Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-107-759/2015

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-17
Bylos Nr.: 2-107-759/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01541-2014-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Atsakovas: J. P., A. T.
Trečiasis asmuo: D. P., UAB „Biokirtimai“
Ieškovas: UAB „Rokadis“

Civilinė byla Nr. 2-107-759/2015(Proceso Nr. 2-49-3-01541-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.1.; 2.5.1.2.; 2.5.8.1.;2.5.8.10.; 3.1.3.2.; 3.1.7.3.; 3.1.7.9.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.2.;3.2.6.4.

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo atstovui direktoriui S. G., ieškovo atstovei adv. p. I. S., atsakovėms J. P., A. T., atsakovių atstovei adv. R. Š., trečiajam asmeniui D. P., UAB „Biokirtimai“ atstovui adv. E. S.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rokadis“ ieškinį atsakovams J. P., A. T., tretiesiems asmenims D. P., UAB „Biokirtimai“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių J. P. ir A. T. skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas- faktūras už atliktus krūmų kirtimo, išvežimo darbus.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos mėnesį tarp ieškovo UAB „Rokadis“ ir atsakovės J. P. ir atsakovės A. T. buvo sudaryti susitarimai, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo atlikti krūmų iškirtimo ir išvežimo darbus atsakovų sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovės tam, kad atsiskaitytų ieškovui už jo atliktus darbus, įsipareigojo ieškovo iškirstus krūmus nuosavybės teise atiduoti ieškovui. Nurodė, kad ieškovui atlikus visus krūmų iškirtimo darbus atsakovų sklype ir paruošus kirtimo žaliavą išvežimui, atsakovės ne tik kad neleido išvežti žaliavos, bet ir atsisakė mokėti už atliktus krūmų kirtimo darbus. Ieškovas nurodė, kad atsakovėms 2014-08-21 buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: atsakovei J. P. išrašyta PVM sąskaita- faktūra ROK Nr. 00094 7635,10 Lt (2211,28 EUR) sumai, atsakovei A. T. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ROK Nr. 00095 7635,10 Lt (2211,28 EUR) sumai. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakoves dėl skolos už suteiktas paslaugas sumokėjimo, tačiau atsakovės iki šiol su ieškovu neatsiskaitė. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo UAB „Rokadis“ atstovas direktorius S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą ieškinį. Paaiškino, kad buvo pasamdytas trijų savininkų, kad nukirsti savaiminius apžėlusius krūmus, kad ieškovas savo darbus atliko. Atstovas paaiškino, kad dirbant darbus, liepos pabaigoje, sugedo traktorius, kuris vykdė ištraukimo darbus, kad sklypų savininkės dėl to buvo perspėtos, o jis pažadėjo, kad kai suremontuos traktorių - grįš pabaigti darbus. Ieškovo atstovas paaiškino, kad po kelių dienų sulaukė skambučio iš apylinkės inspektoriaus, kuris įpareigojo jį per dvi savaites atvykti ir pabaigti krūmų ištraukimo darbus. Ieškovo atstovas paaiškino, kad gavęs pranešimą jog traktorius baigiamas tvarkyti, atvyko pas atsakovę A. T., tačiau jautė, kad kažkas vyksta ne taip, vėliau pastebėjo, kad atsakovių sklypuose dirba kita įmonė, kuri traukia jų išrautus krūmus. S. G. paaiškino, kad pasikalbėjęs su sklypų savininkėmis išvyko, o kitą dieną iš ryto paskambino, kad atvažiuoja smulkinti jų krūmų dalį, kuri buvo ištraukta, tačiau jų darbuotojų atsakovės neįsileido, išvarė iš teritorijos. Paaiškino, kad atsakovių sklypuose dirbo kita įmonė, kuri baiginėjo ieškovo darbą, kad atsakovės buvo perdavusios medienos žaliavą UAB „Biokirtimai“. Ieškovo atstovas paaiškino, kad bandė kalbėtis su šeimininkėmis, kad A. T. nesileido į jokias kalbas, pasakė, kad krūmai atiduoti kitai įmonei. Atstovas paaiškino, kad išrašė atsakovėms sąskaitas ir kai sąskaitos nebuvo apmokėtos, jis kreipėsi į teismą. Atstovas paaiškino, kad sąskaitos visiems vienodos išrašytos, nes viename sklype buvo daugiau žabų, kitoje mažiau žabų, plotai skiriasi, ištraukimo atstumas yra nevienodas, todėl kainos susivienodino. Atstovas paaiškino, kad kai atvažiavo pirmą kartą, atsakovės parodė savo sklypus, savo teritorijas ir parodė kur reikia kirsti, ką palikti, paprašė, kad pagamintų malkas iš storesnių medžių. Paaiškino, kad pas J. P. iškirsta 158 kietmetriai (kūbiniai metrai) ir 158,7 kietmetriai pas A. T. iškirsta, ištraukta į sandėlį po 84 kietmetrius buvo iš abiejų, visa kita žaliava liko pas atsakoves sklypuose. Atstovas paaiškino, kad viską skaičiuoja kietmetriais, nes taip patogiau skaičiuoti, mažesni skaičiai, valstybinėse įmonėse taip pat skaičiuojama kietmetriais. Atstovas paaiškino, kad PVM sąskaitoj faktūroj nurodyta suma susideda iš ištraukimo ir išvežimo žabų įkainių, kurie nustatyti jau seniai, kad kitos įmonės tokius pačius įkainius taiko, t.y. kad iki 0,5 km traukia už 24 Lt kietą kubą, o tolimesni- už 26 litus, ištraukimo kaina- 29 Lt, už ištraukimą 2439,36 Lt gaunasi, taip pat įskaičiuojamos sąnaudos, medžiagos. Paaiškino, kad kirtimų kaina irgi nuo hektarų skiriasi, priklauso nuo krūmų tankumo ir gausos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad su atsakovėmis nebuvo tartasi dėl pinigų, buvo susitarimas, kad atiduos žaliavą, tačiau jos buvo įspėtos kiek maždaug kainuoja tokie darbai. Ieškovo atstovas paskaičiavo, kad šiuo metu gaunasi bendra suma 7635,10 Lt (2211,27 Eur). Ieškovo atstovas patvirtino, kad abiem atsakovėms ištraukė ir iškirto panašius kietmetrius, po 84 kietmetrius, iškirsti kiekiai taip pat panašūs gaunasi. Paaiškino, kad atsakovės yra sklypų kaimynės, jos parodė savo sklypo ribas, apvedė aplink savo sklypą. Ieškovo atstovas paaiškino, kad traktorius ištraukimo sugedo, kai jau krūmai buvo iškirsti, mano, kad dar vieną dieną kirto arba jau viskas buvo nukirsta ir palikta sklype gulėti, patvirtino, kad viskas ką parodė buvo iškirsta, kad traktorius iki sugedimo