- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- I-1439-171/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02983-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic Agro“
- Advokatai
- Aldona Kondratavičienė
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Austėjai Kurapkaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 41 284,53 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, kad 2007-03-29 antstoliui buvo pateikti vykdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. L-2-3949-171 dėl 56 870,07 Lt skolos ir Nr. 2-1449-734 dėl 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečiosios eilės išieškotojai UAB „Baltic Agro“. Antstolis V. Z. 2012-11-22 rašte Nr. 0137/07/12262 jai nurodė, kad vykdomajame procese buvo realizuotas skolininkui M. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas ir taip dalis skolos padengta, o dėl likusios 31 923,24 Lt neišieškotos skolos bei 9 361,29 metinių palūkanų vykdymo procesas yra tęsiamas. 2008-10-16 antstolis V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 priėmė patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis, kuris buvo adresuotas ir išsiųstas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra). Patvarkyme buvo nurodyta, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 688 str. nuostatomis, antstolis areštuoja 44 136,57 Lt M. Š. mokėtinų piniginių lėšų, esančių Agentūros žinioje, ir įpareigoja Agentūrą areštuotas lėšas pervesti į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą, tačiau Agentūra, nepaisydama privalomų antstolio nurodymų, patvarkyme nurodytų veiksmų neįvykdė. Agentūra 2008-11-06 raštu informavo antstolį, kad atsisako vykdyti teisėtą antstolio patvarkymą, nes mano, kad antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Agentūros mokamas tiesioginių išmokų sumas.
Pareiškėja mano, kad Agentūra savo neteisėtais veiksmais pažeidė LR CPK 585 str. 1 d. nuostatą, nes tiesiogines išmokas pervedė ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o skolininkui M. Š.. Mano, kad Agentūra nuo 2008-10-28 iki 2011-10-19 M. Š. neteisėtai išmokėjo 688 683,94 Lt paramos, kadangi 44 136,57 Lt buvo areštuoti antstolio V. Z.. Šiuo metu M. Š. skolos jai likutis sudaro 41 284,53 Lt (31 923,24 Lt neišieškota skola bei 9 361,29 metinių palūkanų), skolininkas jokio turto nebeturi bei ūkininko veiklos, turimais duomenimis, nebevykdo, todėl skola iš jo realiai nebegali būti išieškota. Nurodytą sumą vertina kaip patirtą žalą, t. y. ši suma yra dėl Agentūros atliktų neteisėtų veiksmų jos negautos pajamos, kurias būtų gavusi, jeigu Agentūra būtų įvykdžiusi teisėtą antstolio patvarkymą.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.245, 6.246–6.249 straipsnių nuostatomis ir pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Agentūra, nevykdydama antstolio V. Z. patvarkymo, pažeidė LR CPK 585 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus, neteisėtai atsisakydama vykdyti galiojantį ir visiems privalomą antstolio patvarkymą ir M. Š. priklausančias tiesiogines išmokas pervesdama ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o į M. Š. nurodytas banko sąskaitas, atliko neteisėtus veiksmus, todėl tokius veiksmus atlikusiam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Pažymi, kad asmuo, gavęs antstolio patvarkymą, turi dvi galimybes: pirma, patvarkyme nurodytus įpareigojimus vykdyti, antra, nesutikdamas su antstolio patvarkymu – skųsti jį teismui. Pats asmuo, kuris gavo antstolio patvarkymą, negali nuspręsti, ar toks patvarkymas yra teisėtas, ar ne, taip pat jis negali savo nuožiūra atsisakyti jo vykdyti.
Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pažymi, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Agentūra 2011-11-02 rašte Nr. BR6-(3.35)-9455 patvirtino, kad ji po 2008-10-16 antstolio patvarkymo areštuoti lėšas priėmimo skolininkui M. Š. išmokėjo išmokų, kurios iš viso sudaro 688 683,94 Lt, iš kurių 360 458,73 yra tiesioginės išmokos. Jeigu Agentūra būtų vykdžiusi antstolio patvarkymo įpareigojimus ir pervedusi areštuotą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne skolininkui M. Š., šie pinigai būtų buvę pervesti išieškotojai UAB „Baltic Agro“, o vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta, t. y. jeigu nebūtų buvę neteisėtų Agentūros veiksmų, UAB „Baltic Agro“ naudai būtų buvę realiai išieškota visa M. Š. skola. Taigi dėl Agentūros neteisėtų veiksmų ji iki šio skundo pateikimo dienos patyrė 41 284,53 Lt nuostolių.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Agentūros, atsiliepime į skundą (b. l. 13–15) nurodo, kad Agentūra šiuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir veikė pagal teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Agentūra turėjo pareigą lėšas išmokėti M. Š., nes jis buvo pateikęs paraiškas tiesioginėms išmokoms bei paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ ir paraiškose nurodęs reikiamus duomenis, pateikęs žemės plotų žemėlapius bei nurodęs banko sąskaitą, į kurią Agentūra turėtų pervesti paramą. Tuo metu, kai M. Š. buvo išmokėtos išmokos, taisyklės, leidžiančios nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę paramą, nebuvo nustatytos teisės aktuose, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje.
