Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui N. T., dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas yra ieškovės dukters R. T. tėvas. Jo tėvystė yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. R. T. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su jos motina, kadangi šiuo metu duktė gyvena kartu su motina, kuri jai užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, išlaikymą. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su ieškove, būtina iš jos tėvo N. T. priteisti išlaikymą vaikui. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovei nepavyksta susitarti su vaiko tėvu, kad jis kiekvieną mėnesį mokėtų išlaikymą, dėl to ji teikia ieškinį teismui. Ieškovės teigimu, vaiko tėvas išlaikymo neteikia nuo pat vaiko gimimo, todėl ji prašo priteisti 2 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi dukters tėvas negyvena su dukterimi, ieškovė prašo teismo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

4. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui įteikti asmeniškai, duomenų apie svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Rašytiniais bylos įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko R. T., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (2019 m. liepos 3 d. gimimo įrašas Nr. 1670). Vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas atsakovas N. T., remiantis 2019 m. liepos 3 d. pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 išaiškino, kad byloje ieškovei vienu iš reikalavimų nurodžius nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ja, teismai turėjo išnagrinėti šio reikalavimo pagrįstumą.

3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti jos dukros gyvenamąją vietą su jos motina ieškove.

4. Remiantis ieškovės paaiškinimais, Kėdainių miesto seniūnijos 2020 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (2020-42084-PN)-135, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 4SD-3057 (toliau – ir Išvada) pateiktais duomenimis, R. T. nuo jos gimimo gyvena kartu su savo motina ieškove S. V.. Išvadoje pateikta informacija, kad S. V. šeima Skyriui nežinoma. Ieškovės šeima 2020 m. birželio 11 d. buvo aplankyta Skyriaus specialistų (b. l. 33-35) ir nustatyta, kad vaiko motina rūpinasi vaiku, auklėja, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas (b. l. 30-32).

5. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs Išvadą, teismas laiko, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas faktiškai gyvena nuo gimimo, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

6. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

7. Remiantis ieškovės paaiškinimais ir Kėdainių miesto seniūnijos 2020 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (2020-42084-PN)-135, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, ir yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kėdainių rajono savivaldybėje. Ieškovė nedirba, prižiūri vaiką ir gauna socialines išmokas (2020 m. gegužės 26 d. SODRA duomenų bazės išrašas, Kėdainių miesto seniūnijos 2020 m. gegužės 26 d. pažyma apie pajamas). Ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ji atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, prieštaravimų ieškiniui teismui nepateikė. Kadangi, remiantis ieškovės paaiškinimais, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties pagrindu iš atsakovo darbo užmokesčio yra daromos išskaitos vaiko laikinam išlaikymui ir ši aplinkybė atsakovui turi būti žinoma, atsakovui procesiniai dokumentai, įskaitant teismo šaukimą apie paskirtus du teismo posėdžius, buvo įteikti asmeniškai, laikytina, kad atsakovas žinodamas apie pateiktą ieškinį, ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Dėl šios priežasties yra pagrindas atsakovo turtinę padėtį vertinti remiantis ieškovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir teismui prieinamais viešųjų registrų duomenimis. Duomenys, esantys viešuosiuose registruose (Valstybinio socialinio draudimo registre, Transporto priemonių registre, Nekilnojamojo turto registre) patvirtina, kad atsakovas N. T. yra dirbantis, savo vardu įregistruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi. Remiantis ieškovės pateiktais paaiškinimais vaiko išlaikymui reikia vidutiniškai 350-400 Eur. Vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudaro apie 200 Eur. Toks išlaikymo dydis, teismo vertinimu, atitinka vaiko amžių ir poreikius pagal teismų praktikoje formuojamus kriterijus. Tai, kad atsakovas du kartus išmokėjo nežymias sumas (30 ir 50 Eur), nereiškia, kad tinkamai vykdė įsipareigojimus.

8. Teismas, įvertinęs viešųjų registrų duomenis, ieškovės paaiškinimus, tai, kad atsakovas prieštaravimų ieškiniu nepateikė, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. birželio 19 d. išvadą Nr. 4SD-3057, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesu, ieškovės prašymą tenkina ir priteisia iš atsakovo 200,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas, kuris buvo faktiškai teikiamas vaikui, šiuo teismo sprendimu išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo dienos iki vaiko pilnametystės.

9. Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo dukters gimimo. Ieškovės teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra, atsakovas šiam ieškinio reikalavimui prieštaravimų nepateikė. Todėl vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų gynimo principu, teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

10. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

11. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nutartis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

12. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

13. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka padeda sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Teismas atsižvelgęs į Skyriaus 2020 m. birželio 19 d. išvadą Nr. 4SD-3057, išvadą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovei šioje byloje buvo teikiama 100 proc. dydžio antrinė teisinė pagalba (b. l. 5).

15. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje teismas nenustatė sąlygų, numatytų CPK 96 straipsnio 5 dalyje, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybei.

16. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas visas priklausantis mokėti žyminis mokestis (138,00 Eur) ir visa Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. (12.33)PT-5070 nurodyta išlaidų advokato pagalbai atlyginti suma – 345,00 Eur.

17. Šioje byloje susidarė 11,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti vaiko R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteistas lėšas, skirtas vaiko R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. N. T. gali bendrauti su dukterimi kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, stebint motinai ar kitam artimam giminaičiui;

2. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, N. T. privalo informuoti S. V. prieš vieną dieną;

3. Abipusiu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti praplėsta.

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 138,00 Eur (viešo šimto trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 11,03 Eur (vienuolikos eurų 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 345,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.