Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už ieškinio surašymą advokatui sumokėjo 100 Eur, paduodama ieškinį 20 Eur žyminio mokesčio, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė yra bendrijos pirmininkė, o atsakovas šios bendrijos narys ir namo gyventojas.

2019-10-24 vyko namo bendrijos visuotinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo abi šalys ir kiti namo gyventojai.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovas susirinkimo metu ją apkaltino pavogus 2000 Eur, t.y. paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis kas žemina jos garbę ir orumą.

Civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovė ieškinį grindžia byloje pateiktu namo bendrijos gyventojų 2019-10-24 susirinkimo vaizdo ir garso įrašu ir jo išklotine. Iš išklotinės matyti, kad kalbant apie lėšų panaudojimą bendrijoje ir pradėjus kalbą apie darbų kainas ieškovė pasakė <...V., mes šiandien jau užrašėme, kad aš iš jūsų pavogiau 2000 eurų>. Po kelių nereikšmingų frazių atsakovas (V. D.) ištaria <...2000 jūs iš mūsų pavogėt >, į ką ieškovė prašo užrašyti, kad V. D. tvirtina. Vėliau ieškovė vėl ragina < ...užrašykit, užrašykit, D. tvirtina, kad pirmininkė pavogė matyt 2000 >.

Atsakovas gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų, teigdamas, kad jo pasakytos frazės išsakytos kalbant apie darbų kainas, prašė iškviesti ir apklausti susirinkime dalyvavusius asmenis.

Liudytojų apklausų metu nustatyta: E. D. paaiškino, kad 2019 m. spalio 24 d. jis darė susirinkimo vaizdo įrašą telefonu. Susirinkime nuo pradžių buvo ir V. D.. Susirinkimo metu V. D. pirmas apkaltino N. R. ir jį dėl 2000 Eur vagystės. Dėl ko N. R. kaltinama pavogusi 2000 Eur, neįsivaizduoja. Susirinkimo metu buvo svarstomi ir finansinei bendrijos reikalai.

R. P. paaiškino, kad 2020 m. spalio 24 d. susirinkime V. D. aiškino, kad buvo pavogta 2000 Eur. Tokią kalbą pradėjo V. D., po to E. D. įjungė vaizdo įrašą. V. D. pradėjo susirinkimą žodžiais: „Ar jūs žinote, kad iš mūsų pavogė 2000 eurų“. Jis kelis kartus šaukė, kad N. R. pavogė 2000 eurų. N. R. sakė, kad mes užprotokolavome tai, kad V. D. sakėte, kad N. R. pavogė 2000 eurų. Kas kart kalbant apie darbus V. D. aiškina, kad galima pigiau, taip pat buvo ir kalbant apie langų kainas. A. G. paaiškino, kad V. D. yra sakęs apie 2000 Eurų vagystę ir apie tai, kad pinigais dalinasi valdyba. Buvo pasakyta, kad R. iš mūsų pavogė 2000 eurų. Šią frazę pasakė V. D., kuris visada reiškia nepasitenkinimą dėl darbo.

S. L. paaiškino, kad susirinkimo metu V. D. apkaltino R. vagyste teigdamas, kad darbus galima buvo atlikti pigiau. Teiravosi jo ar turi vagystės faktą patvirtinančius įrodymus. 2020-10-24 susirinkimą protokolavo ji. Jeigu protokole užrašyta kad V. D. kaltino N. R. pavogus 2000 Eur, vadinasi taip ir buvo. Konfliktas tarp N. R. ir V. D. vyksta visada. V. D. visada turi daug pasiūlymų ir pastabų. Susirinkimo metu V. D. sakė, kad darbus galima buvo padaryti pigiau. L. R. paaiškino, kad susirinkime dalyvavo, bet neprisimena, kad V. D. kaltintų R. pavogus 2000 Eur. O. K. paaiškino, kad V. D. kaltino N. R. pavogus pinigus, pasakydamas, kad ar jūs nematot, kad R. vagia pinigus. Kalba buvo apie tai, kad viską galima buvo padaryti pigiau. V. D. jam asmeniškai rodė dokumentus dėl mažesnių kainų.

I. P.

paaiškino, kad susirinkime nedalyvavo, buvo jos vyras kuris vėliau sakė, kad V. D. kaltino N. R. vagyste.

L. J.

paaiškino, kad 2020 spalio 24 susirinkime nedalyvavo, buvo jos vyras G. J.. Žino, kad V. D. turi pretenzijų dėl išlaidavimo.

A. P. paaiškino, kad V. D. susirinkimo metu kaltino N. R. pavogus 2000 Eur, teigė turįs kažkokį dokumentą tai patvirtinantį.

