Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-14 · Administracinė byla Nr. A-146-232-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
A-146-232-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Vilniaus apskrities
Advokatai
Dalia Kotryna
Kategorijos
  • 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A146-232/2011Procesinio sprendimo kategorija 11.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliunaitei,

dalyvaujant pareiškejos atstovams G. D. ir advokatams Daliai Kotrynai ˇalenaitei, Anatolijui Vilkui,

atsakovo atstovui Vasilijui Gersaimovui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos V. B. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos V. B. skunda atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisiu ir pareigu peremejas – Nacionalines ˛emes tarnybos prie ˇemes ukio ministerijos Traku ir Elektrenu ˛emetvarkos skyrius) del sprendimu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

pareiškeja V. B. (toliau – ir pareiškeja) patikslintu skundu (b. l. 3-8) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir praše:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugpjucio 14 d. sprendima Nr. 20-526 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos ˇemes tvarkymo departamento Traku rajono ˛emetvarkos skyriaus 2009 m. liepos 15 d. rašta Nr. SO-558-(1.12);

2) ipareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracija pašalinti padarytus pa˛eidimus ir pradeti vykdyti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pagal jos 2009 m. liepos 9 d. Traku rajono ˛emetvarkos skyriui pateikta prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusiu savininku K. B. ir jo sutuoktines M. B. iki nacionalizacijos valdytos 16,39 ha ˛emes (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendima administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009 pradeti nuosavybes teisiu atkurimo procesa.

Pareiškeja skunde paaiškino, kad 2009 m. liepos 9 d. ji kreipesi i Traku rajono ˛emetvarkos skyriu su prašymu atkurti nuosavybes teises i jos mirusio sutuoktinio K. B. (K. B.), mirusio 1994 m., senelio K. B. (K. B.), kuris mire (duomenys neskelbtini) m., ir seneles M. B., kuri mire (duomenys neskelbtini) m., iki nacionalizacijos valdyta 16,39 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje. Teige, kad jos teise pateikti prašyma atkurti nuosavybes teises bei giminystes ryši su buvusiu ˛emes savininku buvo nustatyta 2009 m. gegu˛es 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009. Traku rajono ˛emetvarkos skyrius 2009 m. liepos 15 d. nemotyvuotu raštu Nr. SO-558-(1.12) atsisake atkurti jai nuosavybes teises, nurodydamas jai nesuprantama atsisakymo pagrinda - neva Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 2 straipsnyje yra išvardyti pilieciai, kuriems gali buti atkuriamos nuosavybes teises, todel jos atveju nuosavybes teises i buvusiu savininku tureta ˛eme, neva, negali buti atkuriamos. Ši rašta ji apskunde Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir VAV administracija), kuri 2009 m. rugpjucio 14 d. sprendimu Nr. 20-526 jos skundo netenkino. Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos (toliau – ir NˇT) 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-B-638-1059 atsakydama i jos pateikta skunda pripa˛ino jos teise i nuosavybes teisiu atkurima, taciau nepagristai nurode, kad ji turetu dar karta kreiptis i teisma del praleisto termino atnaujinimo pateikti prašyma, giminystes ryši ir nuosavybes teises patvirtinancius dokumentus, taip pat nurode dokumentais nepagrista ˛emes kieki i kuri ji turi teise pretenduoti atkurti nuosavybes teises.

