Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-29 · Administracinė byla Nr. A-1305-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
A-1305-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01753-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1305-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01753-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės 31 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose 3-ame lokaliniame sektoriuje 2-ame bendrabutyje netinkamomis sąlygomis, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2012 iki 2018 metų buvo laikomas 11-to būrio 5-ame miegamajame. Teigė, kad nuo 2012 iki 2015 metų miegamuosiuose buvo 20 miegamųjų vietų, nuo 2015 iki 2016 metų – 16 miegamųjų vietų, nuo 2016 iki 2017 metų – 14 miegamųjų vietų, nuo 2017 iki 2018 metų – 12 miegamųjų vietų, o teismo posėdžio metu teigė, kad iki 2015 metų 11-to būrio 5-ame miegamajame buvo 20 miegamųjų vietų, nuo 2015 iki 2017 metų – 16 miegamųjų vietų, nuo 2017 iki 2018 metų – 12 miegamųjų vietų. Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad atsakovės atstovo pateiktame lape „Perkėlimai“ (kuriame yra duomenys apie būrius, brigadas ir lovas, kuriems buvo priskirtas pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais) nurodyti skaičiai „5.13“ ir „5.14“ reiškia 5-to būrio 13-tą lovą ir 14-tą lovą. Tai, anot pareiškėjo parodo, kad atsakovės atstovas neteisingai nurodė atsiliepime, jog 11-to būrio 5-ame miegamajame buvo tik 12 miegamųjų vietų (kadangi minėtame lape „Perkėlimai“ yra nurodyta daugiau lovų – 13 ir 14).

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokio miegamųjų vietų skaičiaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos – 3,1 kv. m. Nurodė, kad dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų, temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu neatitiko reikalavimų – 18°C–22°C. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad miegamuosiuose buvo drėgna, ant sienų ir lubų buvo grybelis ir pelėsis, tinkas buvo ištrupėjęs, medinės grindys išlūžinėjusios, skylėtos, ant jų buvo baisu vaikščioti, kad nesusižeistų kojų, langų rėmai išpuvę, nesandarūs, durys taip pat nesandarios. Prie skundo pareiškėjas pridėjo ranka perrašytą Alytaus PN 2-o bendrabučio pripažinimo avariniu akto kopiją, o teismo posėdyje teigė, kad pastatas buvo avarinės būklės. Nurodė, kad sanitariniame mazge pisuarai nebuvo tinkamai atitverti, dėl to jis patyrė orumo pažeminimą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, galimybių sumažėjimą, stresą, fobiją, nepatogumus. Pareiškėjas prašė netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, skunde motyvuodamas tuo, jog Alytaus PN neteisėti veiksmai buvo tęstiniai, be pertraukų, o teismo posėdyje teigė, kad jis Alytaus PN, 11-to būrio 5-ame miegamajame buvo laikomas be pertraukos visą skunde nurodytą laikotarpį ir nebuvo perkeltas ar išvykęs kitur.

Atsiliepimas

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas ir gyveno 11-to būrio 5-ame miegamajame (2-ame bendrabutyje, 3-ame lokaliniame sektoriuje), kurio plotas 46,25 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,85 kv. m. Paaiškino, kad visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo, ir nuteistieji nustatytu laiku gali laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje. 2018 m. gruodžio 7 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ patvirtino, kad 11-to būrio 5-as miegamasis įrengtas pagal bendrabučio tipo reikalavimus. Dėl sanitarinio mazgo paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo 11-to būrio sanitarinis mazgas buvo atskiras nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, todėl nuteistųjų privatumas buvo visiškai užtikrintas. Dėl kitų pareiškėjo laikymo sąlygų teigė, kad Alytaus PN užtikrina tinkamą pagal higienos normą oro temperatūrą, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą gyvenamosiose patalpose, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir visą parą palaiko tinkamą temperatūrą visuose pataisos namuose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato higienos norma. Teigė, kad patalpas pagal vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio miegamajame atmestini. Nurodė, kad grybelio pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nebuvo.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą remonto darbams. 2018 m. liepos mėn. buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia visų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Prašė skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. taikyti ieškinio senatį.

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kuri buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atliko laisvės atėmimo bausmę ir Alytaus PN buvo laikomas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Alytaus PN prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. (t. y. nuo tada, kai pareiškėjas atvyko į Alytaus PN) iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl laikotarpio nuo 2012 m. balandžio mėn., todėl byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.

