Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. T. ir jo atstovo advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Z. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. Z. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi, D. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš D. Z. atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš D. Z. patenkintas iš dalies, priteista A. T. iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) 13 062,50 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Nukentėjusiojo A. T. turėtos 2 000 Eur advokato atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš D. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Z. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 16.47 val., (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiuodamas į pagrindinį kelią (krašto kelią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 154 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 525 TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,42 promilės girtumas, neturėdamas tam teisės, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei – motociklui „Yamaha XJ6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo „Yamaha XJ6“ vairuotojas A. T. patyrė sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl D. Z. padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, jo kaltės padarius šį nusikaltimą. Taip pat neginčijama ir skundžiamu nuosprendžiu D. Z. paskirta bausmė. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendis ginčijamas civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti aspektu, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiajam priteisti tik dalį turėtų proceso išlaidų.

Dėl turtinės žalos.

6. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, atlyginimo periodinėmis išmokomis buvo atmestas, kaip nepagrįstas, teismui nustačius, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jau išmokėjo 6 930,63 Eur negautoms pajamoms kompensuoti, o už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 29 d. draudimo išmokas netektoms pajamos kompensuoti draudimo bendrovė nukentėjusiajam apskaičiuos ir išmokės teisės aktų nustatyta tvarka 2021 m. vasario mėnesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo teisę gauti išmokas netektoms pajamoms kompensuoti nuo 2021 m. birželio 30 d., sprendė, jog pripažinti nukentėjusiojo teisę reikalauti turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą nuo 2021 m. birželio 30 d. nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinį skundą, neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendžiant civilinio ieškinio turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginimo klausimą bylos duomenys buvo įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ar, kad buvo netinkamai taikytos civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančios BPK ir CK normos ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

7. BPK 109 straipsnyje numatyta nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Civilinis ieškinys pareiškiamas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui ir yra nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. BPK turtinės žalos samprata nėra pateikta, tačiau pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Nuostoliai, kaip piniginės žalos išraiška, turi būti atlyginami tokio dydžio, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

8. Vertinamu atveju aktualios yra ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos. Remiantis TPVCAPDĮ nustatoma ir atlyginama eismo įvykio metu padaryta žala. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras) ar Biuro atstovui. Atsakingas draudikas arba Biuras moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nukentėjusiojo trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Pagal Taisyklių 8 punktą asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis <...> negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų D. Z. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, A. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to jis nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. ir nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo nedarbingas, dėl to negalėjo vykdyti savo darbinės veiklos, iš kurios iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. T. nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. liepos 27 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 29 d. nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Paminėtos aplinkybės iš tikrųjų sąlygojo A. T. pajamų, kurias jis gaudavo iš darbinės veiklos iki eismo įvykio, sumažėjimą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo apdraudusi eismo įvykio kaltininko D. Z. civilinę atsakomybę ir į kurią dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi nukentėjusysis, jau yra kompensavęs, o nuo 2021 m. netektos pajamos bus kompensuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 6 930,63 Eur suma už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. A. T. negautų pajamų pilna apimtimi nepadengė, byloje esantys įrodymai šį apeliacinio skundo teiginį paneigia. AB „(duomenys neskelbtini)“, skaičiuodama A. T. negautas pajamas šioje byloje aktualiais laikotarpiais, vertino nukentėjusiojo iki teismo įvykio gautas vidutines pajamas, iš Sodros gautas ligos išmokas laikino nedarbingumo laikotarpiu bei Sodros mokamą netekto darbingumo pensiją nukentėjusiajam grįžus į darbą ir skirtumą tarp vidutinių iki eismo įvykio gautų pajamų iš darbinės veiklos bei realiai gautų pajamų po eismo įvykio (sudėjus Sodros mokamą ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ir pajamas iš darbinės veikos grįžus į darbą) laikė netektomis pajamomis ir jas nukentėjusiajam kompensavo. Nors apeliaciniame skunde ir nesutinkama, tačiau iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertų išvadose dėl netektų pajamų kompensavimo pateiktų skaičiavimų matyti, kad sudėjus A. T. per mėnesį gautas išmokas iš Sodros, darbo užmokestį po eismo įvykio su draudimo bendrovėmis paskaičiuotomis ir išmokėtomis sumomis negautoms pajamoms kompensuoti, bendra nukentėjusiojo per mėnesį gautų pajamų suma yra lygi jo iki eismo įvykio gautam vidutiniam darbo užmokesčiui – 1631,03 Eur (2 t. b. l. 49, 51, 55, 80, 95, 97). Taigi sutikti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmokėta kompensacija nėra pakankama turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad A. T., grįžęs iš 2020 m. vasario 16–22 dienomis Italijoje vykusių mokymų, dėl įgytos kvalifikacijos ir papildomų darbo funkcijų atlikimo nuo 2020 m. balandžio mėnesio būtų gavęs 491,84 Eur priedą, tačiau gauti šį priedą dėl D. Z. padaryto nusikaltimo neteko galimybės. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 16 d. pažyma patvirtina, kad 2020 m. vasario 16-22 dienomis bendrovės darbuotojai iš tikrųjų vyko į komandiruotę Italijoje, į kurią A. T. dėl 2020 m. vasario 4 d. atliktos lūžusių konstrukcijų eliminacijos ir dešinio šlaunikaulio reosteosintezės buvo laikinai nedarbingas, tačiau šių aplinkybių buvimas savaime neįrodo, kad nuo 2020 m. A. T. iš tikrųjų būtų gavęs 491,84 Eur didesnį darbo užmokestį. Baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, kad dėl A. T. vykimo į komandiruotę Italijoje jo darbo užmokestis būtų padidėjęs, vertinamu atveju nėra. AB „(duomenys neskelbtini)“ personalo skyriaus vadovės 2020 m. gegužės 22 d. pranešime nurodytos aplinkybės, kad neišvykęs į komandiruotę A. T. neteko galimybės užsitikrinti didesnes mėnesines pajamas dėl padidėjusios kvalifikacijos ir paskirtų aukštesnių atsakomybių, priešingo vertinimo taip pat nesuponuoja, kadangi, kaip minėta, jokių objektyvi įrodymų apie garantiją A. T. gauti didesnį darbo užmokestį ryšium su komandiruote, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

11. Vertinamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ne tik jau faktiškai patirta turtinė žala, bet ir negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos, jos turi būti realios, o ne tikėtinos. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Taigi byloje nesant jokių įrodymų, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio A. T. mėnesinės pajamos dėl vykimo į komandiruotę Italijoje būtų padidėjusios 491,84 Eur, šią sumą vertinti skaičiuojant kompensaciją netektoms pajamos atlyginti AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad kompensuojant nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą dėl negautų pajamų dalies atlyginimo, buvo netinkamai pritaikytos CK, TPVCAPDĮ bei Taisyklių nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pateiktus skaičiavimus dėl netektų pajamų, LB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teiktus paaiškinimus, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei kitus rašytinius bylos duomenis, dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti padarė pagrįstas ir yloje esantiems įrodymams neprieštaraujančias išvadas.

12. Sutiktina su apeliantu, kad dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje taip pat yra aplinkybė, vertintina nustatant turtinės žalos dėl negautų pajamų dydį. Tokia nuostata atitinka ir kasacinę praktiką, pagal kurią nustatant turtinės žalos dydį pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Toks šios normos aiškinimas atitinka ir Europos deliktų teisės principų 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“, pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas, bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-604-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 ir kt.). Vertinamu atveju A. T. eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2718/2019(02) jam konstatuota politrauma, pasireiškusi kirstine žaizda kaktos srityje su minkštųjų audinių sumušimais bei nubrozdinimas veide, žaizdomis dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje bei čiurnoje, stuburo kaklinės dalies 4-7 ir krūtininės dalies 1-2 keterinių ataugų lūžiais, kaklinės stuburo dalies 4-5 slankstelių lankų lūžiais, krūtinės 5-6 slankstelių kompresiniais bei abiejų šlaunikaulių skeveldriniais atvirais lūžiais, dešinio kelio sąnario raiščių pažeidimu, plaučių sumušimu. Sužalojimai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 94-96). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimu A. T. nustatytas 55 procentų darbingumas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. liepos 27 d., o 2020 m. liepos 1 d. sprendimu 55 procentų darbingumo lygis nustatytas nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. birželio 29 d. (1 t. b. l. 16, 56). Tačiau šiuos duomenis vertinti kaip įrodančius A. T. prarastą ar sumažėjusią galimybę ateityje gauti didesnes pajamas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusiajam 55 procentų darbingumo lygis nustatytas apibrėžtam terminui, o jokių objektyvių duomenų apie eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negrįžtamą pakenkimą sveikatai, galintį tiesiogiai įtakoti ir nukentėjusiojo galimybes užsidirbti ateityje, kelti savo kvalifikaciją, siekti didesnio atlygio ir jį gauti, byloje nėra. Ši išvada neprieštarauja ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje pateiktai informacijai, iš kurios matyti, kad pasibaigus nedarbingumui A. T. į darbą grįžo tomis pačiomis sąlygomis, kaip dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, jo darbo sutarties sąlygos nesikeitė (2 t. b. l. 78), o tai reiškia, kad A. T. turi tokias pačias galimybes dirbti, kelti kvalifikaciją ir siekti didesnio atlygio kaip ir iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. eismo įvykio. Šią išvadą paneigiančių objektyvių įrodymų byloje nėra, o prielaidomis ir abejonėmis baudžiamojoje byloje remtis nėra galima. Nors skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės pakenkimo nukentėjusiojo galimybei užsidirbti praradimo ar sumažėjimo aspektu plačiau nebuvo analizuotos ir vertintos, tai nesutrukdė teismui dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti priimti teisingą, byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, todėl vien dėl šios aplinkybės nuosprendį keisti pagrindo nėra.