Nurode mananti, kad VAV administracijos atsisakymas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. pradeti buvusio ˛emes savininko (pareiškejos mirusio sutuoktinio seneliu K. B. ir M. B.) ˛emes gra˛inimo procedura pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendima prieštarauja Atkurimo istatymui, 1997 m. rugsejo 29 d. Vyriausybes nutarimui Nr. 1057, suformuotai teismu praktikai administracinese bylose del nuosavybes teisiu atkurimo. Traku rajono ˛emetvarkos skyrius prieme jos prie prašymo pridetus dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo, bet nepagristai nusprende, kad ji neturi teises pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima. Pasak pareiškejos, Traku rajono ˛emetvarkos skyrius per˛enge savo kompetencijos ribas, nes atsisake vykdyti teismo sprendima. Atkreipe demesi i tai, kad administracineje byloje Nr.I-1403-815/2009 VAV administracija buvo treciuoju suinteresuotu asmeniu ir savo 2009 m. baland˛io 1 d. atsiliepime neprieštaravo, kad jos pareiškimas butu patenkintas, teismo priimto sprendimo neskunde, todel isiteisejes sprendimas turi buti vykdomas ir pradedamas nuosavybes teisiu atkurimo procesas.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškejos skunde išdestytais motyvais bei reikalavimais nesutiko ir praše skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime i pareiškejo skunda (b. l. 40) paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendimu atnaujino pareiškejai V. B. termina prašymui atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko K. B. iki nacionalizacijos valdyta ˛eme bei giminystes ryšius su šiuo savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Vadovaudamasis Atkurimo istatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimais ir vykdydamas mineta teismo sprendima, Traku rajono ˛emetvarkos skyrius prieme iš pareiškejos 2009 m. liepos 9 d. prašyma su pridetais prie jo giminystes ryšius su savininku patvirtinanciais dokumentais. Išnagrinejes pateiktus dokumentus ir nuosavybes teises irodancia med˛iaga, ˛emetvarkos skyrius nustate, kad V. B. yra ˛emes savininko K. B. anuko K. B., mirusio (duomenys neskelbtini) metais, sutuoktine, t.y. asmuo, kuris nepatenka i Atkurimo istatymo 2 straipsnyje išvardyta saraša pilieciu, kuriems gali buti atkuriamos nuosavybes teises.

Atkreipe demesi, kad pagal Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2009 m. kovo 6 d. pa˛ymoje Nr. R4-511 nurodytus 1923 ir 1925 m. duomenis ˛emes savininku irašytas K. B., 1936 m. pirkimo - pardavimo sutartyje – K. B. ir M. B.. Iš pareiškejos Traku rajono ˛emetvarkos skyriui pateikto prašymo ir skundo teismui reikalavimu matyti, kad pareiškeja pretenduoja i 16,39 ha ˛emes plota, kuri K. B. valde pagal 1923 m. ˛emes sklypu sarašo duomenis. Taciau velesniais metais ˛emes plotas archyvo pa˛ymoje nurodytas ˛ymiai ma˛esnis: 1925 m. pilieciu saraše – 6,50 ha, 1925 m. spalio 27 d. protokole – 2,50 ha, 1936 m. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad P. L., turedamas teise i 1/3 dali 3,2775 ha ˛emes sklypo, pardave ˛eme K. ir M. B. lygiomis dalimis. Vadovaujantis Atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos 13.2 punktu, jeigu yra keli nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai, reikia vadovautis veliausiai išduotu. Šiuo atveju, jeigu pareiškeja atitiktu Atkurimo istatymo 2 straipsnio reikalavimus, jai galima butu ˛emes plota pripa˛inti pagal 1925 m. duomenis ir 1936 m. pirkimo-pardavimo sutarti, bet ne 16,39 ha (kurie nurodyti 1923 m. saraše), kaip to reikalauja pareiškeja.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat teige nesutinkantis su pareiškejos teiginiu, esa pagal K. B. sutuoktines M. B. 1963 m. vasario 1 d. testamenta, kuriuo ji visa savo turta paliko savo anukui K. B., šiam mirus pareiškeja turi teise i nuosavybes teisiu atkurima. Akcentavo, kad pagal turimus archyvinius dokumentus M. B. nebuvo irašyta kaip ˛emes savininke. Tik remiantis 1936 metu pirkimo - pardavimo sutartimi, jos vardu buvo iforminta 1/2 dalis nupirktos ˛emes (apie 0,55 ha), taciau ir i ši ˛emes plota konkreciu atveju pareiškejai negali buti atkuriamos nuosavybes teises, nes terminas nuosavybes teisems atkurti yra atnaujintas i K. B. tureta ˛eme.