ištraukė tuos kiekius, t.y. po 84 kietmetrius, kita dalis liko neištraukta, palikta gulėti sklypuose. Ieškovas už iškirtimą kitos dalies irgi prašo sumokėti, už ištraukimą neskaičiavo. Ieškovo atstovas paaiškino, kad buvo matininkas, savininkės, trečios šalies atstovai kai darė planų matavimus, kodėl atsakovės nepasirašė ant planų, jis paaiškinti negali. Ieškovo atstovas paaiškino, kad kai buvo susitarimas- atsakovės buvo informuotos apie kainas žodžiu, bet atsakovės pasakė, kad mokėti pinigų nenori, kad leis pasiimti medienos žaliavą. Patvirtino, kad sugedus traktoriui, atsakovės buvo informuotos, jos sutiko palaukti, neprieštaravo, kad kai sutaisys traktorių, pabaigs savo darbus, kad tuo metu kai vyko darbai, atsakovės jokių pretenzijų nereiškė, tik savo pageidavimus dėstė- ko nekirsti, ką palikti. Atvykus pabaigti darbus, t.y. kai buvo atsiųsti smulkinimo malūnai, jam paskambino vairuotojas, kuris paaiškino, kad atsakovė A. T. neįsileidžia į sklypus ir pasakė kad krūmai atiduoti kitai įmonei. Ieškovas informavo atsakoves, kad jei nenorės atiduoti žaliavos, turės atsiskaityti už darbą. Ieškovo atstovas paaiškino, kad iš pat pradžių kirto tame kaime kitiems žmonėms krūmus, kad kirto ūkininkui Rapolui krūmus ir jis informavo, kad dar kelios moterys nori, kad joms būtų nukirsti krūmai. Paaiškino, kad jis atvyko į kiemą kaimyno, tada A. T. atvyko pas jį į kiemą ir pasakė, kad nori, kad jai krūmai būtų nukirsti ir dar kaimynei reikia iškirsti krūmus. Ieškovo atstovas paaiškino, kad jo įmonėje dirba pastovūs darbuotojai pagal darbo sutartį. Paaiškino, kad darbų atlikimo aktai nebuvo surašyti, nes darbai buvo nutraukti ne laiku ir ne vietoj. Paaiškino, kad jis išsimatavo savo iškirstą ir ištrauktą kiekį. Ieškovo atstovas paaiškino, kad darbuotojams buvo mokami atlyginimai pagal sutartį. Ieškovo atstovas papasakojo, kad buvo pjūklams perkamos detalės, kad dirbant pjūklai visada genda, kad dirbant pas atsakoves sklypuose taip pat gedo pjūklai, kad darbuotojams tokiu atveju duodamas pakaitinis pjūklas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad kiekvienam darbuotojui priskirtas personalinis pjūklas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad pas atsakoves darbuotojai dirbo apie savaitę laiko, t.y. pas J. P. dirbo kokias dvi-tris dienas, pas A. T. daugiau apie keturias- penkias dienas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ištraukti krūmai buvo sukrauti į krūvas ir sudėti į tas vietas, kur parodė savininkės, kur galima sandėliuoti žaliavą. Paaiškino, kad įmonė UAB „Rokadis“ užsiima miško ruoša ir miškininkyste, kad tai ne pirmas jų darbas, jau daug metų verčiasi šita veikla, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sudarytos rašytinės darbų sutartys dėl darbų atlikimo. Ieškovo atstovas paaiškino, kad su atsakovėmis buvo sutarta dėl atsiskaitymo, t.y. kad ieškovas pasiims tik nukirstą žaliavą, kad buvo informuotos kiek kainuoja tokie darbai- hektaro vidutinis įkainis, ištraukimo kainos, krūmų kirtimo įkainiai už hektarą buvo pasakyti. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės apie viską buvo informuotos, ir kad bendros išlaidos skaičiuojamos, t.y. sunaudotas benzino kiekis, pjūklų detalės, visos medžiagos. Ieškovas paaiškino, kad prašomoj priteisti sumoj nurodytos patirtos išlaidos, kad į išlaidas įtraukiamos ir buhalterės ir kitų darbuotojų atlyginimai. Paaiškino, kad pjūklas dėl natūralaus susidėvėjimo gali sugęsti, tada reikia jį remontuoti, kad darbo metu keletas pjūklų sugedo, bet sugedimo priežastys- susidėvėjimas, nelaimingas faktorius, kad pjūklai sugedo, nes tarp krūmų yra žolės ir cilindras apsivėlė žole, negavo aušinimo ir dėl to sugedo. Paaiškino, kad pjūklų remonto defektavimo aktas sudaromas tada, kai atveži pjūklą pas remontininką, kad defektavimo aktus nėra privalu pagal įmonės nuostolius sudarinėti. Paaiškino, kad sutarčių projektai buvo suruošti, tačiau atsakovės nepateikė planų, todėl rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovo atstovas S. G. prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovė adv. p. I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl darbų atlikimo, kad tai patvirtina ir atsakovių elgesys, nes jos kelias dienas matė, kaip ieškovo darbuotojai dirba, nurodė darbuotojams, kur pjauti, kur nepjauti, pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad atsakovių aktyvus elgesys patvirtina, kad toks susitarimas buvo. Dabai buvo atlikti greitai, per kelias dienas- 3-4 pamainas, tai paliudijo ir atsakovės, ir liudytojai. Visas šias dienas ieškovas darbus dirbo, jos sutiko ir neprieštaravo, liudytojai taip pat patvirtino, kad darbai buvo atlikti, kad ieškovo darbuotojai dirbo sklypuose, pareigūnai taip pat patvirtino, kad darbus atliko UAB „Rokadis“, ir UAB „Biokirtimai“ patvirtino, kad pirminius darbus atliko UAB „Rokadis“. Atstovė paaiškino, kad CK 1.64 straipsnis reglamentuoja sandorio formą, kad sandoriai gali būti sudaromi raštu arba žodžiu. Paaiškino, kad toks sandoris galėjo būti sudaromas žodžiu, nėra numatoma privaloma sandorio forma, todėl galėjo susitarti žodžiu. Paaiškino, kad ieškovas informavo, kokia bus kaina, atsakovės prieštarauja tam, kad nebuvo nurodyta kaina. Atstovė paaiškino, kad kainas patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje, įkainiai už kokias kainas UAB „Rokadis“ atlieka darbus, detalūs paskaičiavimai, PVM sąskaitos – faktūros, pateiktos ir kitų įmonių pažymos, kiek analogiški darbai yra verti. Atstovė paaiškino, kad LR CK 6.198 str. reglamentuoja kainą, kuriame nurodyta, kad kai kaina neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys omenyje turėjo tą kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Atstovė nurodė, kad šiuo atveju matyti, kad jei šalys nesutaria dėl to, kad kaina buvo sutarta, teismas turėtų remtis ir kitų įmonių pateiktais paskaičiavimais. Ieškovo atstovė teigė, kad atsakovės šių kainų neginčijo. Paaiškino, kad posėdžio metu atsakovės sutiko, kad atlyginti sumas reikia, tik jos nesutinka dėl kainų dydžio ir nori jas mažinti, kad atsakovės pripažįsta, kad turi atiduoti žaliavą kirtimo, tačiau žaliavos neatidavė ir neaišku dėl ko. Ieškovas informavo atsakovių, kad sugedo traktorius, atsakovės tai patvirtino pačios, kad ieškovui atvykus atlikti darbų, atsakovės jau buvo pasisamdžiusios kitą įmonę, dar nepraėjus nustatytoms dviem savaitėms. Ieškovas atlikęs darbus norėjo pasiimti medienos žaliavą, dėl ko buvo su šalimis sutarta, tačiau atsakovės medienos neatidavė dėl nežinomų priežasčių. Paaiškino, kad buvo atlikti sklypų matavimai, skaičiuojant krūmų iškirtimo darbus. Liudytojas patvirtino, kad matavo ten, kur atsakovės rodė, kad darbai kirtimo atlikti, tačiau atsakovės vis vien planų nepasirašė. