Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 60,69 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

3. Atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 28 d. priimto teismo sprendimo. Atsakovas nesumokėjo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Skunde nurodyta, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 2 dalį šiuo atveju žyminis mokestis už apeliacinį skundą nemokamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už jį 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir už apeliacinius skundus. Šioje byloje atsakovui buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pats atsakovas nereiškė reikalavimo dėl lėšų išieškojimo, todėl jo nurodyto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą pagrindo nagrinėjamu atveju teismas netaikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 2 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos kaip atleidžiančios valstybės institucijas (kurios išlaikomos iš valstybės biudžeto) nuo žyminio mokesčio mokėjimo apskritai visose bylose dėl lėšų išieškojimo. Atsakovo nuomone, CPK 83 straipsnio 2 dalyje padaryta nuoroda į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, o ne į jų procesinę padėtį byloje, leidžia daryti išvadą, kad valstybės institucijos yra apskritai atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo lėšų išieškojimo bylose, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties. Manytina, kad valstybės institucijos, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, taip pat atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamus apeliacinius skundus, net ir tais atvejais, kai valstybės institucija nebuvo ieškovu byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, aiškinimas ir taikymas nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

11. CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas išsamus sąrašas asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir už apeliacinius skundus.

12. Pažymėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas taikomas bylose dėl lėšų išieškojimo, kai ieškinius pareiškia valstybės ar savivaldybės institucijos (įstaigos). CPK 83 straipsnio 2 dalies nuoroda į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvados, kad valstybės ar savivaldybės institucijos (įstaigos) bet kokiu atveju yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepriklausomai nuo procesinės padėties. Nurodytos CPK nuostatos yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos, jos įtvirtina taisyklės (pareigos) mokėti žyminį mokestį išimtis, o lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atsižvelgė į tai, kad byloje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nereiškė jokio reikalavimo dėl lėšų išieškojimo, o byloje dalyvavo kaip atsakovas, kuriam ieškovas AB „Lietuvos draudimas” pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taigi atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu ir siekdamas paduoti apeliacinį skundą, turi sumokėti žyminį mokestį, nenustačius jokių įstatyme nurodytų išimčių, kurioms esant atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.