Pa˛ymejo, kad teismas atnaujino pareiškejai termina prašymui ir giminystes ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti, taciau tai nereiškia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal pateiktus dokumentus privalo atkurti pareiškejai nuosavybes teises i jos prašyme nurodyta plota pa˛eid˛iant istatymus. Pabre˛e, kad vykdant teismo sprendima prašymas ir dokumentai iš pareiškejos buvo priimti, taciau išnagrinejus dokumentus, buvo nustatyta, kad nuosavybes teises pareiškejai negali buti atkuriamos, kadangi tai prieštarautu Atkurimo istatymo ir Atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos nuostatoms. Apie tai pareiškeja buvo informuota skund˛iamais VAV administracijos ir jo padalinio raštais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. sprendimu (b. l. 93-96) pareiškejos skunda atmete kaip nepagrista (ABTI 88 str.1 p.).

Teismas remesi 1997 m. liepos 1 d. Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymu Nr. VIII-359 (toliau – ir 1997 metu Istatymas Nr. VIII-359 arba Atkurimo istatymas ), kuris pakeite nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusi galios analogiškus teisinius santykius reglamentavusi 1991 m. bir˛elio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos istatyma Nr. I-1454 „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tarkos ir salygu“ (toliau – ir 1991 metu Istatymas Nr. I-1454 arba Atstatymo istatymas). Pa˛ymejo, jog pagal abiem minetais Istatymais nustatyta teisini reglamentavima, šiu Istatymu 2 straipsnyje nurodyti pilieciai, turintys teise i nuosavybes teises atkurima, per nustatytus terminus valstybes igaliotoms institucijoms turejo pateikti prašymus, nuosavybes teise bei giminystes ryši su buvusiu savininku patvirtinancius dokumentus.

Teismas pa˛ymejo, kad pagal 1991 metu Istatymu Nr. I-1454 2 straipsnyje nustatyta teisini reglamentavima nuo 1992 m. sausio 17 d. galiojo nuostata, kad mirus buvusiam savininkui nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta atkuriama jo vaikams (ivaikiams), tevams (iteviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybes teise i jam tenkancia išlikusia nekilnojamojo turto dali atkuriama jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos istatymus yra Lietuvos pilieciai ir turi šia pilietybe patvirtinanti dokumenta bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad nuosavybes teises i šio istatymo 3 straipsnyje nurodyta nekilnojamaji turta atkuriamos Lietuvos Respublikos pilieciams: turto savininko vaiko (ivaikio), kuris yra mires, sutuoktiniui, vaikams (ivaikiams) – i mirusiajam tenkancia išlikusio nekilnojamojo turto dali. Nors Atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija ne karta buvo keiciama, taciau visa laika šioje istatymo normoje buvo itvirtinta nuostata, kad turto savininko vaiko (ivaikio), kuris yra mires, vaikai (ivaikiai), t.y. turto savininko vaikaiciai (ivaikaiciai), igyja teise atkurti nuosavybes teise i savininko tureto nekilnojamojo turto atitinkama dali tik mirus ju tevams (iteviams), t.y. nekilnojamojo turto savininko vaikams (ivaikiams). Išanalizaves mineta teisini reguliavima teismas priejo prie išvados, kad atsi˛velgiant i tai, jog pareiškeja yra buvusio ˛emes savininko anuko sutuoktine, ji nepriskirtina prie asmenu, numatytu Atkurimo istatymo 2 straipsnyje, kurie turi teise atkurti nuosavybes teises. Atkurimo istatymo 2 straipsnio 3 dalis nustate, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pilieciai teise atkurti nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta iki 2001 m. gruod˛io 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (ivaikiams), tevams (iteviams), sutuoktiniui bei vaikaiciams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos pilieciai. Teismas pa˛ymejo, jog tokio igaliojimo pareiškeja iš savo sutuoktinio taip pat nebuvo gavusi. Konstatavo, jog atsi˛velgiant i tai, kad pareiškeja pagal Atkurimo istatymo 2 straipsni pati neturi teises atkurti nuosavybes teisiu i savo sutuoktinio seneliu tureta ˛eme, o jos sutuoktinis istatymo nustatyta tvarka nesikreipe del nuosavybes teisiu jam atkurimo, atsakovas pareiškejos skund˛iamais sprendimais pagristai atsisake jai atkurti nuosavybes teises. Teismas taip pat vertino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendimas nagrinejamoje byloje neturi prejudicines galios.

