- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- II-350-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00211-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- L. V.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. V., nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą ZOOM,
nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2483-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24251932356).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-2483-2025 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių, už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, esant intensyviam eismui, nesilaikydamas horizontaliojo kelio ženklinimo, važiavo kelkraščiu taip apvažiuodamas iš dešinės pusės, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Važiuodamas toliau, vairuotojas persirikiavo į pirmą eismo juostą, kirsdamas geltoną ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 5, 8, 9, 125 punktų, 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus (b. l. 23-26).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. teismui pateikė skundą. Skunde nurodoma, kad L. V. įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 9 d. popiet, žmona paskambino bei pranešė, jog jų dukrai sustojo kvėpavimas, dukra gaivinama medikų. Dukra gimė dviem mėnesiais anksčiau – gimė neišnešiota. Įvykio metu žmona ir dukra buvo Kauno Klinikose. Tuo metu dalyvaujant intensyviam eisme, kuriame buvo susiformavusi didelė spūstis, esant stresinei situacijai, suvokiant jos pavojingumą bei galimus negrįžtamus padarinius nespėjus atvykti laiku, apimtas šoko bei išgąsčio jis pakeitė eismo juostą bei važiavo kelkraščiu, siekdamas kuo įmanoma greičiau pasiekti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur jo laukė žmona. Staiga į kritišką pasikeitusi dukros sveikatos būklė lėmė nesąmoningą bei impulsyvų L. V. poelgį, kuriuo nebuvo siekiama demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbti nustatytų elgesio normų visuomenėje, tačiau buvo norima pasiekti ką tik gimusią, tuo metu medikų gaivinamą dukrą bei persigandusią žmoną. Administracinio poveikio priemonės, specialiosios teisės atėmimas metams L. V. reikštų neproporcingai didelės nuobaudos skyrimą, kadangi ypatingai neigiamai paveiks jo šeimą ir naujagimę. Šiuo metu L. V. gyvena ir veda bendrą ūkį su žmona G. G.- V., kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, todėl būtent L. V. išlaiko šeimą. L. V. laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą darbuotojų atranką, todėl 2025 m. sausio 29 d. su įmone buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 20, pagal kurią nuo 2025 m. vasario 3 d. L. V. buvo įdarbintas vairuotojo pareigomis. Pažymėtina, jog L. V. žmona, net ir turėdama tam teisę, jau ilgą laiką nevairuoja automobilio po anksčiau patirtos avarijos. L. V. turi prievolę išlaikyti šeimą, o pritaikius administracinę poveikio priemonę, specialiosios teisės atėmimą, netektų pragyvenimo šaltinio ir negalėtų vykdyti nei prisiimtų įsipareigojimų, nei pasirūpinti šeima bei naujagime. Savo veiksmais L. V. nesukėlė realios grėsmės eismo saugumui, ar pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. nevairavo chuliganiškai. Skundu prašo administracinį nusižengimą L. V. atžvilgiu perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nesant visų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinio nusižengimo sudėties požymių bei L. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba paskirtą atėmimo terminą sutrumpinti minimaliam laikotarpiui (b. l. 3-8).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino , bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, jis pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. L. V. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 99-104).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais bei papildomai paaiškino, jog savo veiksmais nesiekė pademonstruoti nepagarbą, pažeminti kitus eismo dalyvius, nebuvo jo veiksmuose chuliganiškų paskatų, kadangi niekas, dėl jo važiavimo, nebuvo priverstas staigiai stabdyti, keisti krypties ar pan. - pavojingos situacijos nesukėlė. Ištisinę liniją kirto dėl to, kad policija buvo iš galo su švyturėliais ir norėjo duoti kelią, tik paskui suprato, kad jį stabdė. Veikė pagal aplinkybes ir mano, kad daugelis tokioje situacijoje būtų pasielgęs panašiai. Visi paaiškinimai ir visos aplinkybės paremtos medicininiais ir kitais dokumentais. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, šiuo metu dirba vairuotoju ir vienas išlaiko šeimą. Kiekvieną savaitę po kelis kartus turi vežioti savo vaiką pas gydytojus, tiek į Kauno klinikas, tiek į polikliniką, kadangi dukra turi sveikatos sutrikimų, o žmona nevairuoja, todėl be teisių nelabai galėtų pasirūpinti savo šeima. Baudos nesumokėjo. Turi viešojo administravimo specialybę, dirba vairuotoju. Sutuoktinė turi teisę vairuoti, bet yra padariusi didelę avariją praeityje ir nuo to laiko nevairuoja. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 9 d. dukrai būtų sustojęs kvėpavimas, tiesiog gulint dukrai ligoninėje, tiek reanimacijoje, tiek vėliau paprastame skyriuje kvėpavimas sustojęs buvo ne vieną kartą. Tą dieną sulaukė žmonos skambučio, kad dukra nekvėpuoja, visi buvo šoke, lygiai toks pat šokas buvo ir jam. Daugiau dokumentų apie dukros sveikatos būklę būtent tą dieną pateikti negali. Prisiima atsakomybę už savo veiksmus, neneigia fakto, nesiekia išvengti atsakomybės, kaltę pripažįsta, gailisi, tikisi žmogiško požiūrio į nutikusią situaciją ir prašo neskirti teisių atėmimo. Metų laikotarpyje už administracinius nusižengimus teistas nėra. Prašo perkvalifikuoti ir neskirti teisų atėmimo.
Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. V. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių, už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, esant intensyviam eismui, nesilaikydamas horizontaliojo kelio ženklinimo, važiavo kelkraščiu taip apvažiuodamas iš dešinės pusės, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Važiuodamas toliau, vairuotojas persirikiavo į pirmą eismo juostą, kirsdamas geltoną ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 5, 8, 9, 125 punktų, 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.
KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 125 punktas numato, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
KET 3 priedo 1.2 punktas numato, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(1) 2024.08.09 16.32.01 - 2024.08.09 16.33.59“ matyti, kad kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda eismo sąlygos buvo gana sudėtingos – dėl vykstančių kelio remonto darbų greitis buvo ribojamas, sustatyti kelio ženklai apie kelio remonto darbus, kelias pažymėtas geltona ištisine linija, oras apsiniaukęs, lynoja, asfaltas šlapias, automobilių daug, abiejose eismo juostose, automobilių eilės juda iš lėto. Pro policijos automobilį, važiuojantį pirma eismo juosta, pralekia dešine puse automobilis BMW, keliui susiaurėjus persirikiuoja į pirmą eismo juostą – kirsdamas geltoną ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama (KET 3 priedo 1.4 punktas). Automobilių daug, tam, kad L. V. vairuojamas automobilis galėtų įvažiuoti į pirmąją eismo juostą, nes kelias dėl remonto darbų siaurėja, kiti automobiliai priversti stabdyti. Pažymėtina, kad nors L. V. nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. L. V. intensyvaus eismo kelyje, susidarius automobilių spūsčiai, dėl ko akivaizdu, kad jo veiksmus matė daug kitų eismo dalyvių, kurie kantriai lėčiau judėjo artėdami prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos ir joje, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės kelkraščiu, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie judėjo lėčiau ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui - sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, lėčiau judančių spūstyje apvažiavimas iš dešinės kelkraščiu ir rodo L. V. išreikštą nepagarbą šiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti automobilių spūstyje ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, savo asmeninę priežastį laikytiną mažareikšme, priešpastatant kitų eismo dalyvių interesams. Veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų L. V. motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai (Kauno apylinkės teismo 2024-07-10 nutartis Nr. 11-732-1023/2024).
L. V. versija, kad tokiu savo veiksmu jis veikė būtino reikalingumo sąlygomis visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(2) 2024.08.09 16.32.01 - 2024.08.09 16.33.59“ matyti, kad pareigūnams sustabdžius L. V. ir prie jo priėjus pareigūnui, jis labai ramiai paduoda paprašytus dokumentus, ramiai kalbasi su pareigūnu, jokio susijaudinimo ar išgąsčio ženklų L. V. veide nematyti, jis susijaudinęs neaiškina, kad skuba pas dukrą ir žmoną esančias Kauno klinikose, nes dukra nustojo kvėpuoti, neprašo pareigūno pagalbos, kad palydėtų jį per spūstį ar pan. L. V. buvo pareigūnų sustabdytas apie 16.33 val., administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas apie 16.48 val., protokolas yra pasirašytas L. V., protokole L. V. nepaaiškino administracinio nusižengimo priežasčių ir/ar aplinkybių. Iš byloje esančio 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad L. V. paaiškino, kad skubėjo ir norėjo greičiau apvažiuoti susidariusią spūstį, L. V. nesutiko su sankcija ir paaiškinimą žadėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu (b. l. 39). Iš pateiktų duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu L. V. buvo ramus, tačiau skubėjo, taip pažeisdamas ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų ir sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sąmoningais bei tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, automobilio vairuotojas L. V. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju L. V. vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.
ANK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo. Pagal ANK 8 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad L. V. veikė tyčia. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodytas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, nes 2025 m. sausio 29 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 20, pagal kurią nuo 2025 m. vasario 3 d. jis buvo įdarbintas vairuotojo pareigomis (b. l. 6). Teismas atkreipia dėmesį, kad Sodros duomenimis L. V. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. balandžio 15 d., t. y. su įmone siejo ilgalaikiai darbo santykiai. 2024 m. balandžio 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą Institucijoje L. V. buvo pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymą, pasirašytą direktoriaus, kad L. V. bus įdarbintas vairuotojo pareigoms nuo 2024 m. lapkričio 1 d. (b. l. 68), tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad L. V. tuo metu įdarbintas nebuvo. Teismui pateikta darbo sutartis , tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši sutartis yra terminuota ir baigiasi 2025 m. balandžio 30 d. (b. l. 20-22).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju L. V. turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus bylos medžiagą ir L. V. skunde pateiktą informacija, teismas konstatuoja, kad ypatingų aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų (žmona nevairuoja, nors teises turi, gimė dukra, susirado darbą, kur reikalingos teisės ir pan.) turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visgi, teismo posėdžio metu L. V. prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, neneigė fakto, nesiekė išvengti atsakomybės, kaltę pripažino, gailėjosi, todėl teismas konstatuoja, kad yra nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.
Kaip matyti, Institucija nenustačiusi L. V. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam didesnę nei minimalaus dydžio baudą bei didesnį nei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Jokių kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį bloginančių aplinkybių ar išskirtinai neigiamai L. V. charakterizuojančių duomenų nenurodyta, o teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas vertina, kad teismo posėdyje L. V. nuoširdžiai gailintis dėl padaryto nusižengimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atsiradus atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nėra tinkamai individualizuotos. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde prašo paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti minimaliam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.
Teismas pažymi, kad yra nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. L. V. anksčiau baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai dėl leistino greičio viršijimo, paskirtos nuobaudos įvykdytos. Kitų, išskirtinai neigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad L. V. turėtų būti skiriama minimali administracinio poveikio priemonė. Teismas vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, L. V. skirtinas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Tokio dydžio specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
L. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2483-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24251932356) ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.