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, prašo priteisiant šalių bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į LR Teisingumo ministro įsakymą dėl atstovavimo išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovė A. T. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad su ieškovu jokios paslaugų sutarties nebuvo sudariusi. Atsakovė nurodė, kad 2014 metų birželio pabaigoje ieškovas atvyko pas ją į sodybą, ieškodamas greta jos žemės sklypo esančio savininko, pamatęs sklype augančius menkaverčius krūmus, pasisiūlė juos iškirsti ir už tai atvežti jai malkų, kad daugiau jokių susitarimų nebuvo. Nurodė, kad nebuvo tartasi dėl apmokėjimo už krūmų iškirtimą. Atsakovė nurodė, kad po dviejų savaičių ieškovas atvyko į jos žemės sklypą, paaiškino, kad darbų vykdymas suderintas su aplinkosaugos institucijomis ir pradėjo kirsti medžius valstybinėje žemėje, o ne atsakovei priklausančioje žemėje. Atsakovė nurodė, kad kirtimas buvo vykdomas nekokybiškai, kirto didelius sveikus medžius, medžių šakas vertė ant jos menkaverčių krūmų. Atsakovė nurodė, kad savo žemę nuomoja V. B., kuris dėl tokių darbų pakėlė triukšmą. Nurodė, kad vėliau atvyko ieškovo traktorius ir ant jai priklausančios žemės pradėjo krauti nukirstus valstybinėje žemėje medžius. Atsakovė nurodė, kad ieškovas išvagojo dirvas ne tik jos, bet ir kaimynų žemėje, kad prašė ieškovo sutvarkyti padarytą betvarkę, tačiau jis nesutiko. Atsakovė nurodė, kad kreipėsi į savo apylinkės įgaliotinį M. B., kuris įpareigojo ieškovą sutvarkyti padarytą betvarkę, tačiau ieškovas nurodymų nevykdė. Atsakovė nurodė, kad neprašė ieškovo kirsti krūmų, kad po visko kreipėsi į UAB „Biokirtimai“ ir su jais sudarė sutartį, kad dirbant šios įmonės darbuotojams atvyko ieškovo žmonės su technika biokurui išvežti, tačiau atsakovė jiems neleido dirbti ir liepė pasišalinti nuo jos žemės valdos. Atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą atsiliepimą. Atsakovė paaiškino, kad birželio viduryje pamatė pas kaimynus atvykusią mašiną, ir nuėjo pasižiūrėti, ir tada ieškovas paklausė kada bus kaimynai, nes laukuose pamatė krūmus. Patvirtino, kad jos žemės sklypas labai pelkėtas, dabar apaugęs krūmais, yra griovys apaugęs krūmais. Paaiškino, kad ieškovas paklausė kieno krūmai, pasisiūlė juos išpjauti, pasakė, kad už poros savaičių atvažiuos dėl krūmų pjovimo. Atsakovė paaiškino, kad po poros savaičių atvažiavo ieškovo darbininkai pjauti krūmus, paaiškino kad su gamtos apsauga viskas suderinta. Paaiškino, kad ribų ieškovui nerodė, aplink ribas nevaikščiojo, žemės plano ieškovas neprašė. Papasakojo, kad pjovė keturi pjūklai, ne penki, pagalbinių darbininkų nebuvo. Tai buvo liepos vidurys, jie pradėjo vežti, dirbo iki 14 val., nes paskui labai karšta buvo, vežė medieną porą dienų. Krūvas pradėjo vežti iš R, nes pas jį kelias geresnis buvo, paskui iš jos sklypo vežė, kad medieną vežė vienu traktoriumi, vežė porą dienų, paskui dingo. Atsakovė papildomai paaiškino, kad susirado jį telefonu ir S. G. jai pasakė, kad nutraukė darbus neribotam laikui. Atsakovė paaiškino, kad tada ji išsikvietė įgaliotinį ir ieškovas įpareigotas buvo sutvarkyti sąvartyną. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas neinformavo, kad buvo jo mašina sugedus, jo nebuvo dvi savaites, tada buvo išsikviestas UAB „Biokirtimai“ ir sutarta, kad išveš tą sąvartyną. Paaiškino, kad kai atvažiavo UAB „Biokirtimai“ darbininkai, tada atvyko ir UAB „Rokadis“ mašinos, todėl atsakovė ir neleido ieškovui atlikinėti darbų. Patvirtino, kad su matavimo planais nesutinka, nes ne jos prašė tų matavimų ir nesutinka su pateiktais planais, kadangi buvo matuotos ir pievos. Kiek išvežė medienos ji nežino. Iš jos sklypo ir R sklypo buvo dvi krūvos. Paaiškino, kad vieną rytą atvažiavo mašina smulkinti medieną, bet ji neleido, kol nebus išvežti krūmynai. T. R. susirado UAB „Biokirtimai“, kurie išvežė medieną ir pabaigė visus darbus. Atsakovė paaiškino, kad UAB „Biokirtimai“ ne tik išvežė, bet dar ir taisė darbus, kuriuos darė ieškovas, apkirto baloje esančius krūmus. Atsakovė paaiškino, kad nesutiko su pateiktais matavimais, nes tiek negalėjo priaugti krūmų- 2,36 ha, kad pirmas matavimas- 1,7 ha- normalesnis matavimas, su antru matavimu visiškai nesutinka, nes tiek krūmų negalėjo priaugti. Atsakovė paaiškino, kad deklaruoja žemę nuo 2008-2009 metų. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu dėl kainų kalbėta nebuvo, kad jis net neaiškino, kas bus, jei medienos žaliavos neatiduos. Paaiškino, kad S. G. pats atėjo, pats pasiprašė, pats dingo ir nutraukė darbus. Atsakovė patvirtino, kad sutiko, kad ieškovas atliktų darbus, parodė kur reikia pjauti krūmus, tačiau nesutinka už juos sumokėti. Patvirtino, kad ieškovas už darbą turėjo išsivežti krūmus. Atsakovė su ieškiniu visiškai nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovė J. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovu jokios paslaugų sutarties nebuvo sudariusi, ieškovas jai jokių paslaugų nesuteikė, todėl nepatyrė jokių nuostolių.