III.

Pareiškeja V. B. (toliau – ir apeliante) pateike apeliacini skunda (b. l. 99-105), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja – jos skunda patenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškeja pakartoja faktines aplinkybes, argumentus ir motyvus, kuriuos buvo išdesciusi savo skunde pirmosios instancijos teismui.

Teigdama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisetas, pareiškeja apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

1. Skund˛iamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti panaikintas kaip prieštaraujantis ABTI 14 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies, 96 straipsnio 4 dalies nuostatoms, konstituciniam teisetu lukesciu principui. Teismas išsamiai neišnagrinejo jos skundo, nepasisake del jame išdestytu argumentu. Teismo sprendimas yra be motyvu, jame neaptartos teismo nustatytos bylos aplinkybes, neaptarti irodymai, kuriais grind˛iamos teismo išvados, nepateiktas ju vertinimas ir argumentai. Apeliante teigia nesuprantanti, kodel teismas nutartimi reikalavo pateikti NˇT išvadas, o jai šias išvadas pateikus, jomis nesivadovavo ir del to nepateike jokiu motyvu. ABTI 142 straipsnio 5 dalis numato sprendimo panaikinimo pagrinda, jei jis yra be motyvu. Mano, kad nagrinejamu atveju yra pagrindas naikinti skund˛iama teismo sprendima šiuo pagrindu.

2. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, esa buvusio savininko vaikaicio sutuoktine nepatenka i Atkurimo istatymo 2 straipsniu nustatyta saraša, yra nepagrista, netieseta, prieštaraujanti šiam istatymui ir faktinems aplinkybems, kurios išdestytos 2009 m. gegu˛es 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

3. Apeliante remiasi Atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybes teises i šio istatymo 3 straipsnyje nurodyta nekilnojamaji turta atkuriamos Lietuvos Respublikos pilieciams - asmenims, kuriems mires turto savininkas testamentu paliko savo turta, nepaisant to, kad testamente nera duomenu apie ˛emes ar kito nekilnojamojo turto palikimo fakta, o šiems mirus, – ju sutuoktiniui ir t. t. K. B., mirusio (duomenys neskelbtini) m., sutuoktine M. B., mirusi (duomenys neskelbtini) m., 1963 m. vasario 1 d. testamentu visa savo turta paliko savo vaikaiciui K. B. (pareiškejos sutuoktiniui). Apeliante pa˛ymejo, kad jos sutuoktiniui 1967 m. gruod˛io 27 d. buvo išduotas paveldejimo teises liudijimas pagal testamenta. Apeliantes nuomone, (duomenys neskelbtini) m. mirus jos sutuoktiniui, ji pagal Atkurimo istatymo 2 straipsni turi teise i nuosavybes teisiu atkurima kaip mirusio sutuoktinio teisiu peremeja.

4. Teismas nevertino aplinkybiu, jog Traku ˛emetvarkos skyrius 2009 m. vasario 4 d. raštu jai aiškino, kad del terminu atnaujinimo reikia kreiptis i teisma, o VAV administracija administracineje byloje Nr.I-1403-815/2009 itraukta treciuoju suinteresuotu asmeniu savo atsiliepime neprieštaravo, kad jos pareiškimas butu patenkintas.

5. Teismas priejo prie nepagristos išvados, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendimas neturi prejudicines galios nagrinejamoje byloje. Akcentuoja, jog jos teise pretenduoti i nuosavybes teisiu atkurima buvo nedviprasmiškai nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendime, kuris igijo res judicata galia.

