Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. A. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo B. A. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3573-1145/2024 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams V. R. ir B. A. R. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. liepos 18 d. gautas atsakovo B. A. R. pareiškimas dėl 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo, be kita ko, prašė: panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. testamentu ginčo butą jam paliko teta N. B. Šiame bute jis gyvena. Jis įsitikinęs, jog butas priklauso jam ir mirus tetai jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Mano, jog turi pagrindą kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir fakto, jog priėmė tetos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atkreipia dėmesį, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, nes jam adresuoti procesiniai dokumentai buvo įteikti sutuoktinei, apie kuriuos sutuoktinė jam nepranešė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

11. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

13. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021). Taigi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra nei vienos iš minėtų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliantas siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė apeliantui nežinant apie iškeltą civilinę bylą, kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti jo sutuoktiniai, kuri gautų procesinių dokumentų nepardavė apeliantui.

16. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

17. Tai gi, viena iš sąlygų sprendimo už akių priėmimui yra atsakovo atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.

18. Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. CPK 122 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu <...>, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (<...> sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi <...>.

19. Byloje nustatyta, kad teismo pranešimai apie iškeltą bylą, ieškinio ir jo priedų nuorašai 2024 m. balandžio 11 d. atsakovei V. R. buvo įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), o atsakovui B. A. R. įteikti jo gyvenamojoje vietoje kartu gyvenančiai sutuoktinei V. R. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismo pranešimuose buvo nurodyta, kad atsiliepimus į ieškinį atsakovai privalo pateikti per penkiolika dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, todėl atsiliepimai turėjo būti pateikti iki 2024 m. balandžio 26 d. įskaitytinai. Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

20. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jam sutuoktinė neperdavė gautų procesinių dokumentų, o jis pats dėl ligos būtų negalėjęs savarankiškai jų perskaityti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikė ne tik apeliantas, bet ir jo sutuoktinė, kuri kartu su apeliantu byloje dalyvauja kaip atsakovai. Apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde teigia, kad jis dėl akių ligų negali perskaityti teksto, tačiau į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad jis dėl diagnozuotos akių ligos negali perskaityti raštų, dokumentų ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantis 2024 m. vasario 29 d. medicininiame pažymėjime nurodyta išvada, kad apeliantas negali dirbti aukštyje, darbo, susijusio su svorių kilnojimo ir t. t., tačiau nėra pateikta išvada, kad apeliantas negalėtų dėl sutikusio regos skaityti. Tai gi, byloje nesant jokių duomenų, kad apelianto sutuoktinė turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi bei nustačius, kad apeliantui pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, kartu su juo gyvenančiai sutuoktiniai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga nepažeista.

21. Taip pat apeliantas atskirajame skunde teigia, kad buvusi buto savininkė jo teta N. B. panaudos pagrindais leido bute gyventi jam ir jo sutuoktinei, todėl turtą valdymą perėmus valstybei, jei perėjo panaudos davėjo teisės, todėl VĮ Turto bankas toliau turėjo leisti atsakovams gyventi bute panaudos pagrindais, o dėl atsakovų iškeldinimo turėjo būti sprendžiama ne daiktinės, o prievolinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad vien pažymų apie deklaruotą gyvenamą vietą pateikimas ginčo bute, neįrodo susiklosčiusių panaudos santykių su buvusia buto savininke, tačiau tai yra vienas iš įrodymų, kad atsakovai ginčo bute gyvena Ši aplinkybė buvo nustatyta pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių, todėl ji nelaikytina turinti įtaka sprendimo už akių pagrįstumui.

22. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl sprendimo už akių panaikinimo byloje nebuvo duomenų, jog apeliantas būtų ginčijęs 2023 m. rugpjūčio 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybės nuosavybėn perėjo ginčo butas. Apeliantui pateikus apeliacinį skundą, kitoje byloje Utenos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A. R. priėmė palikimą, atsiradusį po N. B. mirties (duomenys neskelbtini) (juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu), ir pripažino negaliojančiu 2023 m. rugpjūčio 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria N. B. priklausęs butas su rūsiu R-12 (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei. Minėta sprendimas yra įsiteisėjęs.

23. Nagrinėjamu atveju susiklosčius situacijai, kad apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, paaiškėjo, kad yra pripažintas negaliojančiu 2023 m. rugpjūčio 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria ginčo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis įrodymas gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir, panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo B. A. R. pareiškimą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3573-1145/2024 tenkinti, panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.