Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-35-766/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
2-35-766/2011
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00621-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
J. V., J.
Advokatai
Dainius Žiedas, Kristina Pugačienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Civilinė byla Nr. 2-35-766-11Proceso Nr. 2-35-3-00621-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 116.4. (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant Vidai Greičienei,

dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui, atsakovei J. V., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, valstybės institucijos, teikiančios išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-02-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-237-632/2006 ir: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų – R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. V.; 2) priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečių vaikų – R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2010-03-01 iki vaikų pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečių vaikų naudai materialinio išlaikymo įsiskolinimą 5600 Lt už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28; 4) paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų naudai priteistas jų materialiniam išlaikymui skirtas lėšas; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2008 m., baigiantis mokslo metams, vaikai atėjo gyventi pas jį; nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. į mokyklą jau ėjo iš jo namų; sūnus vasarą mėnesiui buvo parėjęs pas mamą, o dukra visą laiką buvo pas jį. Šiuo metu, nuo 2010 m. vasaros, dukra gyvena pas mamą, tačiau su juo leidžia atostogas, bendrauja; vaikų santykiai su jo dabartine žmona geri. Paaiškino, kad gyvena ūkiškai, pajamos kintamos, kiekvienam vaikui išleidžia nuo 200 iki 400 litų per mėnesį; turtinė padėtis leistų pasirūpinti vaikais, net jei išaugtų jų poreikiai; rūpinasi abiejų vaikų mokslu. Kai paskambina dukrai, ji dažniausiai būna pas babą, o ten gyvena išgeriantys senelis su savo sūnumi. Nurodė, kad į teismą nebūtų kreipęsis, jeigu atsakovė nebūtų kreipusis į antstolius dėl įsiskolinimo priteisimo, nes jam pakankamai užteko lėšų išlaikyti vaikus. Prašė ieškinį tenkinti, nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės J. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų naudai materialinio išlaikymo įsiskolinimą 5600 Lt už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-01. Nurodo, kad įsiskolinimas netaps jo pelnu, nes pinigai bus padėti vaikams į sąskaitą. Bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Atsiliepimas

Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo vaikai gyveno pas ją 2 metus; palaipsniui, vaikus išleidus į mokyklą, jie nebepareidavo namo, o nueidavo pas tėvą; dukra buvo labai prisirišusi prie tėvo; vaikams bendrauti su tėvu ji nedrausdavo. Kodėl vaikai buvo išėję gyventi pas tėvą, priežasties nežino; kai vaikai gyveno pas tėvą, ji su jais matydavosi; dabar dukra nuo 2010 m. birželio mėnesio gyvena pas ją; atėjusi dukra pasakė, kad pasiilgo ir vasarą praleis su mama; su sūnumi paskutinį kartą bendravo gruodžio mėnesį. Paaiškino, kad dabar nedirba, yra registruota darbo biržoje; nuo 2010 m. gegužės iki spalio mėnesio dirbo, gaudavo vidutiniškai 800 Lt algos; kai bus sezonas, su ja vėl sudarys darbo sutartį. Vaikai bendrauja tarpusavyje normaliai, susitinka mokykloje, ryšys tarp jų nėra nutrūkęs. Dukrai spaudimo nedarė, kad grįžtų pas ją gyventi. Atsakovas nuo 2009 m. sausio mėnesio nebemokėjo išlaikymo vaikams. Lėšų vaikams išlaikyti turės, kadangi turi santaupų; į antstolius kreipėsi, nes norėjo gauti socialinių pašalpų, kurios reikalingos jai ir vaikams; antstolis turėjo pateikti pažymą, kad nemoka išlaikymo; priešingu atveju, ji nebūtų gavusi pašalpos. Atsakovas pinigų nemokėjo, nes vaikai gyveno pas jį, todėl pripažino, kad jis nebuvo skolingas. Paaiškino, kad antrą kartą ištekėjusi nėra, nors turi draugą, kuris kartu negyvena, atvažiuoja tik savaitgaliais; jo santykiai su vaikais normalūs. Vaikams pas ją būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos – abu vaikai turėtų po atskirą kambarį. Nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priežastis yra ne socialinės išmokos, nors, jei vaikai būtų su ja, ji galėtų pretenduoti į socialines išmokas. Prašo ieškinį atmesti. Bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Liudytoja P. B. paaiškino, kad dirba Šeduvos gimnazijos 4A klasės mokytoja; L. yra jos mokinė; L. moko antrus metus; šiuo metu mergaitė gyvena su mama; visada lanko mokyklą, tvarkinga, jokių pretenzijų mamai pareikšti negali. Paaiškino, kad L. yra lėta, uždara, užsisvajojusi, mažai kalba. L. mokslu trečioje klasėje daugiau domėjosi jos tėtis, po to mama paprašė, kad jai būtų pasakyta, kad vyksta susirinkimai, ir nuo tada bendravo su mama. L. tėtis dabar irgi bendrauja su ja, mama dalyvauja šventėse. Jos nuomone, mergaitei reikia abiejų tėvų.

