Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakruojo komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo komunalininkas“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys I. U., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB “Pakruojo komunalininkas“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

12. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino subrogacinį draudiko reikalavimą dėl draudėjai išmokėtos žalos atlyginimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, pateiktą teisinį reglamentavimą, apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamo namo administratoriaus atsakomybę už bendro naudojimo vamzdyno priežiūrą ir taikė griežtąją atsakomybę, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

15. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad apeliantė draudiminio įvykio metu buvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė, kad dėl sugedusio namo bendro naudojimo vamzdyno, einančio per draudėjos buto atšaką į gretimo buto vonios kambarį, likviduojant avarijos padarinius reikėjo daužyti sieną, ardyti vonios sienelę, nukelti vonią ir jas atstatyti. Su šiais nurodytais darbais ir yra susijusi prašoma atlyginti žala.

16. CK 6.1015 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

17. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ieškovas), pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovui. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

18. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai vykdė namo administratorės pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino apeliantės pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo kilo pareiga atlyginti žalą.

20. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

21. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

22. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

24. Pagal teisinio reguliavimo nuostatas administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė jau 2017 metais žinojo apie prastą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, vamzdynų būklę ir siūlė ją keisti, bet daugiabučio gyventojams nesutikus, karšto vandens stovų keitimo darbai nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. birželio 12 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, buto ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl karšto vandens stovų keitimo, bet ne dėl šalto vandens stovų keitimo. Apeliaciniame skunde atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad keičiant karšto vandens vamzdyną tuo pačiu yra keičiamas ir šalto vandens vamzdynas, tačiau tokių teiginių objektyviais duomenimis nepagrindžia. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė (administratorė) nuo 2017 m. iki 2022 m. gruodžio 12 d., kuomet įvyko bendro naudojimo šalto vandens stovo avarija, vertino administruojamo namo techninę būklę. Nors apeliantė teigia, kad tai, jog į bylą nebuvo pateiktas žurnalas, nereiškia, kad jis nebuvo pildomas, tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė tuos penkerius metus (t. y. nuo 2017 m. iki 2022 m. gruodžio mėn. ) vykdė daugiabučio namo inžinerinės sistemos (tame tarpe ir ginčo vamzdyno) priežiūrą, nėra duomenų, kokią ginčo vamzdyno / stovo būklę apeliantė buvo fiksavusi iki draudiminio įvyko. Nėra duomenų, kad apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavusi gyventojų balsavimus dėl vamzdyno remonto, keitimo. Byloje nustačius, kad turto sugadinimai atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto (šalto vandens stovo) gedimo, būtent apeliantei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad tokios žalos būtų išvengta, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų vykdymą, nepateikė (CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostata).

26. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie tai, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog teisės aktų nustatyta tvarka atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyno (-ų) apžiūras. Nevykdydama šios savo pareigos, laiku nenustatė ginčo vamzdyno nusidėvėjimo ir tinkamai vamzdyno nesutvarkė ar nepakeitė nauju. Tokiu būdu apeliantė neužtikrino, kad ginčo vamzdynas veiktų tinkamai ir nebūtų padaryta žala daugiabučiame name esančiam turtui. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė tinkamai atliko daugiabučio namo administratorės funkcijas.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad trūkusi vamzdžio dalis vonios patalpoje buvo uždengta buto savininkės, priešingai nei teigia apeliantė, savaime nešalina namo administratorės atsakomybės. Pirmiau minėti teisės aktai, reglamentuojantys namo administratoriaus veiklą, nenumato išimčių, kad už bendro naudojimo inžinerines sistemas, esančias uždengtose vietose, namo administratorius neatsako. Kita vertus, STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkami tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, dar 2017 m. turtint duomenų apie tai, kad vamzdžiai jau pažeisti korozijos, apeliantė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo bendro naudojimo vamzdyno (-ų) patikimumu. Administratorė privalo prižiūrėti visą bendrojo naudojimo vamzdyną, įskaitant ir privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančias atšakas. Nebuvo pateikti duomenys, kad apeliantė kreipėsi į apdrausto 2-o buto savininkę su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas. Apeliantė nepateikė įrodymų ir apie tai, kad pareikalavo, jog drausto buto savininkė pati operatyviai sudarytų sąlygas (atlaisvindama įrengtą vonios sienelę) trūkusio bendro naudojimo vamzdžio atstatymui: buto savininkė, matydama, kad prie bendro naudojimo vamzdyno avarijos židinio nėra prieigos, sutiko, kad atsakovė ardytų jos įrengtas vamzdžio užtaisymo konstrukcijas. Tokiu atveju, gavusi buto savininkės sutikimą ir ardydama jos įrengtas vamzdyno užtaisymo konstrukcijos, apeliantė veikė savo rizika.

28. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

29. Pagal bylos įrodymų duomenis, ieškovui 2022 m. gruodžio 29 d. raštu „Dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka“ kreipusis į atsakovę dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir prašant atsakovės nurodyti savo civilinės atsakomybės draudiką arba per 14 dienų į ieškovo sąskaitą pervesti 1 000 Eur sumą, atsakovė neinformavo ieškovės ir nenurodė, kad ji savo civilinę atsakomybę yra apsidraudusi ADB „Gjensidige“ bei atsisakė ieškovui padengti draudimo išlaidas. Manydama, kad minėtame ieškovo pranešime, kuriame nurodyta įvykio data, įvykio vieta, žalos numeris ir išmokos dydis, atsakovei trūkstant duomenų ar informacijos, atsakovė, veikdama kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pareikalauti trūkstamų duomenų iš ieškovo, arba ir turėdama tik gauto pranešimo duomenis, apie tai pranešti savo draudikui (ADB „Gjensidige“), kuris draudė atsakovės civilinę atsakomybę. Apie įvykį tarp atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudarytos Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (2022 m. rugpjūčio 17 d. – 2023 m. rugpjūčio 16 d.), tame tarpe ir per išplėstinį terminą (pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių Nr. 034 1 dalies 2.1.3 punktą iki 2023 m. lapkričio 16 d.) atsakovė savo draudiko neinformavo, buvo pasyvi, ir apie įvykį ADB „Gjensidige“ tapo žinoma tik iš byloje pareikšto ieškinio, įtraukus ją į bylą trečiuoju asmeniu. Įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens draudimo sutarties nuostatas, faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nepasinaudojo savo civilinės atsakomybės draudimu, civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikotarpiu nepranešė draudikui apie įvykį, todėl būtent ji, o ne ADB „Gjensidige“, šioje byloje yra tinkamas atsakovas ir nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka pagrįstai priteisė iš atsakovės.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias subrogacinį draudiko reikalavimą, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei (apeliantei) jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.