Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11635-918/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo nepriėmė ieškinio, nes visą bylos dalyką suvedė tik į šalių nepilnamečių vaikų interesus, nors ieškovas neginčija nei vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo taip pat sutinka ir toliau teikti vaikams išlaikymą tokį, koks buvo aptartas ir teikiamas iki to – po 700 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį.

Nesant ginčo dėl vaikų apeliantas vadovaujasi reglamento 1 str. 1 d. 1 p., 3 str. bei CPK 784 str. Apeliantas nurodo, kad Reglamento 8 str. taikytinas tuo atveju kai kyla ginčas dėl nepilnamečių vaikų teisių. Apeliantas nurodo, kad jokie kiti išplėstiniai vertinimai negalimi, nes dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos pasisakoma pagal pilietybės kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl bylos, turinčios užsienio elementą, teismingumo.

Bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 str.). Pagal CPK 784 str. ir 785 str., šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikciją su sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Taigi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais šalių vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustatęs, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui.

Vadovaujantis CK 3.59 straipsniu 1 teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog šiuo metu šalių vaikai gyvena kartu su motina Jungtinėje Karalystėje. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalies registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti, todėl nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovas su atsakove nuo 2013-12-05 kartu negyvena. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad yra deklaruotas 2011-06-22 atsakovės išvykimas į Jungtinę Karalystę. Ieškinyje nurodoma, kad šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto Lietuvoje neturi, santuokos metu įgyta transporto priemonė Anglijoje. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose neginčija aplinkybės, kad atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nepateikė kitokių duomenų apie vaiką (mokyklos Lietuvoje lankymą ir pan.), todėl nėra pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties nepagrįstumą. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ , 8 straipsnį ši byla, kaip susijusi su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams, kurioje yra atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši civilinė byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą (Reglamento 3 str. 1 d. a p., 8 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 d. ir 3 d.).

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.