Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, įpareigojant jį per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-759-796/2018 (duomenys neskelbtini) įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. 2018-01-15 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 1 088,08 Eur sumai. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis laikotarpiu nuo 1996-01-17 iki 2009-02-09 (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu, o laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2018-02-14 likvidatoriumi buvo atsakovas, o nuo 2018-02-14 ieškovės bankroto administratoriumi įregistruotas D. J.. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria nutarta A. K. įmonei iškelti bankroto bylą nurodyta, kad VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis įmonė registruoto turto neturi. Įmonė Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuoja, kad įmonė yra nemoki.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (redakcija galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2017-12-30) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuotina, jog įmonei tapus nemokia, atsakovas žinodamas apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį dėl ko neliko pajamų/turto vykdyti savo įsipareigojimus ir tokiu būdu įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – iš atsakovo priteistinas 1 088,08 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 24 Eur žyminis mokestis, mokėtinas į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K. 1 088,08 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus aštuonis centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 088,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt aštuonių eurų aštuonių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) įmonės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.