neturi riboti kiti asmenys.

Patys ieškovai atliko visą eilę neteisėtų veiksmų, nes be bendrijos sutikimo atjungė šilumos tiekimą į pagrindines valdomas patalpas, savo nuosavybės teise valdomų patalpų tinkamai neizoliavo. Ieškovai nemoka mokesčių už šilumos tiekimą, jie bendrijai moka tik jiems tenkančią dalį šiluminės trasos nuostolių, nuolat ginčija mokesčių mokėjimą, todėl pagrindinė nesutarimų priežastis ir yra bendrijai mokami mokesčiai. Sutartyje su UAB „Litesko“ abonentas yra bendrija, bet ne atskiri patalpų savininkai, todėl bendrijai tenka papildomos išlaidos, susijusios su šilumos punkto, šilumos trasos aptarnavimu. Ieškovai už suvartojamą šaltą vandenį moka tiesiogiai tiekėjui pagal bendrijos pateiktus duomenis, todėl skaičiuoti vandens suvartojimą turi bendrija. Ieškovai naudojasi bendru įėjimu į jiems nuosavybes teise priklausančias patalpas, greta esančių patalpų savininkai nesiekia atsijungti nuo šilumos tiekimo, todėl jie tam tikra dalimi naudojasi tiekiama šilumine energija bendrų patalpų apšildymui. Visas pastatas, ir jame esančios patalpos, susiję tarpusavyje funkciniu pagrindu, ir šiuo metu nėra realios galimybės leisti atsijungti ieškovams, nepadarant žalos kitiems bendraturčiams. Be to, pastate esantis šilumos punktas, yra ir ieškovų dalinė nuosavybė. Į pastato priestatą nuo pagrindinio pastato yra atvesta atskira šilumos trasos atšaka, kuria naudojasi ne tik ieškovai, bet ir UAB „L.“, UAB „M.“. Visam pastatui aptarnauti suteiktas žemės sklypas, yra viena žemės nuomos sutartis, suteiktas vienas unikalus numeris, vienas adresas, yra sukurta viena pastato savininkų bendrija.

Ieškovai pateikė atsijungimo projektą, tačiau projekte nėra numatyta, kaip ir kokiomis priemonėmis ieškovai užtikrins, kad nenukentėtų besiribojančių patalpų savininkai, kaip atribos savo patalpas, kad nenaudotų bendrijos tiekiamos šilumos energijos. Nėra techninio pagrindimo, jog dėl pakeisto patalpų šildymo būdo, bus nepažeidžiamos kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai.

Tretysis asmuo UAB „L.“ direktorius nurodė, kad UAB „L.“ ir UAB „M.“ yra tos pačios šiluminės trasos su ieškovais naudotojas. Kiti pastato bendraturčiai naudojasi kita šilumos trasa. Jeigu ieškovai atsijungs nuo bendros pastato šildymo sistemos, tai šio trasos išlaikymo ir mokesčių už šilumą mokėjimo našta teks tik UAB „L.“ ir UAB „M.“. Atsijungimo klausimą būtų galima išspręsti su ieškovais ir taikiai, susitarus dėl investavimo į alternatyvų šildymo būdą arba naujos trasos atvedimą, kas techniškai būtų galima.

UAB „M.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (tomas 2, b.l. 103 ).

Nurodė, kad jiems priklauso 196,95 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos- parduotuvė (patalpos nuo 3-4 iki 3-11) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-3 (1/55 iš 2,10 kv.m.) , a-4 (91/55 iš 31,77 kv.m.), a-5 (1,55 iš 1,90 kv.m.), kurių unikalus Nr. 1196-9001-3194:0034, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie yra pasirašę preliminarią sutartį su UAB „I. C.“ dėl šių patalpų pirkimo- pardavimo.

Pažymėjo, kad ieškovai, prašydami sutikimo atsijungti nuo bendros šilumos sistemos, turi užtikrinti, jog atliks šiluminę izoliaciją besiribojančių patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė.

Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame įsteigta bendrija, dalies patalpų bendraturčių teisės atsijungti savo patalpas nuo bendros pastato šildymo sistemos, realizavimo teisinių pagrindų.