R. Z. paaiškino, kad V. D. susirinkimo metu tvirtino, kad N. R. iš namo pavogė 2000 Eur, turėjo kažkokius dokumentus. V. D. rėkė, kad N. R. vagis. Ankščiau taip pat V. D. sakė, kad dažant namą taip pat buvo apvogti. Deda į pašto dėžutes raštelius, kur teigia, kad daroma kažkas negerai. S. T. paaiškino, kad susirinkimo metu buvo pretenzijos, kad netinkamai išleista 2000 Eur. Apie vagystę pasakė V. D., kuris kas kart aiškina, kad kažkas ne taip daroma. Susirinkimo metu V. D. vėl aiškino, kad N. R. ir E. D. ne taip daro.

T. K. paaiškino, kad apie pinigus susirinkimo metu kalba buvo. Buvo aiškinama kad iššvaistė ar pavogė, kalbėjo V. D..

J. K. pasirašė protokole bet susirinkime nedalyvavo.

L. K.

paaiškino, kad susirinkime vyko ginčas dėl langų kainos. N. R. pasakė, kad protokole įrašyta kad ji pavogė 2000 Eur , tačiau V. D. to nesakė.

P. C. paaiškino, kad 2019-10-24 susirinkime buvo pretenzijos, kad N. R. vagia mūsų pinigus. V. D. pasakė, kad N. R. vagilė. Apie 2000 Eur vagystę negirdėjo. V. D. mano, kad N. R. bendrijoje netinkamai atliko darbus.

V. O. paaiškino, kad 2019-10-24 susirinkime galėjo dalyvauti, neatsimena. Po vieno susirinkimo girdėjo kaip V. D. išėjęs iš namo laiptinės kartu buvusią N. R. pavadino vagile. Jam pasirodė, kad V. D. ją tiesiogiai įžeidė. Mano, kad V. D. turėtų atsiprašyti dėl savo žodžių. Įžeidimą girdėjo ir kiti asmenys, bet jų nepažįsta. Šitie kaltinimai buvo pasakyti, kai susirinkimas baigėsi. Tai buvo pasakyta lauke prie įėjimo durų.

