Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-08 · Civilinė byla Nr. e2S-627-267/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
e2S-627-267/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Skolininkas
AB “Vilniaus pergalė”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-627-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03078-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.12.5.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės akcinės bendrovės (toliau – AB)„Vilniaus pergalė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-7500-650/2021, kuria skolininkei AB “Vilniaus pergalė” neatnaujintas terminas prieštaravimams dėl 2021-06-11 teismo įsakymo pateikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2021-06-11 priėmė įsakymą dėl 8796,17 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės AB „Vilniaus pergalė“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2021-07-02.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 22 d. nutartimi skolininkei AB “Vilniaus pergalė” neatnaujino termino prieštaravimams dėl 2021-06-11 teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimus dėl 2021-06-11 teismo įsakymo grąžino juos pateikusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad 2021-06-11 teismo įsakymas skolininkei AB „Vilniaus pergalė“ išsiųstas per EPP. Skolininkė yra juridinis asmuo, turi prisijungimą prie EPP ir pati šią sistemą naudoja. LITEKO duomenimis, skolininkė pati yra inicijavusi kelias civilines bylas teikiant procesinius dokumentus per EPP, todėl teismas pripažino, kad procesiniai dokumentai šioje byloje jai įteikti tinkamai 2021-06-11. Tai, kad skolininkė, žinodama, jog jai procesiniai teismo dokumentai gali būti įteikti per EPP, nepastebėjo jai išsiustų teismo dokumentų ir pranešimo, teismas nelaikė svarbia priežastimi procesinio termino atnaujinimui, todėl skolininkės AB „Vilniaus pergalė“ prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu skolininkė AB „Vilniaus pergalė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti skolininkei AB „Vilniaus pergalė“ praleistą terminą prieštaravimams dėl 2021 m. birželio 11 d. teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teikdama prašymą dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo apeliantė nurodė, jog tarp skolininkės ir kreditorės yra kilęs ginčas dėl 8796,17 Eur netesybų pagrįstumo pagal bendrovei „Vilniaus pergalė“ 2020 m. balandžio 20 d. kreditoriaus pateiktą netesybų pažymą Nr. NET0000320. Skolininkė aktyviai siekė išspręsti kilusį ginčą taikiai ir ne kartą raštu kreipėsi į UAB „Šiaulių vandenys” su prašymu peržiūrėti vienašališkai surašytos netesybų pažymos faktinį pagrindą, įvertinant skolininkės nuotekų vamzdyno išsidėstymą bei galimus trečiųjų šalių įsijungimus. Į šias aplinkybes neatsižvelgė teismas priimdamas 2021 m. liepos 22 d. nutartį.

4.2. Teismo nutarties motyvai, jog skolininkė yra juridinis asmuo, turinti prisijungimą prie EPP, todėl procesiniai dokumentai šioje byloje jai įteikti tinkamai, neatitinka CPK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi apeliantė nepageidavo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, o apie 2021 m. birželio 11 d. priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2021 m. liepos 15 d. gavusi antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą, t. y. vien tik aktyvios LITEKO VEP paskyros buvimas nėra pakankama sąlyga laikyti procesinius dokumentus įteiktais tinkamai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo.

4.3. Teismas, priimdamas 2021 m. liepos 22 d. nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Nepagrįstai neatnaujinęs termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir atsisakęs juos priimti, teismas nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata (lot. išspręstos bylos) galią.

8. Tinkamo procesinių dokumentų įteikimo sąvoka yra plačiai analizuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, šiais išaiškinimais vadovaujasi ir nacionaliniai Lietuvos teismai, nagrinėdami civilines bylas.

9. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Kartu EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, todėl Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti teismo įsakymą (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, teisės būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

10. Šiaulių apylinkės teismas 2021-06-11 priėmė įsakymą dėl 8796,17 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės AB „Vilniaus pergalė“ kreditoriaus UAB „Šiaulių vandenys“ naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2021-07-02. 2021-07-20 teisme gautas skolininkės AB „Vilniaus pergalė“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Nurodoma, kad apie teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik 2021-07-15 gavusi antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą, todėl negalėjo pateikti prieštaravimų anksčiau. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2021-06-11 teismo įsakymas skolininkei AB „Vilniaus pergalė“ išsiųstas per EPP. Skolininkė yra juridinis asmuo, turintis prisijungimą prie EPP ir šią sistemą naudojantis. LITEKO duomenimis, skolininkė pati yra inicijavusi kelias civilines bylas teikiant procesinius dokumentus per EPP, todėl teismas laikė, kad procesiniai dokumentai šioje byloje jai įteikti tinkamai 2021-06-11.

11. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad apeliantė nepageidavo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, o apie 2021 m. birželio 11 d. priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2021 m. liepos 15 d. gavusi antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą, t. y. vien tik aktyvios LITEKO VEP paskyros buvimas nėra pakankama sąlyga laikyti procesinius dokumentus įteiktais tinkamais bylose dėl teismo įsakymo išdavimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, jog būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas būti informuotam apie pradėtą teisminį procesą, sudarant galimybę priešingai šaliai išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis). Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas nagrinėjamu atveju yra itin svarbus, kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis).

13. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).

14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė AB „Vilniaus pergalė“ nėra viena iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Be to, nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo įsakymas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, kai pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su skola susijusių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), pakanka nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą, įrodymus reikalaujama tik nurodyti, bet nereikalaujama pridėti (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Išduodamas teismo įsakymą teismas netikrina nei faktinių nei teisinių skolos atsiradimo pagrindų. Teismo įsakymo galią sustiprina ir tai, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis, 587 straipsnio 2 punktas). Asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai jam realiai nėra įteikiamas teismo įsakymas, o tik įvykdomos procedūrinės taisyklės, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės procesinis elgesys rodo, jog ji procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, buvo aktyvi, į teismą su prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti kreipėsi vos tik sužinojo apie iškeltą civilinę bylą. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, jog realiai skolininkė negalėjo pareikšti prieštaravimų ir nieko nežinojo apie vykstantį teisminį procesą iki tol, kol teismo įsakymas nebuvo pradėtas vykdyti. Įvertinęs anksčiau išdėstytus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama nei teismui patikrinus skolos susidarymo dokumentus, nei skolininkei suteikus realią teisę susipažinti su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasirėmė formalia prielaida, kad skolininkė yra aktyvi EPP sistemos vartotoja ir 2021-06-11 Šiaulių apylinkės teismo įsakymas buvo tinkamai įteiktas. Tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl tinkamo teismo įsakymo skolininkei įteikimo.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti, ir kadangi prieštaravimų priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, AB „Vilniaus pergalė“ prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą skolininkės AB „Vilniaus pergalė“ prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti ir klausimą dėl prieštaravimų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Burbulienė