Ieškovai reikalauja leisti be atsakovės rašytinio sutikimo atjungti jų šilumos įrenginius nuo pastato šilumos tiekimo sistemos.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovai yra negyvenamųjų patalpų, nekilnojamo turto registre įregistruotų atskiro turto vienetu, esančių(duomenys neskelbtini)., savininkai (tomas 1, b.l. 13-25).

Į ieškovams priklausančias patalpas nuvestas atskiras nuo pagrindinio pastato šilumos energijos tiekimo įvadas, t.y. šilumos trasa po pastato dalies rekonstrukcijos į ieškovams priklausančias patalpas (priestatą) prijungta nuo pagrindinio pastato vidaus šildymo sistemos (2 tomas, 72-87 b.l.) ir šia trasos atšaka naudojasi ne tik ieškovai, bet tretieji asmenys- UAB „L.“ ir UAB M.“. Pažymėtina, kad ieškovai UAB „A. k.“, A. P., L. Ž. naudojasi ir bendro naudojimo patalpomis (tomas 1, b.l. 13, 18, 20), kurių apšildymui nenaudojama nuo pagrindinio pastato vidaus šildymo sistemos prijungta šildymo trasos atšaka, o šios bendros patalpos apšildomos nuo pastato bendros šildymo sistemos. Ieškovai turi ir alternatyvų šildymo būdą ir faktiškai šilumos energija, tiekiama nuo pastato vidaus sistemos prijungta atšaka, nesinaudoja. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija. Kitos energijos tiekimo sutartys- elektros, sudarytos su UAB „A. K.“, vandens- su A. P. (2 tomas, 22-29 b.l.).

Teismo argumentai dėl ieškinio pagrindo ir dalyko.

Šilumos energijos tiekimas yra viena iš energijos pirkimo-pardavimo sutarčių. CK normos, reguliuojančios energijos pirkimo-pardavimo sutartis, taikomos ir aprūpinant šilumos energija, jeigu įstatymai nenumato ko kita (CK 6.391 str.).

CK 6.390 str. įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį, o tai reiškia vartotojų įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos. Šią teisę vartotojas gali įgyvendinti, jeigu jo įrenginių atjungimas nepadarys žalos kitų pastato patalpų savininkams ar naudotojams. Atjungimas turi būti racionalus, t.y.- ekonomiškai pagrįstas, leistų taupyti vartotojo lėšas, būtų geresnis apšildymas, nepablogėtų tiekimo ir vartojimo techninės ir finansinės sąlygos.

Detaliau šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutarčių nutraukimo tvarką reglamentuoja LR šilumos ūkio įstatymas, kurio 29 str. reguliuoja šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą vartotojo iniciatyva, o Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) VIII skyrius reguliuoja šilumos įrenginių atjungimą nuo šildymo perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, kai 1) nuo šilumos perdavimo tinklų atjungiami negyvenamieji pastatai; 2) kai atjungiami individualūs arba daugiabučiai namai; 3) kai atjungiama daugiabučio namo sekcija (blokas); 4) kai atjungiamas daugiabučio namo butas ar kita patalpa.

Šioje byloje svarbu nustatyti, kokie šilumos įrenginiai atjungiami nuo šilumos perdavimo tinklų, ir kokia tvarka tai turi būti daroma, remiantis nurodytomis taisyklėmis.

Ieškovai remiasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1. p., kuris numato daugiabučio namo buto ar kitų patalpų atjungimo nuo šildymo sistemos tvarką. Šiame punkte nurodoma, kad šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Toks dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo sprendimas taip pat reikalingas atjungiant ir daugiabučio namo sekciją (bloką), tačiau šiuo atveju bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimu turi būti pavesta valdytojui pakeisti pastato sekcijos (bloko) šildymo būdą (Taisyklių 107.1 p.).

Tokiu būdu, abiem atvejais reikalingas savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo įrenginių pertvarkymo (rekonstrukcijos), t.y. savininkų sprendimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, tik nurodytais atvejais, savininkai pagal taisykles turi priimti skirtingus sprendimus. Nors savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, tačiau teisė nėra absoliuti, nes atsijungimas vienų savininkų neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, o tai reiškia, kad jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 str.).

Patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reglamentuojamas CK 4.85 str., kuriame numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip. Šildymo įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų, kvalifikuotinas kaip pastato bendrojo naudojimo objektų pertvarkymas, dėl kurio sprendimą savininkai priima CK 4.85 str. nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo ir jam įgyvendinti priimtos teisės aktų nuostatos taip ir aiškinamos bei taikomos.

Jeigu kyla bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, tai jis sprendžiamas teismo tvarka (CK 4.75 str.), o jeigu tokį sprendimą priėmė į juridinį asmenį susivieniję savininkai, tai toks ginčas sprendžiamas ginčijant juridinio asmens sprendimą (CK 2.82 str.).

Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija 2013-02-26 protokolo Nr. 21 5-tu punktu nepritarė dalies savininkų- ieškovų prašymui atsijungti nuo bendrų inžinierinių tinklų. Po šio bendraturčių sprendimo ieškovai ir kreipėsi į teismą dėl jų tariamai pažeistų teisių gynybos. Pažymėtina, kad patalpų savininkų sprendimas atsisakyti leisti ieškovams atsijungti nuo bendrų inžinierinių tinklų reiškia ir atsisakymą leisti pertvarkyti statinio bendrąją inžinerinę (šildymo) sistemą. Šiems darbams atlikti reikalingas rašytinis savivaldybės pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui) paruošti, kuris negalimas be savininkų sprendimo. Tokiu būdu, pastato patalpų savininkų sprendimas dėl pastato bendros šildymo sistemos pertvarkymo yra pagrindas savivaldybei pradėti derinimo procedūrą pagal šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklių tiek 108.1.1, tiek ir 108.1.7 punktus. Todėl vartotojo atsijungimas nuo bendros šildymo sistemos apima keli etapus. Pirmasis- tai dalinės nuosavybės savininkų sprendimas leisti pakeisti patalpos šildymo būdą, o toliau, esant tokiam sprendimui, atsijungimo iniciatorių prašymas savivaldybei dėl pritarimo paprastojo remonto projektui. Ieškovai šildymo sistemos paprastojo remonto projektą (tomas 1, b.l.72-79) pateikė tik bylos nagrinėjimo metu ir nesant savivaldybės rašytiniam pritarimui. Tik esant bendrijos sprendimui leisti pakeisti šildymo būdą susirinkimo sprendimu aptartomis sąlygomis, atsijungimo iniciatoriai gali savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui, pertvarkant pastato inžinierines šildymo sistemą.

Ieškovai teismo siūlymu, atsižvelgiant ir į Kauno apygardos teismo 2014-07-24 nutartyje nurodytą pasiūlymą, atsisakė tikslinti ieškinio reikalavimus, nurodydami, jog reikalavimas leisti be bendrijos raštiško sutikimo atjungti šildymą nuo bendros šildymo sistemos yra pirmas žingsnis pradėti atsijungimo procesą, tačiau kaip nustatyta teisės aktais, pirmas žingsnis yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimas dėl leidimo pakeisti šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Savininkų sprendimas nėra raštiškas bendrijos sutikimas, kaip formuluoja ieškovai. Taip pat pažymėtina, kad šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų apima keletą veiksmų, susijusių su patalpų atjungimu nuo centralizuoto šilumos tiekimo, t.y. net ir priėmus sprendimą leisti pakeisti šildymo būdą, savivaldybei atsijungimo iniciatoriai savivaldybei turėtų pateikti ne tik priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui keisti šildymo būdą, bet ir valdytojo raštišką sutikimą bei valdytojo pažymą, pagrįstą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (Taisyklių 108.1.6 p.). Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovai, pateikdami teismui duomenis apie priestato komercinei veiklai prijungimą prie centralizuotų tinklų ( tomas 2, b.l.73-84) bandė įrodinėti, kad prašoma atjungti pastato priestatą (bloką), tačiau ieškinio pagrindo nekeitė.

Ieškovams atsisakius tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, teismas negali atskleisti bylos esmės ir už ieškovus suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.

Dėl šių nurodytų aplinkybių ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P., L. Ž., UAB „A. ir K.“, UAB „G.“ Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai „R.“ po 101,37 Eur iš kievieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. P., L. Ž., UAB „G.“, UAB „A. ir K.“ po 4,82 Eur iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.