6. Teismas nesivadovavo Atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu 5 punkto 2 dalies nuostatomis, jog prašymus nagrinejanti institucija turi teise prašyti pateikti papildoma informacija (dokumentus) arba patikslinti prašyma. Mano, kad remiantis šiomis nuostatomis ji turi teise patikslinti prašyma, t. y. nurodyti ne tik buvusi ˛emes savininka K. B., bet ir jo sutuoktine M. B., ka ji ir padare pateikdama prašyma.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškeja iškele administracini ginca del Traku rajono ˛emetvarkos skyriaus 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. SO-558-(1.12) ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjucio 14 d. sprendimo Nr. 20-526, kuriais buvo išspresti pareiškejos 2009 m. liepos 9 d. prašymas ir skundas del nuosavybes teisiu atkurimo i ˛eme.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009 atnaujino V. B. praleistus terminus prašymui atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko K. B. (B.) (K. B. (B.) iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta ˛eme bei giminystes ryši su buvusiu savininku - K. B. (B.) patvirtinantiems dokumentams pateikti kompetentingai institucijai. Isiteisejus šiam teismo sprendimui, V. B. 2009 m. liepos 9 d. pateike Traku rajono ˛emetvarkos skyriui prašyma atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko K. B. ir jo sutuoktines M. B. ˛eme. Traku rajono ˛emetvarkos skyrius 2009 m. liepos 15 d. raštu Nr. SO-558-(1.12) pareiškejai atsake, kad jos prašymas negali buti tenkinamas, nes pareiškeja (˛emes savininko mirusio vaikaicio sutuoktine) nepatenka i Atkurimo istatymo 2 straipsnyje numatyta pilieciu, kuriems pagal ši istatyma gali buti atkuriamos nuosavybes teises, saraša. Šis argumentas, vadovaujantis Atkurimo istatymu nurodytas ir atsakovo 2009 m. rugpjucio 14 d. sprendime Nr. 20-526 kartu aptariant ir kitas (papildomas) aplinkybes del kuriu pareiškejai nuosavybes teises negali buti atkurtos.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad teismui patenkinus piliecio prašyma ir atnaujinus istatymu nustatytus praleistus terminus paduoti prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo, taip pat nuosavybes teises bei giminystes ryši su savininku patvirtinanciu dokumentu pateikimo terminus, vadovaudamasis šiuo isiteisejusiu teismo sprendimu, pilietis igyja teise pateikti kompetentingai valstybes institucijai prašyma ir atitinkamus dokumentus (patvirtinancius nuosavybes teises ir/ar giminystes ryši su savininku), taciau teismo sprendimas del šiu terminu atnaujinimo nesaisto valstybes institucijos, kuriai suteikti igaliojimai nagrineti pilieciu prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo ir priimti sprendimus, kompetencijos spresti, ar pagal pateikta prašyma ir dokumentus vadovaujantis Atkurimo istatymu pretendentui gali buti atkurtos nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta. Isiteisejes teismo sprendimas del terminu paduoti prašyma ir dokumentus atnaujinimo yra tik pagrindas institucijai, igaliotai nagrineti pilieciu prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo, priimti Atkurimo istatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus praleidusio piliecio prašyma ir atitinkamus dokumentus, taciau savaime nesukuria institucijai pareigos priimti sprendima, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises. Priešingai, institucijos, igaliotos nagrineti pilieciu prašymus atkurti nuosavybes teises (Atkurimo istatymo 17 str.) ir priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo (Atkurimo istatymo 18 str., ˇemes reformos istatymo 16 str.1 d.) del piliecio prašymo atkurti nuosavybes teises gali priimti jam palanku sprendima tik tuo atveju, kai isitikina, jog pagal pateiktus dokumentus yra visos Atkurimo istatyme numatytos nuosavybes teisiu atkurimo i išlikusi nekilnojamaji turta salygos.

