Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-4; 47-50) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas; NTA) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ ir 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 4R-1028-(4.34); 2) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, 3 213,91 Lt dydžio pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Pareiškėja paaiškino, kad NTA nepagrįstai pensiją jai apskaičiavo už 15 metų teisėjo darbo stažą, nes iki išėjimo į pensiją pareiškėjos darbo stažas yra daugiau nei 16 metų, t. y. nebuvo įskaityti vieneri teisėjo darbo stažo metai. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos dydį bei kitų pensijų, paskirtų tam pačiam asmeniui, dydį sumažino iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors pakeitus Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) nebuvo pakeistas, tačiau mokama teisėjų valstybinė pensija buvo atitinkamai sumažinta. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra specialus įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl, pareiškėjos nuomone, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisėjų socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, todėl nuo 2010 m. lapkričio 16 d. Konstitucijai prieštaraujanti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neturėjo būti taikoma ir pensija turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos darbo stažas pensijai gauti yra daugiau kaip 16 metų. Kadangi nepagrįstai buvo sumažintas paskirtos pensijos mokėjimas, pareiškėja teigė, jog atsakovas privalo sumokėti 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.