13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginimo klausimą, ištyrė visus byloje surinktus ir šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčius duomenis ir juos vertino ne selektyviai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Byloje esant neginčijamiems ir objektyviems įrodymams, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ A. T. išmokėta suma netektoms pajamoms per minėtą laikotarpį kompensuoti nukentėjusiojo iki eismo įvykio turėtų vidutinių pajamų sumažėjimą kompensuoja visa apimtimi, taip pat nesant duomenų apie nukentėjusiojo galimybių užsidirbti netekimą ar sumažėjimą ateityje ir esant AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktai informacijai apie negautų pajamų apskaičiavimą ir kompensavimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 29 d. (2 t. b. l. 87), teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nukentėjusysis turtinės žalos dėl negautų pajamų nepatyrė.

14. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiojo A. T. teisę reikalauti turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo nuo 2021 m. birželio 30 d. Kaip minėta, 55 procentų darbingumas A. T. yra nustatytas terminuotai iki 2021 m. birželio 29 d. Taigi nukentėjusysis, jeigu jam ir po 2021 m. birželio 29 d. dėl sveikatos būklės bus nustatytas sumažėjęs darbingumas, savo teisę gauti turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą galės įgyvendinti kreipdamasis į D. Z. civilinę atsakomybę apdraudusią AB „(duomenys neskelbtini)“ ir reikalauti atlyginti jo patirtą turtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo teisė reikalauti atlyginti dėl eismo įvykio patirtą žalą iš draudimo bendrovės, taip pat ir draudimo bendrovės pareiga atlyginti nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtą turtinę žalą, tame tarpe ir negautas pajamas, kyla iš įstatymo, kuriame aiškiai reglamentuotas tiek tokios žalos mokėjimo pagrindas, tiek šios žalos apskaičiavimo tvarka. Nukentėjusiojo teisė gauti turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą nėra ginčijama, todėl papildomas nukentėjusiojo teisės ir draudimo bendrovės pareigos nustatymas nuosprendyje nėra tikslingas.

Dėl neturtinės žalos.

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais ir jų sąlygotais liekamaisiais reiškiniais, nepagrįstai priežastinio ryšio su eismo įvykiu aspektu vertino paties nukentėjusiojo veiksmus, neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą.

16. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti visų pirma pažymima, kad neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismai, priteisdami nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taigi, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčius kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo.

18. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį bei trukmę, pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius. Atsižvelgta į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus negalėdamas pats savimi pasirūpinti, nerimą dėl ateities, į tai, kad pasekmės sveikatai dar yra išlikusios. Eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmės įvertintos ir nukentėjusiojo įprasto gyvenimo, kurį jis gyveno iki eismo įvykio, aspektu – teismas atsižvelgė į tai, kad dėl sužalojimų ir vis dar tęsiamo gydymo nukentėjusysis negali užsiimti aktyvia veikla, sportuoti, gyventi visavertį gyvenimą, jam nustatytas ribotas darbingumas. Įvertinęs nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus, jų trukmę, patirtų sužalojimų ir taikomo gydymo sąlygotą laikiną įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą, teismas, priešingai skundo teiginiams, vertino ir aplinkybes, susijusias su padarytu nusikaltimu bei nuteistojo asmenybe. Įvertinta, kad nusikalstama veika, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, vis tik yra neatsargi, D. Z. pakenkti nukentėjusiajam nesiekė, jo sužaloti nenorėjo, po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo dėl to, kad pats nukentėjusysis bendrauti nenorėjo. Taigi teismas, priešingai, negu teigiama skunde, visapusiškai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei teisingos nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje nustatytais faktais bei aplinkybėmis. Nors skunde teigiama, kad nepagrįstai buvo vertinami paties nukentėjusiojo veiksmai, tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės akte nukentėjusiojo A. T. veiksmai, nors ir nelaikyti techniniu požiūriu sąlygoję eismo įvykio kilimą, tačiau vertinti kaip turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taigi pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę, kaip turinčią reikšmės priteistinos neturtinės žalos dydžiui, atsižvelgė pagrįstai.

19. Kaip minėta, dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir duomenis, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje nusistovėję priteisiamos neturtinės žalos dydžiai konkretaus pobūdžio bylose yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, tačiau ne vienintelis. Aplinkybės (kriterijai), į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nurodytos CK 6.250 straipsnyje ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste įvertino teisingai, taip pat atsižvelgė ir į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiamas sumas, kurios eismo įvykių, kurių metu sunkiai sutrikdoma sveikata, bylose svyruoja nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 16 981 Eur, o pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. T. atlyginta neturtinės žalos suma yra 20 000 Eur. Nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiojo A. T. eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, kėlė neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia ir šiuo metu, tačiau visos šios aplinkybės buvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir, teismui nustatant neturtinės žalos dydį, buvo įvertintos. Vertinti jas kitaip ir priteistos neturtinės žalos sumą didinti, apeliantui nenurodžius jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar kurių teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neįvertino, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į neatsargius kaltininko veiksmus, kaltės pripažinimą, darytina išvada, kad nukentėjusiajam A. T. priteista 13 062,50 Eur (neįskaitant LB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų 6 937,50 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir proporcinga, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (yra didesnė, negu vidurkis), todėl šią sumą didinti ir priteisti civiliniame ieškinyje prašomą 50 000 Eur sumą nėra pagrindo. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl proceso išlaidų.

21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepagrįstai iš prašomų priteisti 3025 Eur priteisė tik 2000 Eur. Teisėjų kolegija aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendė neteisingai, nenustatė.

22. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Taip pat atstovavimo išlaidų dydį sumažinti teismas gali ir atsižvelgęs į kaltininko turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

23. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti proceso išlaidų sumą sumažino įvertinęs atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, taip pat atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį. Nors nuosprendyje iš tikrųjų klaidingai nurodyta, kad tik dalis atstovavimo išlaidų – 2 425 Eur – pagrįstos įrodymais, kai bylos duomenimis pagrįsta visa 3 025 Eur suma (2 t. b. l. 26, 27), vis tik teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nėra sudėtinga ir buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sudėtingi teisės taikymo ir aiškino klausimai nebuvo sprendžiami, bylą perduodant ją į teismą sudarė vienas tomas medžiagos, civilinio ieškinio reikalavimų tikslinimas bylos sudėtingumui įtakos neturėjo, pagrįstai priteisė tik dalį nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų ir priimdamas tokį sprendimą proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Apelianto skunde nurodomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nors aktualios ir baudžiamosiose bylose, tačiau vis tik yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomos teismams priimant procesinius sprendimus dėl proceso išlaidų atlyginimo.

24. Apeliaciniame skunde prašoma iš D. Z. priteisti nukentėjusiojo A. T. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal 2020 m. lapkričio 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 2020/25 sudaro 1210 Eur (2 t. b. l. 162). Šios nutarties 22 punkte aptartos BPK nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be kitų aplinkybių turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520-303/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-194-895/2020 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, teikiančių pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti, nenustatė, nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o nuteistasis nuosprendžio neskundė, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos iš nuteistojo D. Z. priteisti nukentėjusiojo turėtos 1210 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

25. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. Z., kurias sudaro 59,94 Eur (2 t. b. l. 168). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas vyko nukentėjusiojo ir jo atstovo iniciatyva, nuteistasis D. Z., kaip minėta, su nuosprendžiu sutiko, jo neskundė, į tai, kad nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo A. T. ir jo atstovo advokato M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. Z. 59,94 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.