Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei J. C. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei L. Š.- T.,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. C. ieškinį atsakovei J. C. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

4. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovas T. C. nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad su atsakove J. C. negyvena kartu nuo 2021 m. gegužės 20 d., po to kai ji buvo nuteista ir buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Sūnų atsakovė pagimdė jau būdama įkalinimo įstaigoje. Vaiką yra matęs tik kelis kartus, jau pirmojo susitikimo metu pastebėjo, kad jis labiau panašus ne į jį, o draugą A.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Kęstutis Galvičius nurodė, kad jo atstovaujamoji su ieškiniu sutinka ir neprieštarauja, kad ieškinio reikalavimai būti patenkinti.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė L. Š. –T. teismo posėdžio metu palaikė savo byloje pateiktą išvadą, kurioje nurodyta kad J. C. teiktos socialinės paslaugos buvo nutrauktos, kai ji už nusikalstamos veikos padarymą buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jau kalėdama ji 2021 m. rugpjūčio 18 d. pagimdė sūnų A. C. T. C. skyriuje buvo užsiminęs, kad abejoja savo tėvyste A. (el. medž. l. 41-43). Papildomai nurodė, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pagrindė. Taip pat pažymėjo, kad socialinis ryšys tarp vaiko A. C. ir ieškovo nėra susiformavęs, jie nebendrauja, tad nėra pagrindo kalbėti apie socialinę tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys patenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad vaiko A. C., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu yra įrašytas T. C., motina - J. C., gimimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 19). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvadą, kad T. C. nėra A. C. biologinis tėvas (el. medž. l. 67-71).

Dėl tėvystės nuginčijimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio , reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

11. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. C. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškovas T. C. nurodė, kad sūnų atsakovė pagimdė jau būdama įkalinimo įstaigoje; vaiką yra matęs tik kelis kartus, jau pirmojo susitikimo metu pastebėjo, kad jis labiau panašus ne į jį, o draugą A. Teismo posėdžio metu atsakovė J. C. pripažino aplinkybes, kad būdama santuokoje su T. C., turėjo intymius santykius su A. S., kuris galimai yra jos vaiko tėvas; teigė, jog T. C. vaiką matė tik tris kartus, tarp vaiko ir ieškovo nėra jokio ryšio. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas nuo pat vaiko gimimo vaiku nesirūpina ir jo neaugina, sūnų yra matęs vos kelis kartus, tarp jų nėra užsimezgęs nei emocinis, nei socialinis ryšys (CPK 185 straipsnis).

14. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju atliktas genetinis tyrimas, ištiriant ieškovo, atsakovės ir vaiko kraujo mėginius. Atlikus tyrimą buvo pateikta išvada, kad ieškovas T. C. nėra vaiko A. C. tėvas (el. medž. l. 68).

15. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, ieškovas su vaiku nuo pat gimimo nebendrauja, vaiką matė tik kelis kartus atvykęs į įkalinimo įstaigą aplankyti J. C. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad toks ryšys tarp ieškovo ir vaiko nėra suformavęs. Todėl teismas sprendžia, kad vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas.

16. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovas nėra A. C. biologinis tėvas, kartu atsižvelgdamas ir į dar nedidelį vaiko amžių, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškinys patenkintinas - nustatytina, kad ieškovas T. C. nėra A. C. biologinis tėvas, bei pripažintinas negaliojančiu gimimo įrašas apie tėvą T. C., (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovas, teikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (el. medž. l. 50-51). Atsakovė (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 30 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (el. medž. l. 57-58).

19. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėtinu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog iš civilinės bylos Nr. e2-11633-1184/2022 į atskirą bylą buvo išskirtas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir suformuota būtent ši nagrinėtina byla. Civilinėje byloje Nr. e2-11633-1184/2022 abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais buvo 100 proc. atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Tačiau šalims pakartotinai pasikreipus dėl teiktinos teisinės pagalbos konkrečiai šioje byloje, šalių atžvilgiu buvo priimti sprendimo 17 punkte nurodyti sprendimai, kuriais skirtingai šalys (T. C. – 100 proc., o J. C. – 30 proc.) buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir atsakinga dėl susidariusios situacijos, kai sūnaus A. C. metu susilaukė ne nuo sutuoktinio, tačiau jos turtinė ir finansinė padėtis nėra gera, šiuo metu ji atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovė J. C. 30 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų tik todėl, kad antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama 2 bylose pagal Tarnybos priimtus sprendimus. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, bei papildomai atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, ji sąžiningai atliko procesines pareigas, be to, įvertinus paties ginčo pobūdį ir mąstą (ginčas nesudėtingas, teisminė praktika nagrinėjamu klausimu yra aiški ir išplėtota), bei įvertinus tai, jog byla teismo iniciatyva buvo išskirta iš kitos civilinės bylos (kas turėjo įtakos trečiam atsakovės atžvilgiu Tarnybos priimtam sprendimui dėl teiktinos antrinės teisinės pagalbos), todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos susidariusios už atliktą ekspertizę, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovui), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nuo kurių mokėjimo atsakovė J. C. yra tik iš dalies atleista, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis nepilnamečio vaiko A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pripažinti negaliojančiu gimimo įrašą apie tėvą T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padarytą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.