Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-145-983/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
e2-145-983/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02387-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
P. S.
Advokatai
Sergej Lapuchov
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-145-983/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02387-2018-8.Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. sausio 18 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė -Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovei G. S.,ieškovės atstovui advokatui Sergejui Lapuchovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 242, nutraukti dėl atsakovo P. S. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą B. pavardę; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo lėšos bankuose, pensijų kaupimo fonduose, investiciniuose fonduose ir kitose kredito įstaigose bus laikomos tos Šalies nuosavybe, kurios vardu yra sudaryta atitinkama sutartis; priteisti ieškovei iš atsakovo P. S. 500 EUR (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys susituokė. Šalys nei iki santuokos sudarymo, nei po jos sudarymo bendrų vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo santykiai lyg ir buvo geri, bet labai greitai išryškėjo atsakovo charakterio neigiami bruožai, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas iškart tapo negalimas. Santuokoje šalys pragyveno tik vieną mėnesį. Jau prieš pat vestuves atsakovas ieškovę konflikto metu būdamas girtas smaugė, tačiau vėliau atsiprašydavo. Ieškovė manė, kad tai buvo atsitiktinumas ir atsakovas pasikeis. Tačiau vis dažniau pastebėdavo, kad atsakovas būdamas neblaivus tampa agresyvus, pradeda konfliktuoti dėl buitinių dalykų, dėl praeities, dėl įvairiausių smulkmenų, taip žodis po žodžio įvykdavo žodiniai konfliktai, kurie kaskart vis agresyvėjo. Paskutinį kartą atsakovas panaudojo prieš ieškovę smurtą 2018-09-18. Po šio atvejo ieškovei prireikė gydytojų pagalbos, ji iškvietė policijos pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas įpareigotas gyventi skyrium. Šalių tarpusavio santykiai yra visiškai pašliję ir išsaugoti šeimos esamoje situacijoje nėra jokios galimybės. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog šalys nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 18 d. neveda bendro ūkio bei negyvena santuokinio gyvenimo, mano, kad išsaugoti šeimą nėra galimybių. Santuoka nutrūko dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tekėdama už atsakovo ieškovė kūrė gražaus šeimyninio gyvenimo planus, tikėjosi, kad santuokoje gyvens dalindamasi pagarba, moraline ir materialine pagalba vienas kitam bei meile. Tačiau gyvenimas su atsakovu dėl jo priešingo santuokos tikslams elgesio bei fizinio ir psichologinio smurto sukėlė ieškovei be galo didelius dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į ieškovės patirtą fizinį smurtą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus bei širdgėlą dėl netinkamo ir amoralaus atsakovo elgesio bei dėl su santuokos sudarymu susijusių pagrįstų lūkesčių pažeidimą, prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Šalys santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Šalys bendrų kreditorių neturi. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti ieškovei B. pavardę.

Ieškovės atstovas advokatas Sergejus Lapuchovas prašė ieškininius reikalavimus tenkinti pilnai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl bylą nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 242. Santuokoje šalys bendrų vaikų nesusilaukė.

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas ne kartą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-09-18 įvykusio atsakovo smurto prieš ieškovę. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius, atsakovui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas prieš ją smurtavo ne vieną kartą, taip pat ji patyrė ir psichologinį smurtą, atsakovas iš jos tyčiojosi. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pati ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sutuoktinės pareigas.

CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tad laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš sutuoktinę, šalys nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. neveda bendro ūkio bei negyvena santuokinio gyvenimo. Tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 – 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis naudojo smurtą prieš sutuoktinę. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 500 Eur. Neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Teismas atsižvelgia į kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydį – žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovo kalti veiksmai – fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje, kurie nulėmė santuokos nutraukimą, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą. Ieškovė parodė, kad ji po patirto smurto lankėsi pas psichologą, naktimis blogai miegojo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, ieškovei priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Šalys santuokoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo.

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Byloje duomenų apie sutuoktinių turimus kreditorius nėra, todėl nesprendžiamas finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimai tarp šalių po santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – iki santuokos turėta pavardė „B.“, atsakovui – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 487,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t.y. 87 Eur žyminio mokesčio, 400 Eur už suteiktą teisinę pagalbą.

Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (7,05 Eur) (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 242, dėl P. S. kaltės.

Nutraukus santuoką G. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę –B., P. S. palikti – S. pavardę.

Priteisti iš P. S. 500 Eur neturtinės žalos G. S. (B.).

Priteisti iš P. S. 487 Eur bylinėjimosi išlaidų G. S. (B.).

Priteisti iš P. S. 7,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo lėšos bankuose, pensijų kaupimo fonduose, investiciniuose fonduose ir kitose kredito įstaigose bus laikomos tos 6alies nuosavybe, kurios vardu yra sudaryta atitinkama sutartis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Asta Adamonytė -Šipkauskienė