Pažymėjo, kad vadovavosi CK 6.476 str., pagal kurį parama laikomas turto perdavimas konkrečiam tikslui. Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšos, kurios skirtos ūkio subjektams, būdavo išmokamos pagal Europos Komisijos 2006-06-21 reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, o šiuose aktuose nustatyta, kad Agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui ar jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Teisės aktuose nenustatyta galimybė tiesiogines ir kompensacines išmokas, skirtas paramos gavėjui, pervesti jo kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Tai, kad parama buvo išmokėta ne į antstolio V. Z. depozitinę sąskaitą, o į paraiškose nurodytą sąskaitą, neįrodo, kad Agentūra veikė neteisėtai, kadangi teismų praktika šiuo klausimu nevienoda. Teisės taikymo taisyklė, jog Agentūra privalo lėšas išmokėti ir antstoliui, buvo suformuota tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, t. y. jau po to, kai parama M. Š. buvo išmokėta.
Šalies argumentai
Pažymi, kad su skundu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji realiai patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Pareiškėjos prašomi priteisti tariamai patirti nuostoliai neatitinka CK 6.249 str. 1 d. nurodytos sąvokos bei teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotų žalos kriterijų, todėl Agentūros M. Š. išmokėta parama negali būti laikoma pareiškėjos patirta žala. Žala, kurios reikalaujama, yra kildinama iš UAB „Baltic Agro“ reikalavimo teisės į jos skolininką M. Š.. Tiek prieš Agentūros sprendimą išmokėti lėšas paramos gavėjui, tiek po paramos lėšų išmokėjimo į M. Š. nurodytą sąskaitą UAB „Baltic Agro“ turėjo tą pačią subjektinę teisę reikalauti skolos grąžinimo vykdymo procese ir ji nė kiek nepasikeitė. Pareiškėja reikalavimo teisės neprarado ir antstoliui suradus M. Š. turtą bei iš jo išieškojus.
Paaiškino, kad paramos lėšas išmokėjus tiesiogiai paramos gavėjui, M. Š. įgijo turtą, į kurį antstolis V. Z. turėjo galimybę nukreipti išieškojimą. Antstolis, areštuodamas M. Š. turtą, tiek jam pačiam, tiek bankams privalėjo išsiųsti patvarkymus visas lėšas sąskaitose areštuoti. Patenkinus pareiškėjos skundą, ji nepagrįstai praturtėtų, kadangi, atgavusi 41 284,53 Lt sumą, išsaugotų subjektinę teisę šios 41 284,53 Lt dydžio skolos dalies reikalauti iš M. Š..
Vadovaujasi LR CPK 631 str. 1 d. 2 p. ir pažymi, kad pareiškėja su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad išieškoti skolą iš skolininko M. Š. yra neįmanoma, t. y. kad nėra turto ar pajamų, į kuriuos galimai būtų įmanoma nukreipti išieškojimą.
Atkreipė dėmesį, kad, antstoliui priėmus vykdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. L-2-3949-171 dėl 56 870,07 Lt skolos išieškojimo ir Nr. 2-1449-734 dėl 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečios eilės išieškotojai UAB „Baltic Agro“, pareiga susimokėti skolą buvo nustatyta skolininkui M. Š.. Būtent skolininkas yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui, o Agentūra šiuo atveju neturėjo pareigos vykdyti prievolių už M. Š..