Teiseju kolegija, tikrindama apeliacine tvarka nagrinejama byla (ABTI 136 str.), negali revizuoti isiteisejusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendima administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009, kurio teisetumas ir pagristumas apeliacine tvarka nebuvo patikrintas (sprendimas nebuvo apskustas apeliacine tvarka), taciau pa˛ymi, kad šis teismo sprendimas pareiškejai nesuteike daugiau teisiu ne nuspresta šio sprendimo rezoliucineje dalyje, t.y. pateikti kompetentingai institucijai (nagrinejamu atveju -VAV administracijos Traku rajono ˛emetvarkos skyriui) prašyma bei giminystes ryši patvirtinancius dokumentus del nuosavybes teises atkurimo i K. B. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta ˛eme. Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendimas, priimtas administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009, nagrinejamoje administracineje byloje yra reikšmingas tik tuo aspektu, kad pareiškejai buvo atnaujinti praleisti Atkurimo istatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai ta apimtimi, kuri nurodyta šio teismo sprendimo rezoliucineje dalyje.

Byloje nustatyta, kad pareiškeja, remdamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009, siekia igyti daugiau teisiu ne jai suteike šis pirmosios instancijos teismo sprendimas, t.y. prašyme išplete buvusiu ˛emes savininku rata itraukdama i ji M. B. - asmeni del kurio administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009 nebuvo pateikusi prašymo ir teismas del šio asmens nera priemes jokio sprendimo, o pateikto prašymo priede nurode ir pateike Traku rajono ˛emetvarkos skyriui ir nuosavybes teises patvirtinancius dokumentus, nors atnaujinti šiu dokumentu pateikimo termina nepraše ir teismas šio termino neatnaujino. Prijungtos ir nagrinejamos administraciniu bylu dokumentai patvirtina, kad pareiškeja, nesutikdama su skund˛iamais individualiais administraciniais aktais (2009 m. liepos 15 d. Nr. SO-558-(1.12) ir del ju panaikinimo pateikusi i nagrinejama byla pirmaji skunda (b.l.9), kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama išaiškinti 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendimo rezoliucine dali, kad: 1) šio teismo sprendimo rezoliucines dalies turinys apima buvusiu savininku - K. B. ir M. B. iki nacionalizacijos valdyta santuokini turta; 2) šiuo sprendimu atnaujintas terminas pareiškejai suteikia teise pateikti igaliotai institucijai dokumentus, patvirtinancius giminystes ryši ne tik su K. B., bet ir su buvusia savininke M. B.; 3) teismo sprendimu pareiškejai suteikiama teise pateikti ne tik giminystes ryši patvirtinancius dokumentus, bet ir nuosavybes teises patvirtinancius dokumentus (adm. byla Nr. I-1403-815/2009, b.l. 85-6,95-106). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškejos prašyma del teismo sprendimo išaiškinimo atmete, be kita ko, pa˛ymedamas, kad pareiškeja prašo išaiškinti teismo sprendima taip, kad butu patenkinti jos reikalavimai, kuriu ji nebuvo pateikusi savo pareiškime teismui, t.y. siekia pakeisti sprendimo turini, o tai prieštarauja ABTI 94 straipsnio 3 daliai (adm. byla Nr. I-1403-815/2009, b.l.122-124). Pareiškejos prašymas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per teismo sprendimo išaiškinimo instituta išplesti šio teismo sprendimo rezoliucine dalimi jai suteiktas teises, patvirtina, kad ir pati pareiškeja suvokia, jog teismo sprendimas del terminu atnaujinimo jai suteike tik tas teises, kurios nurodytos šio sprendimo rezoliucineje dalyje, t.y. pateikti prašyma ir giminystes ryši patvirtinancius dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo i K. B. ˛eme.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad Traku rajono ˛emetvarkos skyrius pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 29 d. sprendima administracineje byloje Nr. I-1403-815/2009 turejo priimti V. B. prašyma atkurti nuosavybes teises ir dokumentus del jos giminystes ryšio su K. B. ir ši prašyma išnagrineti. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad Traku rajono ˛emetvarkos skyrius šiuos veiksmus atliko – prašyma išnagrinejo ir prieme 2009 m. liepos 15 d. sprendima Nr. SO-558-(1.12). Aplinkybe, kad Traku ˛emetvarkos skyriaus priimtas pareiškejos prašymas atkurti nuosavybes teises yra platesnes apimties (savininku prasme) negu numatyta teismo sprendime del terminu atnaujinimo, o prie jo prideti ir tie dokumentai, kuriu pateikimo terminas neatnaujintas (nuosavybe patvirtinantys), negali sukurti pareiškejai jokiu teisiniu pasekmiu, nes, kaip mineta pirmiau, teismo sprendimas del terminu atnaujinimo pareiškejai nesuteike daugiau teisiu ne nuspresta šio sprendimo rezoliucineje dalyje.