Apibendrinant liudytojų parodymus galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas tikrai apkaltino ieškovę padarius teisės pažeidimą už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė ( 2000 Eur). Tačiau, liudytojų parodymus būtina vertinti bendrame įvykių, santykių ir bendrijos veiklos būtent įvykusio susirikimo metu, kontekste. Be to, byloje sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, svarbu nustatyti, ar buvo paskleista žinia ar nuomonė ir ar ją paskleidė atsakovas. Liudytojų parodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinimus vagyste išsakė atsakovas. Tačiau. Atsakovas pasisakė bendro ataskaitinio namo bendrijos susirinkimo metu. Susirinkime be kita ko, buvo pristatoma ir kalbama apie atliktus namo remonto darbus ir būtent šios informacijos kontekste atsakovas, bandydamas teigti, kad remonto darbus galima buvo atlikti pigiau ir išsakė žodžius <...2000 jūs iš mūsų pavogėt>. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo išklotinės, ne atsakovas, o būtent ieškovė pasakė, kad <...mes šiandien jau užrašėme, kad aš iš jūsų pavogiau 2000 eurų> ir tik po to atsakovas, bandydamas paaiškinti darbų kainas, paaiškinti, kad darbus galima buvo atlikti pigiau, nes turėjo tai pagrindžiančius dokumentus ir to jam neleidžiant, pakartodamas ieškovės teiginį pasakė būtent tai dėl ko jam reiškiamos pretenzijos. Teismo manymu, nes kitų duomenų byloje nei ieškovė nei atsakovas nepateikė, būtent šios frazės ir sukėlė susirinkime dalyvavusių ir teismo apklaustų asmenų nuomonę, kad atsakovas ieškovę apkaltino vagyste. Teismo apklausti liudytojai paaiškino, kad atsakovas visuose susirinkimuose kelia sumaištį dėl to tenka kviesti policiją . Atsakovas vis bando įrodyti savo tiesą, kad kažką galima buvo atlikti pigiau kokybiškiau ir pan., kiekvieno susirinkimo metu savo teiginius bando argumentuoti dėl ko ir įvyksta konfliktai. Atsakovas byloje pateikė Visagino savivaldybės administracijos raštus ( 2019-11, 2019-12 į 2019-11-18, 2019-12-16) iš kurių galima daryti išvadą, kad jam, abejojant dėl bendrijos naudojamų finansų, taigi ir jo kaip bendrijos nario, racionalumo, trukdoma susipažinti su bendrijos dokumentais. Tai, kad atsakovas abejoja dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos skaidrumo, teisėtumo, netiesiogiai patvirtino ir pati ieškovė teismui pateikdama atsakovo į namo gyventojų pašto dėžutes metamus raštelius. Apibendrinant ieškovės pateiktus raštelius galima daryti išvadą, kad juos platinantis abejoja bendrijoje naudojamų lėšų racionalumu, priimamų sprendimų skaidrumu ir ekonomiška nauda namo gyventojams. Faktas, kurį patvirtina Visagino savivaldybės administracijos raštai, kad atsakovui neleidžiama susipažinti su namo kuriame jis turi nuosavybę bendrijos dokumentacija, pagrįstai leidžia atsakovui manyti, kad bendrijos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, neracionalūs, jo manymu sprendimai, taip pat daro prielaidas nepagrįstai didinti turimo būsto išlaikymo kaštus. Dėl to, teismo manymu, atsakovas susiklosčiusioje situacijoje, kuomet bendrijos narių susirinkime bandė išsiaiškinti dėl atliktų darbų kainos ir negavęs aiškaus paaiškinimo, išsakė savo nuomonę, kad iš jo ir namo gyventojų vagiami pinigai. Atsakovas, būdamas preciziškai skrupulingu, smulkmenišku, taupiu, siekdamas taupyti savo asmenines ir bendrijos narių lėšas, negaudamas išsamios informacijos, turi pakankamą pagrindą susidaryti nuomonę apie įvykius bendrijoje, taip pat ir manyti, kad bendrijos pinigus savinasi, kitaip, paprasčiau tariant, vagia galintys tai daryti asmenys. Teismas pažymi, kad tokiai atsakovo nuomonei susiformuoti nemažą reikšmę turėjo ir pačios ieškovės, kaip namo bendrijos pirmininkės elgesys, kuri, nepriklausomai į simpatijas ir antipatijas, vykdydama savo pareigas privalo suteikti visą informaciją apie bendrijos veiklą ja besidominantiems turto savininkams (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis ). Elgdamasi priešingai pati sukuria situaciją, kada asmuo, neturėdamas patikimų duomenų priverstas juos susigalvoti ir taip susidaryti nuomonę dėl realiai ar tariamai neteisėtų veiksmų. Vertinant ar bendrijos susirinkimo metu buvo paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas išimtinai vertino ieškovės veiksmus, kurie minėta, susiję su piniginių lėšų, tame tarpe mokamų ir jo, panaudojimu bendrijoje. Pažymėtina, jog šalių santykiai dar iki 2019-10-24 susirinkimo buvo konfliktiški dėl atsakovo įkyraus ir atkaklaus noro viską detaliai išsamiai aiškintis, policijos kvietimų tvarkai susirinkimų metu palaikyti. Žodžiai vagis, vagystė, gali turėti asmenį menkinančią reikšmę, tačiau atsakovas tokiais žodžiais reagavo ne į pačią ieškovę kaip asmenį, bet taip vertino jos atliktus veiksmus – bendrijoje darytus remonto darbus, kaip jau paminėta, negavęs patikimos, išsamios informacijos iš pačios ieškovės. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas daro išvadą, kad ir tuo atveju jei atsakovas tiesiogiai įvardijo ieškovę pavogus 2000 Eurų, tai yra subjektyvi atsakovo nuomonė iš dalies suformuota ir ieškovės veiksmais, pagrįsta jo turima ir nepaneigta informacija, dėl ko jis galėjo sąžiningai klysti. Teismo manymu atsakovo pasakyti žodžiai apie ieškovę buvo siekis paskleisti bendrijos nariams informaciją apie galimus pigesnius darbų bendrijoje kaštus, remiantis jo turimais duomenimis.

Dėl neturtinės žalos.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad dėl atsakovo elgesio patyrė neturtinę žalą. Ieškovė reikšdama ieškinį nurodė, kad dėl atsakovo viešai išreikštų teiginių, kad ji pavogė 2000 Eur, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, dėl šio įžeidimo ir šmeižimo iki šiol pergyvena negatyvius jausmus, buvo pakirstas kitų žmonių pasitikėjimas. Tačiau byloje negauta, o ir ieškovė tokių nepateikė, kad pasitikėjimas ja buvo pakirstas, kad ji iki šiol išgyvena. Ieškovė aplamai proceso metu neįrodinėjo neturtinės žalos fakto apsiribodama tik formaliais ieškinyje nurodytais teiginiais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų patyrusi ilgalaikių nepatogumų dėl atsakovo išsakytų frazių, kad namo savininkai svarstė, ar bandė pakeisti bendrijos pirmininką, ar inicijuotų nepriklausomą bendrijos lėšų panaudojimo reviziją ar patikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad teismo apklausti namo bendrijos gyventojai, dėl atsakovo išsakyto, nepakeitė nuomonės apie ieškovę. Bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės tačiau atsakovas byloje reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų nereiškė.

Procesinių dokumentų išlaidos sudaro 53,04 Eur kurios, vadovaujantis CPK 92, 96 straipsniu priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės N. R. ieškinį V. D. atmesti.

Priteisti iš N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 53,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti, kurias privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.