Atsakovė J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pradėjo dirbti be sutarties. Paaiškino, kad ieškovas dirbo darbus pas kaimynę, todėl ji paprašė, kad ir jai krūmus iškirstų. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas dirbo be jokios sutarties, kad ieškovas dirbo dvi- tris dienas, kad ji parodė ieškovui kur reikia kirsti. Atsakovė paaiškino, kad ieškovo darbai buvo atliekami netvarkingai, kirto ir medžius, kad pas ją krūmų nedaug, tik 0,9 ha. Patvirtino, kad ieškovas iškirstus medžius paliko jos sklype, jų neišsivežė. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas neatvyko pas ją pasiimti medžių, ji būtų jam atidavusi juos išsivežimui. Atsakovė patvirtino, kad su UAB „Rokadis“ susitarė, kad atiduos jam iškirstus krūmus, tačiau jis pats neatvyko jų pasiimti. Atsakovė J. P. prašo ieškinį atmesti.

Atsakovių atstovė adv. R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismui nepateikta pažyma apie traktorių remontą, todėl teiginiai kad buvo remontuojamas traktorius yra niekuo nepagrįsti. Paaiškino, kad ieškinio pagrindas yra skolos išieškojimas, kad ieškovai turėjo sutartį pripažinti Vartojimo paslaugų sutartimi, tačiau to neprašo, todėl negali reikalauti jokios skolos priteisimo. Paaiškino, kad pagal plotą nustatyti kiekio negalima. Atstovė paaiškino, kad buvo pateiktos vienodos sąskaitos trims žmonėms, nors sklypo plotai skirtingi, todėl manytina, kad sąskaitos išrašytos nesąžiningai. Jei sutartis buvo sudaryta žodžiu, turėjo būti aptartos kainos, darbų apimtys, vertė suderinta. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes sumos turi būti skirtingos, kadangi ir plotai skirtingi, ir darbų apimtys turėjo būti skirtingos. Atstovė teigia kad darbų vertė nesuderinta, atsiranda būtinybė reikalauti ieškinio pagrindimo papildomų dokumentų, t.y. medžiagų sąnaudų, darbo užmokesčio, kitų įmonei suteiktų paslaugų ir pateiktų duomenų autentiškumą bei juose nurodytų duomenų realumą. Atstovė paaiškino, kad ieškovas pateikė išlaidas benzinui ir tepalams, bet ieškovas nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, nepateiktos pjūklo markės, nei techninis pasas. Teigia, kad neteisingai nurodytas pjūklų darbo laikas, nes dirbo keturi pjūklai, o ne penki pjūklai. Atstovė paaiškino, kad nepagrįstos ir pjūklų remonto išlaidos. Dėl darbo užmokesčio- ieškovas pateikė pažymas, kurios viena nuo kitos skiriasi, nepateiktas faktiškai išdirbto laiko žiniaraštis, nepateikta darbo paskyra, nėra duomenų apie faktiškai atliktą darbo laiką viename ar kitame sklype. Mano, kad pažymoje nurodyta 3268,57 Lt suma neteisinga, be to, joje nurodyta atlyginimas buhalterei ir direktoriaus pavaduotojui. Atsakovių atstovė paaiškino, kad byloje pateikti 2014 metų liepos mėnesio du žiniaraščiai, kurie yra vienodi, tačiau sumos jų skiriasi, todėl manytina, kad įmonėje vedama dviguba buhalterija, pažymoje pateikti skaičiai yra nerealūs. Atstovė teigia, kad pažymoje nurodytas iškirstų ir ištrauktų žabų kiekis turi būti apskaičiuotas pagal patvirtintą metodiką, kuri privaloma visiems subjektams, užsiimantiems tokia veikla. Atstovė paaiškino, kad ieškovas taiko skirtingus matmenis pažymoje, sąskaitoje- faktūroje. Atstovė teigia, kad pateiktos sąskaitos- faktūros yra niekinės, nes jose išrašytos vienodos sumos skirtingiems asmenims, kurie turi skirtingo ploto sklypus, kad ieškinys negali būti tenkinamas toj sumoj, kurioje prašomas. Atstovė teigia, kad šis ieškinys yra ieškinys dėl vartojimo sutarties pripažinimo ir tik tada prašyti skolos priteisimo. Atsakovių atstovė teigia, kad teismas turi kvalifikuoti ginčo sutartį ir tik tada priteisinėti skolą. Be to, paslaugų tiekimo vartojimo sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovės- yra silpnesnioji šalis, ir faktiškai jas turi ginti teismas. Atsakovių atstovė paaiškino, kad neįrodė, kad traktorius buvo sugedęs, kad nebuvo sutvarkyta sodyba per nurodytą 2 savaičių laiką, todėl atsakovės turėjo teisę kreiptis į kitą įmonę, kad būtų pabaigti dirbti darbai. Atstovė adv. R. Š. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Tretysis asmuo D. P., nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu D. P. paaiškino, kad ji yra atsakovės A. T. sesuo, kad su UAB „Rokadis“ nebendravo visiškai, kad sesuo ten gyvena, o ji atvykdavo tik savaitgaliais, kad visą situaciją jai papasakodavo sesuo, matė dirbančius darbininkus. Jos manymu, krūmų iškirtimą ieškovas turėjo skaičiuoti erdviniais metrais, o ne kubiniais metrais. Nurodė, kad ieškovas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Biokirtimai“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tretysis asmuo niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovėms nesusitarus dėl krūmų kirtimų ir sklypo (kirtavietės) sutvarkymo sąlygų, atsakovės kreipėsi į UAB „Biokirtimai“, kad būtų sutvarkyti jų žemės sklypai, išvežti krūmynai ir kitos atliekos, kurių nesutvarkė ir paliko ieškovas. Nurodė, kad UAB „Biokirtimai“ su atsakovėmis 2014-08-06 sudarė sutartis, pagal kurias UAB „Biokirtimai“ įsipareigojo atlikti atsakovių žemių sklypuose esančių krūmų, krūmynų ir kitokios antrinės medienos žaliavos pašalinimo juos išpjaunant, vietoje susmulkinant ir išgabenant iš atsakovių žemės sklypų darbus. Nurodė, kad savo įsipareigojimus atliko ir su atsakovėmis jokio ginčo nėra. Nurodė, kad ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens UAB „Biokirtimai“ atstovas direktorius V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino E. R. dėl sklypų sutvarkymo. Paaiškino, kad jam nuvykus į vietą pamatė, kad vaizdas sklypuose baisus, kad medžiai išmėtyti po sklypą. V. Ž. paaiškino, kad nenorėjo atlikinėti jokių darbų, nes galvojo, kad jei UAB „Rokadis“ iškirto, tai patys ir išsiveš tą medienos žaliavą. V. Ž. patvirtino, kad kirtimai buvo atlikti netvarkingai, iškirsti stambūs krūmai, likę sausuoliai. Atstovas paaiškino, kad paruošė atsakovėms malkų, kad iš kalbų jam buvo žinoma, kad ieškovas žadėjo atsakovėms paruošti malkas, bet jų neparuošė. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad medienos žaliavą vežė 5 dienas.