Mineta, kad teismo sprendimas del praleistu terminu paduoti prašyma ir dokumentus atnaujinimo yra pagrindas institucijai, igaliotai nagrineti pilieciu prašymus del nuosavybes teisiu atkurimo, priimti istatymu nustatytus terminus praleidusio piliecio prašyma ir atitinkamus dokumentus. Koki sprendima priimti del piliecio prašymo (teigiama ar neigiama) yra prašyma ir pateiktus dokumentus teises aktu nustatyta tvarka išnagrinejusios institucijos kompetencija.

Nagrinejamoje byloje, kaip teisingai pastebejo pirmosios instancijos teismas, yra svarbi aplinkybe, kad pareiškeja pagal ryši su nekilnojamojo turto savininku (˛emes savininko mirusio vaikaicio sutuoktine) tiek pagal Atstatymo istatymo 2 straipsnio, tiek pagal Atkurimo istatymo 2 straipsnio nuostatas nepriskirta pilieciams, turintiems teise atkurti nuosavybes teises i savininko (mirusio sutuoktinio senelio) ˛eme. Minetose istatymu normose išvardyti pilieciai, turintys teise i nuosavybes teisiu atkurima, suteikiant prioriteta turto savininkui ir nustatant eiliškuma, kurio turi buti laikomasi atkuriant nuosavybes teises i savininko nekilnojamaji turta asmenims, kurie susije su savininku istatyme išvardyto lygmens giminystes ryšiais, jei savininkas yra mires. Atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise atkurti nuosavybes teises i šio istatymo 3 straipsnyje nurodyta nekilnojamaji turta Lietuvos Respublikos pilieciams – turto savininko vaiko (ivaikio), kuris yra mires, sutuoktiniui, vaikams (ivaikiams) – i mirusiajam tenkancia išlikusio nekilnojamojo turto dali. Taigi pagal giminystes ryši su turto savininku vaikaiciai (ivaikaiciai) yra paskutine grandis, kuriems pagal Atkurimo istatyma gali buti atkuriamos nuosavybes teises i savininko nekilnojamaji turta. Atkurimo istatymo prasme nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas ir kuriam pagal ši istatyma atkuriamos nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta (Atkurimo istatymo 1 str. 4 p.). Kadangi ˛emes Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija, todel atkuriant nuosavybes teises i ˛eme turi buti nustatyta, kas buvo nusavintos ˛emes savininkas 1940 m. liepos 22 d. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyje galiojusius teises aktus. Pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes nustatyta, kad pareiškejos sutuoktinio senelis mire 1955 m., senele – 1967 m. Taigi nacionalizacijos metais ˛emes savininku galejo buti bet kuris iš ju arba abu pareiškejo seneliai. Pagal pateiktus i byla dokumentus pareiškejos sutuoktinis K. B. mire (duomenys neskelbtini) m., t.y. galiojant Atstatymo istatymui, taigi turejo teise pagal Atstatymo istatyma pretenduoti atkurti nuosavybes teises i savo seneliu išlikusi nekilnojamaji turta. Atkurimo istatymo straipsnio 2 dalyje itvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti pilieciai, kurie nustatytu laiku buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teises, yra mire, nuosavybes teises atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos ipediniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kadangi pareiškejos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) m. mire nepareiškes savo valios (nepadaves prašymo) atkurti nuosavybes teises i seneliu iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta nekilnojamaji turta, pareiškejai negali buti taikomas ir Atkurimo istatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Apeliante teigia, esa jai nesuprantama kodel pirmosios instancijos teismas nutartimi reikalavo pateikti NˇT išvadas, o jai pateikus šias išvadas, jomis nesireme. ABTI 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamais atvejais prieš kreipiantis i administracini teisma, viešojo administravimo subjektu priimti individualus teises aktai ar veiksmai (neveikimas) turi buti gincijami kreipiantis i išankstinio gincu nagrinejimo ne teismo tvarka institucija (ˇemes reformos istatymo 18 str.). Jei pareiškejas nesilaiko privalomos išankstinio gincu nagrinejimo ne per teisma tvarkos, teismas skunda priimti atsisako (ABTI 37 str. 2 d. 3 p.). Taigi tais atvejais, kai istatymai nustato privaloma išankstinio gincu nagrinejimo ne per teisma tvarka, pasinaudojimas šia tvarka yra butinoji salyga, kad skundas butu priimtas nagrineti teisme ir del jo priimtas vienas iš ABTI 88 straipsnyje numatytu sprendimu (ABTI 25 str.1 d., 36 str.2 d.3 p., 101 str.7 p.). Prie˛astys, kodel pareiškeja, prieš kreipdamasi i administracini teisma del skund˛iamu aktu pagristumo bei teisetumo patikrinimo, turejo kreiptis i NˇT (išankstinio gincu nagrinejimo ne per teisma institucija) yra paaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 9 d. nutartyje, kuria i nagrinejama byla pateike pati pareiškeja (b.l.29).

