Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas D. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) prašė teismo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Linusta“ (toliau – atsakovė, įmonė, darbdavys) vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 4 vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją už darbo santykių trukmę, 9 752,1 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 4 733,27 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 303 000 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą kompensaciją už kiekvieną išdirbtą mėnesį pagal darbo sutarties 9 punktą, netesybas už vėlavimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. įkurta atsakovė, kurios pagrindinė veikla – nekilnojamųjų objektų statybos. 2015 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovas buvo paskirtas atsakovės direktoriumi. Dėl darbo sutarties sąlygų sutarė ir darbo sutartį pasirašė ieškovas ir A. K., kuri buvo ieškovo sutuoktinė ir vienintelė atsakovės akcininkė. Darbo sutartyje šalys sulygo, kad ieškovui bus mokamas ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus atlyginimas, taip pat darbo sutarties 9 punkte buvo nustatyta, jog ieškovui bus sumokėta 50 proc. nuo įmonės pelno, užbaigus (duomenys neskelbtini) vykdomą statybų projektą, sugeneruoto per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį; darbo sutartį nutraukus prieš projekto užbaigimą, įmonė įsipareigojo išmokėti ieškovui 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už kiekvieną darbo mėnesį, kurį ieškovas dirbo įmonėje. Ši kompensacija turėjo būti atlygis už ieškovo vykdytas direktoriaus funkcijas vystant nurodytą nekilnojamojo turto projektą, atsižvelgiant į tai, jog šalys buvo orientuotos į pelno siekimą ir pasidalinimą, formaliai nustatant direktoriui minimalų mėnesinį atlyginimą. Atsakovės vykdoma veikla buvo šeimos verslas, kuriame dalyvavo ieškovas, kaip įmonės direktorius, ir ieškovo sutuoktinė A. K., kaip atsakovės akcininkė. Atsakovė neturėjo atskirų patalpų įmonės veiklai, visi administraciniai darbai buvo atliekami ir dokumentai saugomi ieškovo ir A. K. namuose. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas ir A. K. Kauno apylinkės teismo sprendimu pradėjo gyvenimą skyrium, nors faktiškai tebegyveno tuose pačiuose namuose ir tai tęsėsi iki 2024 m. sausio 10 d. (santuoka nebuvo nutraukta). Patvirtinus gyvenimą skyriumi, ieškovas ir A. K. tęsė verslo vystymą, ieškovas vykdė statybų projektą (duomenys neskelbtini) ir beveik jį užbaigė. Apytikriai 2024 m. sausio 13 d. ieškovas, gavęs A. K. nurodymą išsikelti iš namų, pasiėmė būtiniausius asmeninius daiktus ir išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Išeidamas iš namų ieškovas nepasiėmė su savimi atsakovės dokumentų ar turto. Įmonės buhalteriniai dokumentai liko įmonės akcininkės A. K. ir atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Idealūs finansai“ žinioje. 2024 m. vasario 7 d. ieškovas dėl iširusių jo ir sutuoktinės santykių buvo atleistas iš direktoriaus pareigų remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu. Ieškovui apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo pranešta, nebuvo paaiškinta, kokius darbo pareigų pažeidimus jis padarė. Ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl asmeninių konfliktų šeimoje, niekuo nesusijusių su jo darbo pareigų atlikimu. Nutraukus darbo sutartį, ieškovui neišmokėta 9 752,1 Eur darbo užmokesčio dalis, 4 733,27 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacija už kiekvieną įmonėje išdirbtą mėnesį pagal darbo sutarties 9 punktą. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl darbo sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo principams, prieštaravimo įmonės interesams. Abejones dėl minėtų darbo sutarties sąlygų atsakovė išreiškė tik po darbo sutarties nutraukimo. Vien tai, kad ieškovo darbo sutarties originalus egzempliorius yra pas A. K., nesudaro pagrindo abejoti, jog ieškovo darbo sutartį galėjo pasirašyti ne A. K. Ieškovas, būdamas įmonės direktoriumi, išgrynino 143 136 Eur įmonės lėšų, bet visos išgrynintos lėšos buvo išleistos įmonės reikmėms. Ieškovas niekada nebuvo išėjęs nemokamų atostogų ir nuolat vykdė atsakovės veiklą. Net atsakovei patikslinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pateiktus duomenis, nurodant kitą ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą – atšaukimą iš pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad ieškovas iš darbo atleistas dėl asmeninių, o ne su darbo santykiais susijusių priežasčių, patikslindama duomenis dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, atsakovė siekė išvengti jai kylančios atsakomybės dėl neteisėto atleidimo.