Trečiojo asmens atstovas adv. E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujama įmonė UAB „Biokirtimai“ su nagrinėjama byla yra visiškai nesusijusi, UAB „Biokirtimai“ atsirado tik tada, kai ieškovas neįvykdė savo susitarimų, tuomet atsakovės susirado UAB „Biokirtimai“, kuri ir pabaigė UAB „Rokadis“ pradėtus darbus. Susitarimai tarp atsakovių ir UAB „Biokirtimai“ nenuginčyti, jie teisėti. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, mano, kad netinkamai suformuotas ir pareikštas ieškinys. Atstovas paaiškino, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, nebuvo sudaryta žodinė sutartis, aptartos susitarimo sąlygos. Mano, kad būtina nustatyti žodinio susitarimo sąlygas, atsižvelgti į tai, kad abi šalys yra nelygiavertės, atsakovės yra vartotojos, senyvo amžiaus moterys, kad visos abejonės turi būti vertinamos atsakovių naudai. Atstovas paaiškino, kad buvo sutarta, kad už ieškovo atliktus darbus bus atsiskaitoma pasiimant iškirstą medienos žaliavą. Ieškovas įrodinėja, kad buvo susitarimas, kad jei atsakovės neatiduoda iškirstų krūmų, jos turėtų apmokėti už atliktus darbus. Jei ieškovas būtų tinkamai atlikęs savo darbus, atsakovės atiduoda medienos liekanas, tačiau kadangi ieškovas tinkamai darbų neatliko, atsakovės susirado kitą įmonę ir ieškovui medienos negrąžino. Atstovas paaiškino, kad byloje pateiktos tipinės sutartys, kad yra nurodyta juose tik viena sąlyga, kad už kirtimus atiduoda iškirstą medieną, jokių sąlygų dėl kainos už darbus, jei mediena neatiduodama, neaptarta. Nurodė, kad teisme apklaustas liudytojas taip pat patvirtino, kad apie jokias kainas šnekėta nebuvo, kad jis už kirtimą atsiskaitė atidavęs medienos žaliavą. Nurodė, kad 6.198 straipsnio nuostata čia negali būti taikoma, nes ji taikoma tik tuomet, kai tarp šalių yra sudarytas kažkoks susitarimas, kuriame aptarta, kad šalys turėtų atlikti mokėjimus, tada teismas turėtų nustatinėti sumos dydį, todėl šiuo atveju ši nuostata netaikoma. Mano, kad ieškovas galėtų reikšti ieškinį dėl žalos priteisimo, nuostolių priteisimo, įrodinėjant, kad atsakovės pažeidė susitarimą ir prašo atlyginti nuostolius. Tada reiktų įrodinėti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir nuostolius. Atstovas mano, kad jei tai vertinti kaip nuostolius, negali būti priteista PVM su MMA, nes tai nėra nuostoliai, be to ieškovas turi įrodyti visas sąlygas nuostoliams atsirasti. Atstovas paaiškino, kad ieškovas turėjo įrodinėti kokius patyrė nuostolius, negavęs iškirstų krūmų. Mano, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kokius patyrė nuostolius, pateikti planai įrodo tik iškirstų krūmų vietas, tačiau apskaičiuoti iškirstų krūmų kiekius neįmanoma, tai patvirtino ir teisme apklaustas matininkas. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad iš atsakovės A. T. buvo išvežta 180 erdvinių metrų kirtimo atliekų, o iš atsakovės J. P. – 75 erdviniai metrai kirtimo atliekų, iš PVM sąskaitos- faktūros matyti, kad šios atliekos buvo parduotos ir per abiejų atsakovų sklypą pardavę gavo 3315 litų be PVM. Atstovas paaiškino, kad yra pateiktos dvi PVM sąskaitos- faktūros atsakovėms tai pačiai sumai, nors iš esmės žemės plotai ir iškirstų krūmynų plotai skirtingi. Nurodė, kad šios sąskaitos- faktūros išrašytos pagal iškirstų ir išvežtų krūmų kiekį, tačiau įrodymų, kad būtent toks kiekis iš atsakovių iškirstas ir išvežtas iš atsakovių nėra pateikta, neįrodytos ir pjūklų remonto išlaidos ir kitos pažymoje nurodytos išlaidos, nepateikta jokių įrodymų. Paaiškino, kad nepagrįstai į pažymas įtrauktas atlyginimas buhalterei, pavaduotojui, direktoriui, nes šie asmenys sklypuose jokių darbų nedirbo ir bet kokiu atveju, ieškovas būtų patyręs išlaidas dėl šių darbuotojų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2014-08-06 trečiojo asmens UAB „Biokirtimai“ ir atsakovės A. T. darbų atlikimo sutartis (1 tomas, b.l. 20), sutartis su atsakove J. P. (2 tomas, b.l. 22). UAB „Rokadis“ įstatai (1 tomas, b.l. 46-48) ir darbų įkainiai (1 tomas, b.l. 52), V. J. įmonės pateikti darbų įkainiai (1 tomas, b.l. 49), UAB „Kertvita“ darbų įkainiai (1 tomas, b.l. 50). Ieškovo UAB „Rokadis“ pateikta pažyma dėl atsakovės A. T. valdoje atliktų darbų (1 tomas, b.l. 61), pažyma dėl atsakovės J. P. valdoje atliktų darbų (2 toms, b.l. 63) pateiktos PVM sąskaitos- faktūros dyzelio pirkimo, pjūklų detalių pirkimo, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštis (1 tomas, b.l. 62-70, 73-75), medienos ištraukimo sutartis (1 tomas, b.l. 72), UAB „Rokadis“ darbo sutartys, atsiskaitymai su darbuotojais, darbo užmokesčio žiniaraštis (1 tomas, b.l. 87-97, 98, 99-115, 116-127). Pateiktas VĮ Registrų centro pažymėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovei A. T. ir trečiajam asmeniui D. P. nuosavybės teise priklauso 13,1600 ha žemės sklypas, esantis Ukmergės r., Lyduokių sen., Juknonių k. (1 tomas, b.l. 132-133). Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (2 tomas, b.l. 54) iš kurio matyti, kad atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso sklypas Juknonių kaime, Ukmergės r. Teismui pateikti iškirstų ir pašalintų sąžalynų planai (2 tomas, b.l. 97, 132). Tretysis asmuo UAB „Biokirtimai“ pateikė PM sąskaitas- faktūras (2 tomas, b.l. 98, 121-124) nukirstų krūmų ištraukimui, biokuro gamybai, PVM sąskaitų- faktūrų registro duomenis (2 tomas, b.l. 119, 120), darbų priėmimo- perdavimo aktus (2 tomas, b.l. 125-129). Ieškovas UAB „Rokadis“ pateikė teismui standartines savo su fiziniais asmenimis sudarytas sutartis (2 tomas, b.l. 138-141), PVM sąskaitas- faktūras dėl darbų kainų (b.l. 2 tomas, b.l. 142-147).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (LR CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išaiškintos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys. Sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius santykius, kai vienas arba keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (susilaikyti nuo jų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje šalių bei liudytojų duotus paaiškinimus nustatyta, kad ieškovas UAB „Rokadis“ susitarė su atsakovėmis J. P. ir A. T. dėl krūmų iškirtimo ir išvežimo darbų atsakovių sklypuose, esančiuose adresu Ukmergės r., Lyduokių sen., Juknionių k. Teismas daro išvadą, kad Susitarimas tarp šalių buvo žodinis. Lietuvos Respublikos CK 1.64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Šiuo susitarimu viena šalis (ieškovas UAB „Rokadis“) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (atsakovių) užduotį (iškirsti ir išvežti krūmus) ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovams, o atsakovės įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (atiduoti iškirstą medienos žaliavą, t.y. krūmynus). Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teismas mano, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai – vartojimo rangos sutartis. Vartojimo rangai taikomos rangos bendrosios nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms vartojimo rangos nuostatoms. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis. Įstatymas nenustato krūmų iškirtimo darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Kaip matyti iš pačių atsakovių paaiškinimo, susitarimas dėl krūmų iškirtimo ir išvežimo buvo, to nei viena šalis neginčijo, ieškovui atliekant darbus, atsakovės pretenzijų nereiškė, o kaip tik išreiškė ieškovui savo pageidavimus, rodė kurioj vietoj pjauti krūmus, kurioj palikti.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir jų kiekio. Tiek ieškovas, tiek atsakovės, tretieji asmenys bei liudytojai A. V., V. B. patvirtino, kad ieškovas iškirto krūmus, dalį jų ištraukė, o kitą dalį paliko sklypuose, t.y. nebuvo pabaigti ištraukimo darbai. Atsakovės, kol buvo atliekami darbai, jokių pretenzijų nereiškė ir pasak liudytojo A. V. jos abi matė, kai jie pjovė, moterys leido pjauti. Sugedus traktoriui, kuris atlieka ištraukimo darbus, ieškovas buvo priverstas sustabdyti savo darbus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, atsakovės iki teisminio ginčo pradžios nebuvo pareiškusios jokių pretenzijų ieškovui nei dėl darbų kokybės ar atliktų darbų kiekio, nėra pateikta įrodymų nei dėl atsisakymo priimti darbus bei atsisakymo motyvų. Atsakovių teiginys, kad jos išsiuntė ieškovui pranešimą, jog sutartis su juo nutraukiama, vertinamas kritiškai, kadangi teismui nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai, juolab, atsakovės įrodinėja, kad su jomis sutartys nebuvo sudarytos, tai vadinasi, nebuvo reikalo sutarčių ir nutraukti. Nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovas atliko ne visus darbus nėra reikšmingas šiai civilinei bylai, kadangi nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais – ieškovas neprašo priteisti neatliktų darbų kainos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės visiškai nesutinka su ieškovo prašoma priteisti suma, nes dėl darbų kainos šalys nesitarė, pasak atsakovių, buvo tartasi tik tai, kad už darbus bus atlyginta pasiimant iškirstus krūmynus. Atsakovės nesutinka su pateiktomis PVM sąskaitom- faktūrom, kadangi jos yra vienodos, nors atsakovių sklypai yra skirtingo dydžio. Ieškovas gi nurodo, kad sutartis iš dalies neįvykdyta dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes ieškovui sugedo ištraukimo darbus vykdantis traktorius, transporto priemonė buvo remontuojama (PVM sąskaita-faktūra, 2 tomas, b.l. 75), ieškovas informavo atsakoves dėl atliekamų remonto darbų, pažadėjo, kad suremontavus traktorių, atvyks ir pabaigs darbus, tačiau atsakovės pasisamdė kitą įmonę UAB „Biokirtimai“, kuri ištraukė ieškovo iškirstus krūmus ir juos išsivežė. Be to, ieškovui atvykus pas atsakoves, jo darbuotojai nebuvo įleisti į sklypus ir nebuvo leista pasiimti iškirstų krūmynų. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo nurodytas ne toks darbų kiekis ir jis praleido darbų įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad šalys nebuvo sutarusios dėl konkretaus darbų įvykdymo termino, be to, ieškovui sugedo traktorius, teismas mano, kad tai yra pateisinama priežastis, dėl kurios buvo sustabdyti darbai. Atsakovės nurodė, ir teismo posėdžio metu liudytojas M. B. patvirtino, kad buvo susisiekta su ieškovo direktoriumi S. G. ir jam duotas dviejų savaičių terminas iš atsakovių sklypų pašalinti iškirstus ir ištrauktus krūmus. Atsakovės pačios nurodė, kad nesulaukusios ieškovo, jos pasirašė sutartį su UAB „Biokirtimai“, kad būtų pabaigti ieškovo pradėti darbai.