Patikrinusi byla teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinejamoje byloje Atkurimo istatymo nuostatas taike teisingai, pareiškejos skund˛iamu individualiu aktu nenaikino pagristai. Konstatavimas, kad asmuo pagal Atkurimo istatyma neturi subjektines teises atkurti nuosavybes teises i atitinkamo savininko nekilnojamaji turta, yra besalyginis pagrindas atmesti skunda del ipareigojimo atkurti nuosavybes teises nenagrinejant kitu (su šio pagrindo pagristumo patikrinimu) nesusijusiu aplinkybiu bei irodymu. Todel teiseju kolegija atmeta apeliantes argumentus, esa pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvu. Patikrinusi byla teiseju kolegija taip pat konstatuoja, procesines teises normu pa˛eidimu byloje nenustatyta. Pa˛ymetina, kad ABTI 142 straipsnio 1 dalis nustato, jog procesines teises normu pa˛eidimas arba netinkamas ju pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendima tik tada, jeigu del šios pa˛aidos galejo buti neteisingai išspresta byla. Pagrindo taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 5 dali, kuri pasak apeliantes nagrinejamu atveju turetu buti taikoma, byloje nenustatyta.

Administraciniu bylu teisenos istatymas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus bei kitus teises aktus (ABTI 13 str.1 d., 20 str.3 d.). Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota Atkurimo istatymo 2 straipsnio nuostatu aiškinimo ir taikymo praktika, kurioje išaiškinta, kad Atkurimo istatymo 2 straipsnio 1 dalyje nenurodyti asmenys (tarp ju – mirusio savininko broliai, seserys, mirusio vaikaicio sutuoktiniai ir pan.) negali buti priskirtini pilieciams, turintiems savarankiška subjektine teise i nuosavybes teisiu atkurima (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjucio 18 d. nutarti administracineje byloje Nr. A146-807/2009, 2010 m. sausio 28 d. nutarti administracineje byloje Nr.A261-291/2010 ir kt.).

Apibendrindama išdestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaike ginco teisinius santykius reguliuojancias teises normas, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti pareiškejos apeliacini skunda remiantis jame išdestytais argumentais nera pagrindo. Pareiškejos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškejos V. B. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius BakaveckasLaime BaltrunaiteArunas Sutkevicius