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad tai, jog ji lėšas išmokėjo į M. Š. priklausančią sąskaitą, iš esmės įrodo tik tai, kad antstolis V. Z. turėjo galimybę ir privalėjo šias lėšas surasti, aprašyti ir areštuoti. Jeigu antstolis to nepadarė, dėl pareiškėjos tariamai patirtos žalos galimai atsakingas jis, kredito įstaigos, kurios galimai nevykdė antstolio patvarkymų areštuoti sąskaitas, ir pats M. Š., kuris jam pervestas areštuotas lėšas galimai pasisavino ar iššvaistė, jeigu jų nepanaudojo įsiskolinimui vykdomojoje byloje padengti. Agentūra ir valstybė negali būti atsakingos už skolininko M. Š. nesąžiningumą ir jo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, nes būtent dėl jo neteisėtų veiksmų pareiškėja neatgavo dalies skolos, dėl kurios pareiškė pretenzijas valstybei. Taigi tarp Agentūros priimtų sprendimų išmokėti paramą M. Š. ir pareiškėjos deklaruojamos žalos nėra jokio priežastinio ryšio.
Pažymi, kad LR CK 1.125 str. 8 d. nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Agentūra antstoliui V. Z. išsiuntė 2008-11-06 raštą Nr. BR6-(2.30)-24981, kuriame nurodė, kad vykdyti 2008-10-16 patvarkymo „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis“ vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 negali. Taigi, pagal LR CK 1.127 str. 1 d., būtent nuo sužinojimo apie minėtą Agentūros atsakymą pareiškėja galėjo realizuoti įstatymo nustatytą teisę pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau skundą teismui pateikė tik 2012-11-23, t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo Agentūros išsiųsto atsakymo. Mano, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo imperatyviai nustatytą terminą skundui paduoti, todėl skundas yra atmestinas.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina bendrosios kompetencijos teismui.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 2007-03-29 antstoliui buvo pateikti vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. L-2-3949-171 ir Nr. 2-1449-734 dėl 56 870,07 Lt ir 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečiosios eilės išieškotojai UAB „Baltic Agro“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB „Kemira Grow How“) (b. l. 6).
2008-10-16 antstolis V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 priėmė patvarkymą „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis“ (b. l. 7), kuris išsiųstas ir Agentūrai. Patvarkyme buvo nurodyta, jog, vadovaudamasis LR CPK 688 str. nuostatomis, antstolis areštuoja 44 136,57 Lt M. Š. mokėtinų piniginių lėšų, esančių Agentūros žinioje, ir įpareigoja Agentūrą areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio V. Z. kontoros depozitinę sąskaitą.
Agentūra 2008-11-06 raštu Nr. BR6-(2.30)-24981 (b. l. 8–9) informavo antstolį V. Z., kad atsisako vykdyti jo patvarkymą, nes mano, jog antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Agentūros mokamas tiesioginių išmokų sumas. Paaiškino, kad ji privalo užtikrinti, jog mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo teisių perėmėjui priklausančią banko sąskaitą, todėl paramos lėšų, skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtrai, neturi teisės pervesti antstoliams, kadangi tokie veiksmai prieštarauja ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (redakcija nuo 2007-05-20) patvirtintų Agentūros nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Agentūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.
Taigi Agentūros ir ūkininko M. Š. santykiai, susiklostę dėl valstybės paramos jam suteikimo, mokėjimo, kontrolės ir pan., yra administraciniai teisiniai santykiai viešojo administravimo srityje. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia prisiteisti turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą ir teigia, kad nuostolius patyrė dėl to, kad Agentūra atsisakė vykdyti antstolio nurodymus – areštuotas M. Š. skirtas ES paramos lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ginčas šioje byloje kyla ne dėl Agentūros veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių vykdymo procese, nes teisinio santykio šalys, iš kurio kildinami neteisėti veiksmai, yra antstolis ir agentūra, veikiantys vykdymo procese, o antstoliui galimai nesiėmus veiksmų pareiškėja patyrė nuostolius. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini pagal civilinės teisės bei proceso normas bendrosios kompetencijos teisme.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p. teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.
Remdamasis išdėstytomis nuostatomis, teismas daro išvadą, kad byla pagal teismingumą perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p., 82 str. 8 d., 105–106 str.,
nutaria:
atnaujinti administracinės bylos Nr. 1439-171/2013 (proceso Nr. 3-61-3-02983-2012-0) nagrinėjimą iš esmės.
Administracinę bylą Nr. 1439-171/2013 (proceso Nr. 3-61-3-02983-2012-0) perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.