Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui (įvykdęs), baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gruodžio 14 d., 20.41 val., (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARLN-0578 (patikros sertifikato Nr. 2071046) 21.09 val., antru tikrinimu, buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo pas draugą pasiimti įrankių. Važiavo gruodžio 14 d., buvo neblaivus. Alkoholį vartojo prieš pietus, buvo išgėręs tris butelius alaus, tačiau po to buvo numigęs. Manė, kad nieko nebus. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Vairavo jam priklausantį automobilį, kuris registruotas ne jo vardu, bet priklauso jam. Važiavo pasiimti įrankius, nebuvo būtina važiuoti. Baudą išieško antstoliai, vairuotojo pažymėjimo neturi. Daugiau nebevairuos. Su alkoholiu problemų neturi. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4.2. 2024 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo iš kurio matyti, kad 2024 m. gruodžio 14 d., Šiaulių apskritis vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir PK) tyrėjui R. J. dirbant (duomenys neskelbtini), kartu su PK vyriausiuoju patruliu A. S. apie 20.39 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėta, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuoja baltos spalvos „Toyota“ markės automobilis, kurį apšvietus tarnybiniame automobilyje įrengtais papildomais šviesos žibintais matėsi, kad automobilį vairuoja vyresnio amžiaus vyras, kuris vengė akių kontakto, pats iš pažiūros atrodė susikaustęs ir išsigandęs, todėl buvo nuspręsta apsisukti ir sustabdyti patikrinimui. Policijos pareigūnams jau važiuojant minėtam automobiliui iš galo su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos žybčiojančiais švyturėliais bei garso signalu, vairuotojas prieš policijos pareigūnams dar jį sustabdant, pats sustojo adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu namu apie 20.41 val. Paaiškėjo, kad automobilis yra Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams pabendravus su automobilio vairuotoju matėsi, kad jis yra neblaivus, nes svirduliavo, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido specifinis alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vartojęs alkoholio, šis nurodė, kad jį vartojo prieš valandą laiko, gal ir daugiau, tačiau pridūrė, kad jaučiasi gerai, neapsvaigęs. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARLN-0578, patikros sertifikato Nr. 2071046, pirmu tikrinimu 20.45 val., pūtimo Nr. 2850, jam nustatytas 2,43 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 21.09 val., pūtimo Nr. 2851, nustatytas 2,25 promilės girtumas. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas yra R. D., kuris taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes šios teisės nėra ir niekada nebuvo įgijęs. Automobilis priklauso G. B., kuri apie įvykį buvo informuota telefonu. R. D. buvo atlikti neblaivumo nustatymo akte numatyti pratimai, t. y. ėjimas tiesia linija dedant pėda po pėdos, bei rodomuoju rankos pirštu paliesti nosį tiek atsimerkus, tiek užsimerkus ir šis šiuos pratimus atlikti gebėjo. Jam buvo paaiškinta, kad dėl to, kad jis įpūtė daugiau kaip 1,51 promilės, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir jis dėl įvykio bus sulaikytas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas lengvasis automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo rakteliu bei registracijos liudijimas. Automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę adresu Pramonės g. 23L, Šiauliai. Dėl to, kad R. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 promilės neblaivumas ir daugiau, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. D. policijos pareigūnų sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Filmuota tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo įranga bei Body (b. l. 10-12);???

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad R. D. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konstatuotina, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. R. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas, teistas už analogiškos veikos padarymą (b. l. 62-73), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 75-77), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 79). Įvertinęs šias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad R. D. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje yra teistas už analogiškos veikos padarymą, jam skirtos baudos nėra sumokėjęs, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus tik griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, nes švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

13. Teismas sprendžia, kad R. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridedama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir likusios nesumokėtos baudos bausmės dalis ir skirtina galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1 477,57 Eur bauda.

14. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 14 d., 21:45 val. iki 2024 m. gruodžio 15 d. 12:18 val., t. y. viena para.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

15. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

16. R. D. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. D. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. D. atidėtinas minimaliam įstatyme nustatytam terminui, t. y. 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui – faktinės gyvenamosios vietos pagal nustatytą laiką (nuo 23 val. iki 6 val.) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 10 punktas). Tokio įpareigojimo paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus R. D. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

17. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

18. Kaltinamasis R. D. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, šią teisę yra praradęs, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

19. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad R. D. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas, teistas už analogiškos veikos padarymą, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam maksimaliam – penkerių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 15 d.

20. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

21. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas G. B. vardu, tačiau liudytoja apklausta G. B. nurodė, kad automobilį už savo pinigus įsigijo R. D. ir visą laiką šiuo automobiliu naudojosi, automobilis priklauso kaltinamajam. Teismas vertina, kad nors automobilis ir neregistruotas R. B. vardu, tačiau minėta transporto priemonė faktiškai priklauso kaltinamajam, ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas.

5. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir – panaikintinos.

6. 2024 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. D. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo R. D. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Modestas Švažas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. D. sudaro 79,17 Eur.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

8. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), R. D. parinko gynėją advokatą Modestą Švažą. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. D. nepriteistinos.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis bei registracijos liudijimas – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini ir perduotini kartu su automobiliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės likusią neišieškotą dalį ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 1 477,57 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 57 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kaltinamojo R. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 14 d., 21:45 val. iki 2024 m. gruodžio 15 d. 12:18 val., t. y. 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui – faktinės gyvenamosios vietos pagal nustatytą laiką (nuo 23 val. iki 6 val.) kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skiriant įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Išaiškinti R. D., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvojo automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį bei registracijos liudijimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti ir perduoti kartu su automobiliu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už gynėjo dalyvavimą iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.