- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- I-2920-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. G. kreipsėsi su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimąNr. NN-150 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas). Patikslintas skundas pateiktas 2019 m. gegužės 14 d.
2. Pareiškėjo patikslintas skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjui joks rašytinis paaiškinimas dėl jo perkėlimo į kitą įstaigą nebuvo pateiktas. Nors pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio nuostatas taip pat pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką taip negali būti: BVK 69 straipsnio 2 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad Kalėjimų departamento kompetentingo pareigūno administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (LVAT 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015). Nutrime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, paaiškinančių, kodėl pareiškėjas perkeliamas į kitą įstaigą.
2.2. Seimo kontrolierius ne kartą atsakovo direktoriui rekomendavo papildyti Perkėlimo tvarkos aprašo nuostatas, numatant, kad nuteistiesiems, perkeliamiems iš vienos pataisos įstaigos į kitą, būtų pateikiamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis administracinis sprendimas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-31 įsakymu Nr. V-119 buvo pakeistos Perkėlimo tvarkos aprašo nuostatos, numatatant, kad nuteistieji iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliami atsakovo nutarimu, kurio kopija įteikiama perkeliamam nuteistajam. Nepaisant to, nutarimai nėra motyvuoti. Todėl Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų
2.3. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, nuteistųjų socialinė reabilitacija buvo organizuojama. Teisingumo ministras yra išaiškinęs, kad nuteistajam iki gyvos galvos, jį perkeliant į kitą pataisos įstaigą, nebus pablogintos sąlygos. perkėlus pareiškėją į Marijampolės pataisos namus, pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos buvo ženkliai pablogintos, kameros itin prastos būklės, salės visai nėra, pasivaikščiojimo kiemeliai blogos būklės, n ėra suolelių, reabilitacijos programų visai nėra, nėra stalo teniso ir laisvalaikio patalpų, sporto šachmatrų būrelio užsiėmimų nėra, nėra renginių. skundžiamu nutarimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, nes bausmės atlikimo sąlygos buvo ženkliai pablogintos, taip pat pažeistas LR Konstitucijos 21 str., kadangi apie 30 nuteistųjų iki gyvos galvos liko Lukiškių TI-K (Vilniaus pataisos namuose), kas leidžia daryti išvadą, kad jiems buvo taikytos privilegijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Dėl kalinimo sąlygų Maripjampolės pataisos namuose atsakovas negali pasisakyti, nes dėl šių klausimų pareiškėjas į Kalėjimų departamentą nesikreipė, nėra duomenų apie konkrečius pažeidimus, priimant Nutarimą šie klausimai nebuvo sprendžiami.
3.2. BVK 69 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka. Minėto straipsnio 4 d. numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr, V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-01-24 įsakymo Nr. V-43 redakcija) 12 p. nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-12-28 įsakymu Nr, 1R-282, patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas (toliau - Planas), kuriuo Kalėjimų departamentui pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas. Kaip matyt iš Plano, nuteistieji tokie kaip Pareiškėjas, gali būti perkeliami į pataisos namus. Nutarimas buvo motyvuotas, nes Nutarime yra aiškiai nurodyta, kad kalinių perkėlimas yra vykdomas vadovaujantis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-12-28 įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintu, Planu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 buvo patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas (toliau – ir Planas), kuriuo Kalėjimų departamentui pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas (TI b. l. 35-37). Kalėjimų dpartmantas 2019 m. vasario 7 d. priėmė Nutarimą, kuriuo perkėlė pareiškėją iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus -kalėjimo į Marijampolės pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Nutarime nurodyti jo priėmimo pagrindai – BVK 69 straipsnis, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 12 punktas, Planas.
5. Byloje ginčas kilo dėl to, ar Nutarimas atitinka Viešojo administracvimo įstatymo 8 stripnio reikalavimus, konkrečiai imant, ar yra motyvuotas.
6. Nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamrntuoja BVK 69 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo momentu, nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.) (toliau – ir Aprašas) 12 punkte numatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
7. LVAT yra išaiškinęs, kad „<...> BVK 69 straipsnio 2 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad Kalėjimų departamento kompetentingo pareigūno administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (LVAT 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
8. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Nutarime nurodyti motyvai buvo pakankami. Nutarimas buvo grindžiamas ir jame pateikta nuoroda į tai, kad Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr 1R-282 buvo patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas. Plane numatytas asmenų iškėlimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Taigi tokia aplinkybė laikytina objektyvia ir pakankama, pagrindžiančia išvadą, kad yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kalėjimų departamentas ir negalėjo pasielgti kitaip, nes buvo saistomas patvirtinto Plano. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Nutarimas nėra pagrįstais jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Taip pat iš Plano matyti, kad iš Lukiškių tardymo izolaitoriaus – kalėjimo planuojma iškelti visus asmenis. Taigi nėra požymių, kad pareiškėjas būtų diskriminuoijamas. Laikytina, kad Nutarime pateikus nuorodą į Planą toks motyvas buvo adekvatus situacijai ir pakankamas, iš jo pareiškėjui iš esmės turėjo būti aiškus Nutarimo priėmimo pagrindas. Jeigu pareiškėjui kilo neaiškumų dėl paties Plano turinio, jis galėjo (ir gali) kreiptis į atsakovą, kad šis jam pateiktų Planą.
9. Skundžiamo akto turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimams: skundžiamas Nutarimas remiasi BVK 69 strsipsniu, Aprašo 12 punktu, Planu, yra pagrįstas ir priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką.
10. Nutarimu nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjui taikytiniomis kalinimo sąlygomis (socializacijos priemonėmis, laikraščių ar televizijos prieinamumu, kt.). Todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusiųs su kalinimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, nes jos nėra tiesigiai susijusios su Nutarimo teisėtumo klausimu.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikiti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimąNr. NN-150 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.