Atsakovė D. P. nurodė, kad ieškovas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, tačiau šios taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką, tuo tarpu atsakovių sklypai yra žemės ūkio paskirties žemė (1 tomas, b.l. 132, 2 tomas, b.l. 54), todėl šios taisyklės ir negali būti taikytinos.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių J. P. ir A. T. po 7635,10 Lt (2211,27 EUR) skolos, pagal 2014-08-21 d. išrašytas PVM sąskaitas- faktūras ROK Nr. 00094 ir ROK Nr. 00095 (civilinė byla L2-1816-759/2014 b.l. 4, civilinė byla Nr. L2-1817-759/2014 b.l. 4). Ieškovas yra pateikęs pažymas (1 tomas, b.l. 61, 2 tomas b.l. 63), kuriose nurodyta iš ko susideda prašoma priteisti iš atsakovių skola. Pateiktose pažymose ieškovas į skolos sumą paskaičiavo- kirtimo sąnaudas, alyvą benzinui skiesti, pjūklų kainą, atsarginių detalių kainą, jų remonto kainą, darbuotojų (pjovėjų, buhalterės, direktoriaus pavaduotojo, direktoriaus) atlyginimus, iškirstų krūmynų ištraukimo kainą. Kadangi laikytina, jog tarp šalių sudaryta rangos sutartis, todėl rangos dalykui bei pačiai rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduotis įvykdymo būdus. Rangos rezultato atsitiktinio žuvimo arba sugedimo rizika tenka rangovui, t.y. rangovas tokiais atvejais neturi teisės reikalauti iš užsakovo nei užmokėti už atliktus darbus, nei atlyginti nuostolius. Rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Jei rangovas darbą atlieka iš savo medžiagos, jis atsako už jos kokybę. Jei rangovo medžiaga atliekant darbą žūva, rangovas neturi teisės reikalauti atlyginti už sunaudotą medžiagą. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant krūmų pjovimo darbus, gedo pjūklai, jie buvo vežami taisyti, perkamos papildomos detalės. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, kad rangovas visus darbus atlieka savo rizika ir iš savo medžiagos, kad užsakovas dėl jo priemonių sugedimo nėra atsakingas, prašymas priteisti iš atsakovių benzino, alyvos, pjūklų sugedimo bei jo remonto bei papildomų detalių pirkimo turėtas išlaidas, netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai nurodo iškirstų ir išvežtų krūmų kiekį bei kainos už tą kiekį nustatymą. Ieškovas UAB „Rokadis“ pateiktose PVM sąskaitose- faktūrose nurodo, kad tiek pas A. T. tiek pas J. P. iškirto 158,7 kietmetrius, bei išvežė 84,00 kietmetrius krūmų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad iškirstų krūmų ir išvežtų krūmų kiekis buvo apskaičiuotas netiksliai, o maždaug įvertinus iškirstų krūmų krūvas. Atsakovės A. T. ir J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iškirsta ir išvežta buvo žymiai mažiau, kad buvo suvežtos tik kelios krūvos iškirstų medžių. Teismas atsižvelgia į atsakovių paaiškinimus, kad ieškovas nenupjovė ir neiškirto tiek krūmų, kiek jis pateikė savo dokumentuose, šią atsakovių aplinkybę posėdyje iš dalies paneigė liudytojas R. B., kuris paaiškino, kad yra firmos UAB „AASE“ atstovas, kad jis buvo iškviestas pamatuoti iškirstus krūmus, kad matavimuose dalyvavo S. G. ir J. P. ir A. T., kad kartu buvo ir advokatai, tik adv. R. Š. į sklypą nėjo. Liudytojas paaiškino, kad jie visi kartu rodė kirstus krūmus, buvo menkų nesutarimų, kad ten, kur tikslūs matavimai neatlikti - tada žiūrėjo kadastrinius matavimus. Papasakojo, kad A. T. sklype buvo ginčai dėl iškirstų ne jos sklype krūmų, todėl jie paskui ir nebuvo skaičiuojami. Atsakovės buvo atvykusios pasirašyti planų, bet jų nepasirašė, kodėl -negali pasakyti. Paaiškino, kad J. P. sklype matėsi, kad krūmai iškirsti, šakos sudėtos, ji nieko nesiginčijo, jai netiko tik žemės sklypo juostelė - 2 arai, kurių jis ir neskaičiavo. Paaiškino, kad J. P. dėl plano nieko nesiginčijo, ir A. T. nieko nesiginčijo kai vaikščiojo po sklypus, o vėliau kai buvo sudarytas planas, tada prasidėjo ginčai. Liudytojas paaiškino, kad sudaryto plano tikslumas yra iki 5 cm, kad pagal išmatavimus gali nustatyti plotą, o medienos kiekio, tūrio paskaičiuoti jis negali, nes čia krūmai. Jis matavo tik plotą. Pasak liudytojo R. M. atsakovių sklypai buvo neprižiūrėti, nuo kolūkio laikų augo krūmai, karklai, niekas jų nežiūrėjo, sklypai buvo apaugę. Trečiojo asmens UAB „Biokirtimai“ atstovas direktorius V. Ž. papasakojo, kad krūvos buvo tikrai mažesnės ir negalėjo būti iš abiejų atsakovių iškirsta po 158,7 ktm. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. B. bei R. M. papasakojo, kad matė atsakovių sklypuose sukrautas krūvas, paaiškino, kad krūvos buvo labai didelės, tačiau negalėjo nurodyti kiekio ir pasakyti iš kieno sklypo buvo suvežti iškirsti krūmynai. Atsakovės, tretysis asmuo UAB „Biokirtimai“ teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Biokirtimai“ buvo pasamdyti pabaigti ieškovo UAB „Rokadis“ darbų, t.y. UAB „Biokirtimai“ išvežė ieškovo iškirstus krūmynus. UAB „Biokirtimai“ pateikė teismui PVM sąskaitą – faktūrą (2 tomas, b.l. 98), kurioje nurodyta, kad iš Ukmergės r., Lyduokių sen., Juknonių km., buvo ištraukti ir biokuro gamybai parduoti 450,00 erdv. metrų UAB „Judrės medis“. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, krūmų iškirtimo, išvežimo darbų mato vienetai skiriasi, ieškovas skaičiuoja kietmetriais, o UAB „Biokirtimai“ erdviniais metrais. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo paaiškinimus, kad kietmetriais skaičiai yra mažesni bei vyrauja tokia praktika, kad iškirsti krūmai skaičiuojami kietmetriais, todėl visi skaičiavimo matai verstini į kietmetrius, naudojant koeficientą 0,36. UAB „Biokirtimai“ pateikė teismui sąskaitą, kurioje nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo nukirsta krūmų ištraukimui ir biokuro gamybai 450,00 erdvinių metrų (2 tomas, b.l. 98), iš pateiktų darbų priėmimo- perdavimo aktų (2 tomas, b.l. 125, 126) matyti, kad iš atsakovės A. T. išvežta 180 erdvinių metrų, o E. R. 195,00 erdviniai metrai, todėl darytina išvada, kad iš atsakovės J. P. buvo išvežta 75 erdviniai metrai (450-180-195). Šių teismui trečiojo asmens UAB „Biokirtimai“ pateiktų dokumentų: PVM sąskaita-faktūra serija BK Nr. 02, darbų priėmimo-perdavimo aktai (2 tomas, b.l. 122, 125, 126) atsakovės neginčijo. Remiantis šiais dokumentais erdvinius metrus pakeitus į kietmetrius matyti, kad iš A. T. buvo išvežta 64,80 ktm. (180x0,36), o iš J. P. 27 ktm. (75x0,36). Ieškovas nurodė, kad kiekvienos atsakovės sklype iškirsta po 158,7 kietmetrių, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent toks kiekis krūmų buvo iškirstas ir, kad iš abiejų atsakovių išvežė po 84 ktm krūmų. Kadangi ieškovas pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad iškirstų krūmų kiekius paskaičiavo pažiūrėjęs į krūmų krūvas, į tai, kad Vartojimo rangos santykiams taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai, labiau tikėtina, kad iš abiejų atsakovių buvo iškirsta 91,80 kietmetriai bei laikytina, kad toks pats krūmynų kiekis ir buvo ištraukas, t.y. iš atsakovės J. P. iškirsta ir ištraukta po 27 ktm., iš atsakovės A. T. iškirsta ir ištraukta po 64,8 ktm. Ieškovas sąskaitose nurodė, kad krūmų iškirtimo ir išvežimo kaina yra 26,00 Lt už kietmetrį. Iš ieškovo UAB „Rokadis“ pateiktų atliekamų darbų įkainių (2 tomas, b.l. 44) matyti, kad nukirstų krūmų ištraukimo paslaugos įkainis yra nuo 24,00 Lt iki 29,00 Lt., ieškovas atsakovėms paskaičiavo darbus, taikydamas 26,00 Lt kainą už kietmetrį, t.y. taikyta nustatytų įkainių vidutinė kaina, todėl teismas nemažino ieškovo nurodytos kainos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė J. P. skolinga ieškovui už iškirstų krūmynų ir ištrauktų krūmų darbus 1404, Lt (406,63 EUR) (27 ktm x 26,00 Lt x 2), o atsakovė A. T. skolinga ieškovui 3369,60 Lt (975,90 EUR) (64,8 ktm x 26 x 2).

Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės J. P. ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 406,63 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės A. T. ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 975,90 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: ieškovo žyminio mokesčio kvitai 458,10 Lt (po 229,05 Lt) (132,67 EUR) sumai (1 tomas, b.l. 4, 2 tomas b.l. 4), ieškovui suteiktų teisinių paslaugų išlaidos 440,22 EUR (1 tomas, b.l. 44, 45, 2 tomas b.l. 45, 46), PVM sąskaita- faktūra 30,25 EUR sumai už UAB „AASE“ atliktus matavimus (2 tomas, b.l. 95). Tretys asmuo UAB „Biokirtimai“ pateikė teismui sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 439 (2 tomas, b.l. 156, 157) 1100 EUR sumai. Teisme gautas liudytojo M. B. prašymas atlyginti jam kuro išlaidas 5,98 EUR sumai. Atsakovės nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš viso ieškovas patyrė 603,14 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovo reikalavimus atsakovės A. T. atžvilgiu tenkino 44,13 proc., todėl iš atsakovės A. T. priteistina ieškovo naudai 266,16 EUR suma. Ieškovo UAB „Rokadis“ reikalavimus atsakovės J. P. atžvilgiu tenkino 18,39 proc., todėl iš atsakovės J. P. ieškovo naudai priteistina 110,92 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str.).

Liudytojas M. B. pateikė teismui prašymą atlyginti jam kuro išlaidas- 5,98 EUR sumą, kadangi į teismo posėdį buvo pakviestas liudytoju, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi liudytojas buvo kviestas atsakovių prašymu, jo patirtos kuro išlaidos priteistinos iš atsakovių, t.y. iš J. P. ir A. T. po 2,99 EUR liudytojo M. B. naudai (CPK 89 str., 90 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. UAB „Biokuras“ nagrinėjamoje byloje turi trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje procesinį statusą, todėl įgijo tokias pat teises ir pareigas kaip ir atsakovas, tame tarpe ir teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Biokuras“ pateikė prašymą priteisti 1100 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. UAB „Biokirtimai“ atstovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, nurodė suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, valandų skaičių (2 tomas, b.l. 156).Atstovas nurodė, kad susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimas užtruko 3 val., dalyvavimas 2015-10-21 ir 2015-10-27 teismo posėdžiuose truko 7,5 valandas, bei suruošti prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti parengimas užtruko 0,5 val. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85, (2015 m. kovo 19 d. redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – taikomas 0,1 nustatytas koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), vidutinis mėnesinis bruto yra 701,3 EUR. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, trečiojo asmens UAB „Biokirtimai“ išlaidos susijusios su teisinių paslaugų teikimu mažintinos, t.y. mažintinas mokestis už dalyvavimą teismo posėdyje nuo 750 EUR iki 525,98 EUR (701,3 EUR x 0,1 x 7,5 val.), už kitas suteiktas paslaugas atlyginimas nemažintinas. Laikytina, kad tretysis asmuo UAB „Biokirtimai“ patyrė 875,98 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, kad tretysis asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atsakovas, iš ieškovo UAB „Biokirtimai“ naudai priteistina 602,15 EUR bylinėjimosi išlaidų (68,74 nepatenkintų reikalavimų dalis) (CPK 93 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo UAB „Rokadis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 975,90 EUR (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 90 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-12-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 266,16 EUR (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Rokadis“, į.k. 302772726, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 406,63 EUR (keturis šimtus šešis eurus 63 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-12-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 110,92 EUR (vieną šimtą dešimt eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Rokadis“, į.k. 302772726, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Rokadis“, į.k. 302772726, 602,15 EUR (šešis šimtus du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Biokirtimai“ naudai.

Priteisti iš atsakovių A. T. ir J. P. po 2,99 EUR (du eurus 99 ct) kuro išlaidų liudytojo M. B. naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snieguolė Bielskienė