- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1587-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07197-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. V.
- Advokatai
- Jonas Petrikas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dėl pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimo dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, K. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis Jonas Petrikas kreipėsi į teismą, prašydamas už antstolio reikalavimo, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. S17-15614 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie K. V. turtinę padėtį bei nurodyti tikslią buvimo vietą“, neįvykdymą K. V. skirti baudą; už antstolio reikalavimo, t. y. 2017‑05‑09 patvarkymo Nr. S17-15614 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie R. V. turtinę padėtį bei nurodyti tikslią buvimo vietą“, neįvykdymą R. V. skirti baudą. Nurodė, kad 2017-05-05 Klaipėdos apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1307-459/2017, kuriomis uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą 213 566,40 Eur sumoje. Pareiškėjas patvarkymu įpareigojo R. V. pateikti raštu duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą. Patvarkymas suinteresuotajam asmeniui įteiktas tinkamai, tačiau suinteresuotas asmuo R. V. įpareigojimo neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-14 nutartimi tenkino pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą iš dalies bei paskyrė suinteresuotajam asmeniui R. V. 50,00 Eur dydžio baudą už pareiškėjo antstolio Jono Petriko 2017-05-09 patvarkymo Nr. S17-15614 nevykdymą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog R. V. būtų įvykdęs 2017 m. gegužės 9 d. antstolio Jono Petriko patvarkymo reikalavimą suteikti informaciją apie savo turtinę padėtį.Pažymėjo, kad antstolio Jono Petriko 2017 m. gegužės 9 d. patvarkyme nurodytą reikalavimą suteikti informaciją apie savo turtinę padėtį neįvykdė tik R. V., pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymo įrodymų nepateikė, todėl už reikalavimo nevykdymą R. V. skirtina bauda.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas R. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarties dalį, kuria R. V. skirta 50 Eur bauda ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos R. V. skyrimo. Apeliantas nurodė, kad teismo „galėjimas“ skirti baudą reiškia teismo teisę skirti baudą, tačiau teismas neturi pareigos kiekvieną kartą asmeniui skirti baudą. Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl baudos skyrimo atsižvelgdamas į priežastis dėl ko padarytas pažeidimas, į pažeidimo sukeltas pasekmes, kitas svarbias aplinkybes. Taip pat nurodė, kad 2017-05-10 antstolis Jonas Petrikas apeliantui išsiuntė du atskirus laiškus: 1) 2017-05-09 raštą Nr. S17-15616 su priedais 2017-05-08 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2017-05-09 patvarkymu dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis, bei 2) 2017-05-09 raštą Nr. S17-15620 su 2017-05-09 turto aprašo aktu. Teigia, jog būtent 2017-05-09 turto aprašu buvo areštuotas visas apelianto turtas.Pažymėjo, jog antstolis Jonas Petrikas visą apelianto turtą buvo areštavęs, o antstoliui informacijos nepateikė, nes paprasčiausiai neturėjo ką daugiau pateikti, todėl gavęs du atskirus laiškus - vieną su įpareigojimų pateikti turto sąrašą, o kitą su to turto sąrašu, nesuvokė, kad antstoliui turi pakartotinai pateikti tai, ką antstolis ir taip žinojo. Mano, jog bauda neturi būti skiriama už formalų pažeidimą, nes formalus teisingumo vykdymas tai nėra tas teisingumas, kurio vykdymas pavestas teismams.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolio atstovas advokatas Jonas Petrikas prašė dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-10678-642/2017 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad CPK 644 straipsnyje nurodytos privalomosios skolininko pareigos, kurių apeliantas R. V. nevykdė, todėl pareiškėjo nuomone kritiškai vertintinos apelianto pastangos atskiruoju skundu savo neveikimą pateikti kaip antstolio kaltę ar netinkamą pareigų atlikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria paskirta bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Baudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į antstolio kreipimosi į teismą dieną įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus. Sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė.Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00643, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1307-459/2017, kurioje nurodyta, jog teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, atsakovams R. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovus R. V. ir K. V. ir/ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių reikalavimų teisių, nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto areštą 213 566,40 Eur sumai, tai yra pareikšto reikalavimo ribose, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. 2017-05-09 antstolio patvarkymu Nr. S17-15614 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie asmens turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ (CPK 624 str. 1 d. 8 p.), kuris 2017-05-11 registruotąja pašto siunta išsiųstas atsakovui R. V. ir 2017-05-18 pasirašytinai jam įteiktas. Suinteresuotajam asmeniui R. V. neįvykdžius antstolio 2017-05-09 patvarkymo Nr. S17-15614 reikalavimo, antstolis 2017-06-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl CPK numatytų poveikio priemonių taikymo R. V. už antstolio reikalavimo neįvykdymą. 2017-06-17 pranešimu R. V. įvykdė antstolio 2017-05-09 patvarkymo Nr. S17-15614 reikalavimą ir pateikė antstoliui minimu patvarkymu reikalaujamą informaciją.Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie asmens turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą neįvykdė, kadangi gavęs antstolio Jono Petriko 2017-05-09 turto arešto aktą manė, jog visas turtas yra aprašytas, todėl papildomai antstolio informuoti nėra būtina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas R. V. 2017‑05‑18 asmeniškai raštu informuotas apie antstolio nustatytą įpareigojimą, pateikti duomenis apie savo turtą ir jo buvimo vietą per penkias dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Šį įpareigojimą pareiškėjas įvykdė tik 2017-06-17, t. y. praėjus 30 dienų po pranešimo gavimo. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-14 nutartimi skyrė suinteresuotajam asmeniui R. V. 50,00 Eur baudą. Tuo metu pareiškėjas dar nebuvo įvykdęs savo prievolės pateikti informaciją antstoliui, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudą skyrė pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, jog baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog antstolio reikalavimą pateikti duomenis suinteresuotas asmuo R. V. turėjo įvykdyti iki 2017-05-23, tačiau reikalavimas buvo realiai įvykdytas tik 2017-06-17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo R. V. ženkliai viršijo informacijos pateikimo terminus, todėl konstatuotina, jog teismas pagrįstai skyrė 50,00 Eur fiksuotą baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši bauda nėra nepagrįstai per didelė, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo antstolio Jono Petriko nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika, jog skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Šio išaiškinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai teigė, jog gavęs turto arešto aktą manė, jog visas turtas yra aprašytas, todėl papildomai antstolio informuoti nėra būtina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.