- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-151-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-500-1140/2022, kuria išspręstas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 489 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2022 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį. Per nustatytą terminą ieškovė 2022 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį laikė nepaduotu. Išaiškino ieškovei, kad pašalinus trūkumus, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė neįvykdė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarties ir nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartis ieškovei įteikta tinkamai, 2022 m. sausio 7 d. išsiuntus ją ieškovės atstovei elektroninių ryšių priemonėmis, ieškinio trūkumų šalinimo terminas baigėsi 2022 m. sausio 17 d. (imtinai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė neįvykdė pareigos pašalinti procesinio dokumento trūkumus, todėl ieškinį laikė nepaduotu (CK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė nurodo, kad šalys šioje byloje vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, tokiu būdu siekdamos realizuoti teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Ieškovės atstovė 2022-01-11 išsiuntė atsakovei taikos sutarties projektą. Atsakovė šį pasirašytą dokumentą ieškovės atstovei atsiuntė tik 2022-01-27. Atsakovė ne tik pasirašė sutartį, bet ją ir įvykdė. Tai, kad Telšių apylinkės teismas 2022-01-19 nutartimi grąžino ieškinį ieškovei, apeliantės nuomone, užkerta kelią prašyti teismo šią taikos sutartį patvirtinti. Taikos sutarties nepatvirtinimas šiuo atveju sąlygų tokią situaciją, kad šalys ginčą išsprendė, tačiau norėdamos patvirtinti taikos sutartį, jos turėtų inicijuoti kitą civilinę bylą, kas nebūtų suderinama su civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Dėl to skundžiama nutartis naikintina, o šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VšĮ „Akmenės būstas“ prašo patvirtinti taikos sutartį teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepašalinio teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumo, t. y. nesumokėjo 17 Eur žyminį mokestį.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, reiškiantis, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama ar suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
10. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).
11. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad už pareikštus reikalavimus ieškovė nėra sumokėjusi 17 Eur žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai šiuo atveju taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovę sumokėti trūkstamo dydžio žyminį mokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė nepašalino teismo nurodyto trūkumo, tai yra nesumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.
12. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nes su kita šalimi buvo derinamos taikos sutarties sąlygos. Nurodoma, kad atsakovė pasirašytą taikos sutartį ieškovės atstovei atsiuntė tik 2022-01-27, be to, atsakovė ne tik pasirašė taikos sutartį, bet ją ir įvykdė. Apeliantės įsitikinimu, tai, kad teismas skundžiama nutartimi grąžino ieškinį ieškovei, užkerta kelią prašyti teismo šią taikos sutartį patvirtinti. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nepašalinus teismo nustatytu terminu nurodyto ieškinio trūkumo – nesumokėjus 17 Eur žyminio mokesčio, ieškinys yra laikomas nepriimtu, todėl šiuo atveju neiškėlus bylos negalimas ir taikos sutarties joje tvirtinimas. Antra, taikos sutartis, apeliantės teigimu, yra pasirašyta ir net įvykdyta, todėl ieškovė šiuo atveju gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.983 straipsniu, ir prašyti teismo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.