Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo XC40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko) (e. bylos 1t., b. l. 8,9). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir už draudėjo UAB „Kariotiškių energija“ automobilio remonto išlaidas ieškovas išmokėjo UAB „Sostena“ 1634,42 Eur draudimo išmoką (e. bylos 1 t., b. l. 100).

Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.

Iš į bylą pateiktos Kauno apskrities VPK Kelių policijos skyriaus medžiagos matyti, jog eismo įvykis buvo užregistruotas, surašyti jo dalyvių paaiškinimai bei ištirtos įvykio aplinkybės, nubraižyta eismo įvykio schema, nurodyta duobės, į kurią įvažiavo ieškovės apdrausto automobilio Volvo XC40 vairuotojas R. B., lokacija (e. bylos l. 85-89). Nustatyta, kad duobė, kurios ilgis 2,1 m, plotis 1,2 m., gylis apie 20 cm, nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Pagal gautą eismo įvykio medžiagą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, automobilio Volvo XC40, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Kariotiškių energija“ pripažintas nukentėjusiuoju. Nenustačius administracinio nusižengimo požymių, 2022 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta (e. bylos l. 12-14).

Vadovaujantis įvykio metu galiojančiais teisės aktais, o būtent Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo 3.3 papunkčiu, pažymėtina, kad Kaune esančios gatvės, tame tarpe ir R. Kalantos gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Todėl būtent atsakovė yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą, kelių priežiūrą, ir jų taisymą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, galima pagrįstai spręsti, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta, nes byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtu laikotarpiu atsakovė būtų atlikusi šios gatvės dalies priežiūrą, o byloje nustatytos aplinkybės dėl įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtos duobės parametrų bei lokacijos kelio važiuojamoje dalyje, liko nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).

CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo patirti automobilio sugadinimai, kurie buvo sąlygoti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja ir trečioji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

Dėl žalą padariusio asmens atsakomybės mažinimo pagrindų

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis vyko apie 20.10 val. šviesiu paros metu. Vairuotojo teigimu eismo sąlygos buvo geros, kelio danga sausa. Bandydamas išvengti susidūrimo su ta pačia eismo kryptimi važiuojančiu dviratininku, staigiai pasuko į šoną ir įvažiavo į kelio važiuojamąją dalyje esančią duobę, kurios nesimatė, nes ji buvo pilna vandens ir nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais. Iš į bylą išreikalautos Kauno apskrities VPK pateiktos medžiagos nustatyta, kad VPK nenustatė administracinio nusižengimo sudėties, teisena nebuvo pradėta, vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, Kelių eismo taisyklių nepažeidė (e. bylos b. l. 80,81). Objektyvių įrodymų, patvirtinančių viruotojo veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija dėl jos atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės.

Dėl žalos dydžio

Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir jei žalos atsiradimo faktas, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginimai visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą reiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiajam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties, todėl atsakovas turi teisę gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui išvardintus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau, nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Remiantis bylos duomenimis aptariamo įvykio metu nukentėjo priekinė kairės pusės padanga užpakalinė kairės pusės padanga bei sulankstyti du ratlankiai (padangų modelis Pirelli 245x45 R.20). Ieškovė žalos dydį grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais : Kauno apskrities VPK medžiaga, ieškovės 2022-06-22 Pranešimu, nuotraukomis, 2022-08-04 Pranešimu apie draudimo išmoką bei UAB „Sostena“ PVM sąskaita faktūra (e. bylos l. 12-27, 100). Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad buvo keičiamos keturios padangos bei du ratlankiai. Iš visos remontui skirtos sumos buvo išskaičiuotas padangų nusidėvėjimas (67,18 proc.), kuris pinigine išraiška sudaro 628,81 Eur.

Remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016-02-23 redakcija, toliau – Taisyklės), nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, kurias sudaro : remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė (Taisyklių „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktas). Remonto sąmatoje paskaičiuotos remonto išlaidos buvo ieškovo įvertintos kaip susijusios su įvykiu, todėl išskaičius padangų nusidėvėjimą, kompensuotos draudėjui pilnai.

Pažymėtina, kad ieškovė, nustatydama žalos dydį, pagrįstai vadovavosi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ nustatytais reikalavimais. Minėtų Techninių reikalavimų grupėje „5.2. Ratai ir padangos“ nustatyti techniniai reikalavimai, kad ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų negali būti sumontuotos skirtingo dydžio (matmenų) ir (ar) skirtingos naudojimo paskirties padangos, ant tos pačios ašies ratų negali būti sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta). Todėl remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, fotonuotraukomis, nesant tai paneigiančių priešingų įrodymų, darytina išvada dėl būtinybės keisti ne tik kairės pusės priekinę ir užpakalinę padangas, bet ir nesugadintas dešinės pusės padangas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo įvertintas keičiamų padangų nusidėvėjimas (67,18 proc.) todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės savininkui buvo atlyginta didesnė nei padaryta žala.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį. Bylos duomenimis, įvykio metu apgadinta transporto priemonė Volvo XC40 laikytina nauja (pagaminimo metai 2019 ), todėl padarytų sugadinimų taisymas laikytinas ekonomiškai tikslingu. Ginčydama žalos dydį šiuo aspektu, atsakovė neteikė jokių remonto paskaičiavimų, specialistų išvadų ar paaiškinimų, kiek jos vertinimu galėtų kainuoti automobilio būklės atstatymas iki jo pažeidimo ir kokiu būdu jis galėtų būti ekonomiškiau atliktas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė apsiribojo deklaratyvias teiginiais, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių paneigti ieškovo paskaičiavimus dėl žalos dydžio. Remiantis nurodytais argumentais laikytina, jog ieškovės išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius ir jos nurodytas žalos dydis laikytinas įrodytu.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.3, 59.4 punktuose. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis). Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad žala draudėjui buvo atlyginta 2022-08-04 mokėjimo nurodymu (e. bylos l. 100).

Atsakovei neatlyginus žalos kyla pareiga mokėti įstatyme nustatytas procesines palūkanas. Ieškovės ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1634,42 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 37 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (juridinio asmens kodas 302912288) naudai 1634,42 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 42 ct) žalos atlyginimo, 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą (1634,42 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2024-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismą, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.