Vaikas R. V. paaiškino, kad gyvena su tėčiu, su juo gyventi labiau patinka, nesipyksta. Gerai sutaria su netikra mama, netikra sese V. Su mama nenori susitikti, nes pas ją atvažiuoja dėdė, liepia vaikams žiūrėti televizorių, o mama visą laiką būna su tuo dėde. Pas tėtį išėjo gyventi dėl mamos draugo; tėtis skiria jam daugiau dėmesio; tėtis nedraudžia nueiti pas mamą; mama jam paskambina, bet jis būna išsijungęs garsą ir praleidžia skambutį; pats jai neperskambina. Su sese sutaria gerai, per šventes ji būna pas tėtį; dėl ko L. gyvena su mama, nežino. Paaiškino, kad nori toliau gyventi su tėčiu ir netikra mama, nes jam ten labai gerai.

Vaikas L. V. paaiškino, kad išsiskyrus tėvams, su broliu gyveno pas mamą; paskui išėjo gyventi pas tėtį; kodėl išėjo, nežino; brolis išėjo pas tėtį pirmas; su broliu nesitarė eiti kartu gyventi pas tėtį. Pas tėtį išgyveno metus laiko; ten buvo gerai. Tačiau nuo vasaros pradžios grįžo pas mamą, nes jos pasiilgo. Paaiškino, kad gal geriau būtų pas tėtį, tačiau jai gerai ir pas mamą, ir pas tėtį. Dažnai būna pas babą. Kai būna pas tėtį, su broliu sutaria gerai, su tėčio žmona irgi gerai bendrauja. Mama turi draugą, kuris pas ją būna šeštadienį ir sekmadienį. Geriau, kai mama būna viena; kai jos draugas yra, tada geriau būti pas tėtį. Tėtis nedraudžia eiti pas mamą, kai būna pas jį. Paaiškino, kad tėtis su ja kalbėjo, bet neprašė sakyti, jog ji sakytų norinti su juo gyventi. Nurodė, kad jai tas pats su kuo toliau gyventi.

Valstybės institucijos, teikiančios išvadą, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Laimonas Gaubis, išvadoje nurodė, kad R. V. išreiškė labai aiškiai savo nuomonę, nurodė, kodėl geriau gyventi su tėčiu. Todėl berniuko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Mergaitė išreiškė nuomonę, kad jai gerai ir su tėčiu ir su mama, bendravimas su tėčiu ir su mama nėra apsunkintas. Mergaitė yra auganti, todėl poreikis bendrauti su mama didėja. Ji dabar gyvena pas mamą, persikraustymas sukeltų jai papildomą stresą. Todėl mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama. Jei abu vaikai gyvens pas skirtingus tėvus, tai atkrenta klausimas dėl išlaikymo priteisimo, nes lėšos vaikų išlaikymui turėtų būti lygios.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų laipsnį, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tais atvejais, kai šeimoje yra keletas vaikų, ginčas dėl vaikų perdavimo auklėti taip pat sprendžiamas vadovaujantis jų interesais. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, tokiu atveju reikia atsižvelgti į jų tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito ir kt.

Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan. Tokias gyvenimo sąlygas teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali užtikrinti ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, nors jos materialinė padėtis šiai dienai laikytina blogesne. Sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų palikti auklėti vaiką, svarbu nustatyti kiekvieno iš jų asmeninius bruožus, moralės, dorovės savybes. Nagrinėjant bylą, nenustatyta esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant šį ginčą, šiuo požiūriu abiejų asmenų pozicijos lygios. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad vaikams sudarytos sąlygos bendrauti tarpusavyje, jie susitinka ne tik mokykloje, bet ir kartu leidžia savaitgalius pas tėvą. Iš byloje nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad abu tėvai rūpinasi vaikais, siekia užtikrinti jų teises ir interesus. Abu tėvai, auklėdami vaikus ir bendraudami su jais, leidžia laisvai reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, užtikrina jų teisę gyventi ir sveikai vystytis, gerbia jų teises ir laisves, užtikrina teisę į mokslą bei teisę į asmeninį gyvenimą. Vertindamas tėvų galimybes užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą ir normalias gyvenimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad ir ieškovas, ir atsakovė turi realias sąlygas užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis.

Vaikas L. V. yra 10 metų amžiaus, todėl šiame gyvenimo etape mergaitės raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina ir bendravimas su bet kuria kita moterimi jo neatstos, todėl laikytina, jog mergaitės nuolatinis gyvenimas su motina geriau užtikrins šios teisės įgyvendinimą. Tuo labiau pati mergaitė grįžo gyventi pas mamą, nes jos pasiilgo. Pažymėtina, kad pareikšdama norą gyventi su motina, mergaitė neprieštaravo gyventi su tėvu, tai rodo, kad bendravimas su abiem tėvais yra svarbus ir reikalingas. Be to, pažymetina, kad nors įstatymai nenumato kokių nors pirmenybių motinai, tačiau mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę auklėti vaiką.

Tuo tarpu, vaikas R. V. aiškai išsakė sako norą gyventi su tėvu. Nors po santuokos tarp bylos šalių nutraukimo 2006-02-14, vaikai du metus gyveno su atsakove, 2008 m. abu vaikai išėjo gyventi pas ieškovą, L. V. grįžus gyventi pas mamaą, Rytis liko gyventi pas tėvą, čia gyvena ir bylos nagrinėjimo metu. Tai rodo stiprų vaiko prisirišimą prie tėvo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad šiuo momentu L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. V., o R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. V., yra pateisinamas ir reikalingas vaikų teisių ir interesų apsaugai (LR CK 3.169 str.).

Įstatymas numato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.). Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems artimiesiems ar valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai – L. V. ir R. V. – yra panašaus amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, todėl laikytina, kad jų poreikiams patenkinti gali būti skiriama ta pati pinigų suma. Todėl, nustačius L. V. gyvenamąją vietą su atsakove, o R. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, laikytina, kad atsakovė išlaiko dukrą, o atsakovas sūnų (LR CK 3.192,). Ieškovo reikalavimas dėl 5600 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-01 atmestinas, kadangi ieškovas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, į teismą dėl 2006-02-14 teismo sprendimo pakeitimo nesikreipė, šis sprendimas buvo galiojantis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad yra susidariusi skola.

2010-03-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas sprendimas byloje: 1) sustabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-02-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-237-632/2006, dalyje dėl periodinių išmokų išieškojimo iš R. V., nepilnamečių vaikų – R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim(duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės; 2) nustatyta nepilnamečių vaikų – R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su tėvu R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 3) iš atsakovės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; laikiną išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesta administruoti vaikų įstatyminiam atstovui R. V., sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260 str., 270 str.,

nusprendž ia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-02-14 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nustatant nepilnamečio vaiko R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. V., o nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. V., ir 3 punktą, nustatant, kad J. V. išlaiko dukrą L. V., o R. V. išlaiko sūnų R. V..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2010-03-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva ŠabanskienėTIKRA (parašas) Teisėja