9. Teismas, vertindamas ieškinio senaties termino taikymo klausimą, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus apie, jo manymu, atsakovo atstovo tęstinius pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. atlyginimo ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Alytaus PN prašymą taikyti ieškinio senatį teismas tenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytos normos – 3,1 kv. m., teismas vertino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas 11-to būrio 5-ame miegamajame (2-ame bendrabutyje, 3-ame lokaliniame sektoriuje), kuris įrengtas pagal bendrabučio tipo reikalavimus, kurio plotas 46,25 kv. m, kartu su kitais 11 asmenų, todėl vienam asmeniui teko 3,85 kv. m. Teismas sprendė, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl minimalaus gyvenamojo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pataisos namuose, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose, pažymėdamas, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad sanitariniame mazge pisuarai nebuvo tinkamai atitverti tam, jog atliekant gamtinius reikalus, kiti nuteistieji nežemintų jo orumo, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo 11-to būrio sanitarinis mazgas buvo atskiras nuo miegamųjų, tualetai jame atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, ir tai patvirtina atsakovo atstovo pateikta fotografija, kurioje užfiksuotas sanitarinio mazgo vaizdas, iš kurios matyti, kad unitazai atitverti sienelėmis. Teismas taip pat nustatė, kad pisuarai sanitariniame mazge nėra atitverti sienelėmis, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7 punkto nuostata nenumato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vienas nuo kito sienelėmis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir unitazu, o unitazas buvo atitvertas sienele. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybę, jog sanitarinis mazgas, kuriuo pareiškėjas naudojosi 11-tame būryje, buvo atskirtoje patalpoje, unitazai jame buvo atitverti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 aukščio, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu 11-tame būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą), ir pareiškėjo skundo argumentą, kad pisuarai nebuvo tinkamai atitverti, atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų, nurodė, jog ginčo laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus patikrinimo aktus, konstatavo, kad abiejų patikrinimų metu buvo patikrinti Alytaus PN bendrai, jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina dirbtinę apšvietą 200 lx ir daugiau. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, todėl sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą pagal nurodytas teisės normas dirbtinę apšvietą.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad temperatūra šaltuoju metų laiku neatitiko nustatytų reikalavimų – 18°C–22°C, langų rėmai buvo išpuvę ir nesandarūs, durys taip pat buvo nesandarios, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kuriose patalpose – gyvenamosiose ar bendrojo naudojimo – oro temperatūra neatitiko normos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, į bylą yra pateikti 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktai, o vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Nei 2015 m. gruodžio 8 d., nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina oro temperatūrą šaltuoju metų laiku 18–22°C, ir nurodė, jog šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir visą parą palaiko higienos normas atitinkančią temperatūrą visuose pataisos namuose. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepažeidė teisės normų reikalavimų dėl temperatūros.

14. Pareiškėjo argumentą, kad langų rėmai buvo išpuvę ir nesandarūs, durys buvo nesandarios, teismas vertino kritiškai, kadangi pareiškėjas nepaaiškino, kuo galimas langų ir durų nesandarumas sukėlė jam nepatogumus. Teismas sprendė, kad jeigu langai ar durys būtų nesandarūs, patalpoje galimai būtų žemesnė temperatūra, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog temperatūra patalpose neatitiko reikalavimų.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad patalpose, miegamuosiuose buvo drėgna, ant sienų ir lubų buvo grybelis ir pelėsis, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu Alytaus PN nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių; patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, o 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; kambarių valymui skirtos priemonės. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus, sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro drėgmę ir pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl drėgmės, pelėsio ir grybelio.

16. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą pareiškėjo nusiskundimą, kad miegamuosiuose tinkas buvo ištrupėjęs, medinės grindys išlūžinėjusios, skylėtos, ant jų buvo baisu vaikščioti, kad nesusižeistų kojų, be to, 2-o bendrabučio pastatas buvo avarinės būklės, atsižvelgęs į bylos duomenis, jog abiejų patikrinimų metu (2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d.) jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus PN nenustatyta, o atsakovo atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, jog nuolat prižiūrima tvarka ir švara gyvenamosiose patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos kuo skubiau remontuojamos, o pareiškėjas savo teiginių minėtu aspektu nedetalizavo ir nekonkretizavo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo arba kad jis susižalojo dėl netinkamų laikymo sąlygų, todėl nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Teismas sprendė, kad nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III.

18. Pareiškėjas R. V. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimu, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, išnagrinėti bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė teismui įrodymus, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir higienos normų reikalavimai, nes per visą laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrintas jo saugumas gyvybei bei sveikatai, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių veiksmų, kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai.

20. Pareiškėjas prašo netaikyti sutrumpinto senaties termino, teigdamas, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai buvo atliekami tęstinai ir nenutraukiamai.

Atsiliepimas

21. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė neteisingus duomenis, jog buvo tik 12 miegamųjų vietų, nors nuo 2015 iki 2017 metų buvo 16 miegamųjų vietų kameroje. Todėl atsakovo atstovas pažeidė vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto standartą, taip pat pažeidė galiojančius teisės aktus ir higienos normų reikalavimus. Prašo teismo išsireikalauti savarankiškai duomenis iš atsakovo atstovo, kiek asmenų ir kokioje miegamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu kalėjo kartu su pareiškėju.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

24. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl pripažintų neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas patenkino Alytaus pataisos namų prašymą taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas su tokia pozicija nesutinka, teigdamas, kad atstovo neteisėti veiksmai buvo atliekami tęstinai ir nenutraukiamai. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas šią teisės normą taikė tinkamai, būtent taip ir skaičiavo ieškinio senaties terminą. Apeliantas teismo išvadų nenuginčijo.

28. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimą, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus. Teisės normos nenumato, kad į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje A-2922-492/2016).

29. Ginčo laikotarpiu Alytaus visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai įrodo, kad atsakovo atstovas užtikrino tinkamą pagal nurodytas teisės normas dirbtinę apšvietą, priešingų objektyvių įrodymų teismui nėra pateikta.

30. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo visiškai jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su nekonstatuotais pažeidimais, kuriuos pareiškėjas nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, itin detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų nenuginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentų nekartoja.

33. Šioje byloje neįrodyti neteisėti Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), taip pat neturtinės žalos padarymo faktas. Todėl sutinkamai su CK 6.271 straipsniu, nesant nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasRamutė RuškytėArūnas Sutkevičius