Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EGROUP EU“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. M., V. M., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Asta Stanišauskaitė pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. 0177/13/01601.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0177/13/01601 medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-31679-864/2013 dėl 143,86 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo priverstine tvarka iš skolininkės J. M. išieškotojo UAB „EGROUP EU“ (pradinis išieškotojas - UAB „PRO INVEST GROUP“) naudai.

J. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (v. b. 1. 82 l.). Bylos duomenimis skolininkė niekur nedirba, asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Antstolė 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0177/13/01601 areštavo: 1) skolininkės sutuoktinio V. M. pinigines lėšas – darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini); 2) skolininkės sutuoktinio V. M. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 314,30 Eur sumoje (v. b. 1. 89-90 l.). Antstolė Asta Stanišauskaitė informavo, kad skolininkei buvo pasiūlyta per 30 dienų nuo antstolės patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinta notarine tvarka, tačiau per nustatytą terminą toks sutikimas antstolei nebuvo pateiktas.

2020 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S020-11998 antstolė pasiūlė išieškotojui per 30 dienų nuo jo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo (v. b. 1. 94 l.). Išieškotojo UAB „EGROUP EU“ prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2020 m. liepos 23 d., todėl laikytina, kad jis paduotas nepraleidus antstolės nustatyto termino.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio lėšas banko sąskaitose (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas tik dėl sutuoktiniui priklausančios ir antstolio areštuotos pajamų dalies nustatymo.

Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pagal vykdomosiose bylose esančius duomenis buvo nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė yra pritaikiusi turto areštą skolininkės sutuoktinio piniginėms lėšoms (esančioms banko sąskaitose ir darbo užmokesčiui), skolininkė J. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su V. M., vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nebuvo sudaryta, duomenų apie asmeninės nuosavybės teise turimą skolininkės turtą byloje nėra, skolininkės sutuoktinis V. M. gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Atsižvelgiant į tai, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininkei J. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. M. piniginių lėšų, įtrauktų į turto arešto aktą Nr. S020-10423.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respiublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėse lėšose:

1) darbo užmokestyje ir jam prilyginamose pajamose, gaunamose iš (duomenys neskelbtini);

2) asmeninėse banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančiose lėšose.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.