Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jurgitai Jankauskienei, Indrei Kairytei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio socialinių paslaugų centro atstovei Justei Bedrei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. G. ir A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio socialinių paslaugų centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

15. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai R. G. ir A. M. yra nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

17. 2021 m. sausio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-731-1105/2021 leista paimti nepilnametį vaiką A. M. iš jos tėvų R. G. ir A. M..

18. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-50 A. M. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta I. Ž.. 2021 m. rugsėjo 13 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 7VLA-470 nepilnametė A. M. paimta iš laikinosios globėjos I. Ž. ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini).

19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2020 m. lapkričio 11 d. Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 11 d. į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyrių atvežta R. G., o jos dukra A. M. liko su R. G. drauge I. Ž.. R. G. dukrą augino viena, su jos tėvu A. M. santykių nepalaikė. 2020 m. lapkričio 11 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu A. M. laikinai apgyvendinta pas I. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas organizuoti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaiko krikštamotę I. Ž., jos gyvenamojoje vietoje. Buvo sudaryta mobili komanda darbui su R. G. šeima. 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovė pasirašė sutikimą priimti mobilios komandos pagalbą. A. M. MK pagalbos atsisakė nurodydamas, jog dukros auginti neturi sąlygų ir galimybių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog mobiliosios komandos nustatyti rizikos veiksniai R. G. šeimoje: moters paūmėjusi liga, kurios negydo, paguldyta į ligoninę, nuolat išeina iš psichiatrijos skyriaus, parašiusi atsisakymą dėl tolesnio gydymo, nevartoja vaistų, piktnaudžiavimas alkoholiu. Dėl negydomos ligos išlieka didelė rizika ne tik moters, bet ir dukros saugumui ir gyvybei. Taip pat nustatyta, jog R. G. psichologinė būsena nestabili. R. G. visiškai neužtikrina dukters fizinių, emocinių, saugomo poreikių; nesirūpina dukters ugdymu, nežino, kokios yra mokomųjų dalykų žinių spragos; prasidėjus nuotoliniam mokymui, neužtikrino prisijungimų prie elektroninio dienyno; neskambina klasės auklėtojai; šeimoje nėra nustatytų taisyklių, ribų, dienotvarkės, trūksta socialinių įgūdžių. 2020 m. gruodžio 17 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu A. M. laikinai apgyvendinta pas I. Ž..

20. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2021 m. kovo 5 d. raštai Nr. S-2753 ir Nr. S-862 patvirtina, jog A. M. yra sveika, lėtinių ligų nediagnozuota, paskiepyta pagal amžių. Mama pas gydytojus mergaitę atveda ir domisi jos sveikata, gydytojų nurodymus vykdo.

21. 2020 m. lapkričio 16 d. Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašte Nr. 3-468 nurodoma, jog A. M. ugdymo įstaigoje praleidusi daug pamokų be pateisinamos priežasties, apie mokyklos nelankymą įstatyminė atstovė ugdymo įstaigos neinformuoja, į skambučius neatsiliepia, o jei pavyksta prisiskambinti, bendrauja nekultūringai, neišklausiusi išjungia ragelį. Ugdymo įstaiga nurodo gavusi informacijos, kad nepilnametės namuose girtaujama, mama pastebėta baruose.

22. Bylos duomenimis, R. G. šeima Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A-309 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. A. M. nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. ir nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2014 m. kovo 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. R. G. namuose buvo epizodiškai girtaujama, R. G. negeba dukrai užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų, neveda mergaitės į darželį, fiksuojama socialinių įgūdžių stoka, agresija, necenzūrinių žodžių vartojimas, sunki materialinė situacija, skolos. 2015 m. – 2016 m. laikotarpiu iš šeimos aplankymo aktų, ugdymo įstaigos pažymos matyti, jog situacija R. G. šeimoje pagerėjo: R. G. baigė valytojos kursus, aktyviai ieškosi darbo, rūpinasi dukros poreikiais, ugdymu, sveikata, namuose visada pagaminta maisto, mergaitė aprengta tvarkingai, lovos paklotos, švari patalynė, A. į darželį atvedama prižiūrėta, su socialiniais darbuotojais bendrauja, konsultuojasi. 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. kovo 9 d. Pakartotiniuose šeimos aplankymo aktuose užfiksuota, jog atsakovė R. G. namuose rasta neblaivi. Nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 13 d. A. M. laikinai paimta iš R. G. ir apgyvendinta I. T. šeimoje. R. G. šeimai nustatytas aukštas šeimos rizikos laipsnis, pagrindinė šeimos problema – sunki materialinė padėtis, epizodiniai išgėrinėjimai, socialinių įgūdžių stoka. 2018 m. kovo 27 d. Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos raštas Nr. 3-163 patvirtina, kad A. M. ugdymo įstaigoje praleidusi daug pamokų be pateisinamos priežasties, nuo 2018 m. kovo 6 d. mokinė ugdymo įstaigos visai nelanko, apie mokyklos nelankymą įstatyminė atstovė ugdymo įstaigos neinformuoja, į skambučius neatsiliepia. Ugdymo įstaiga nurodo gavusi informacijos, kad nepilnametės namuose girtaujama, mama pastebėta baruose. Mama galimai vengia ir/ar kliudo dukrą leisti lankyti mokyklą, tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, nevykdo motinos pareigų, jos psichinė būklė nestabili, elgesys bendraujant nenuspėjamas.

23. Nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. R. G. šeimoje nustatyti galimi nesmurtiniai pažeidimai ir pirmasis grėsmės vaikui lygis, taikoma atvejo vadyba. Rizikos veiksnys buvo nustatytas gavus informaciją iš policijos įstaigos apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 00 val., šalia (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), neblaivi (nustatytas 1,79 promilių girtumas) ir agresyviai nusiteikusi R. G., kuri negali patekti į butą dėl užsikirtusių durų, o bute viena mažametė jos dukra. A. M. paimta iš nesaugios aplinkos ir perduota tetai R. Ž. (2019 m. rugsėjo 19 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 7NA-395).

24. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė R. G. dėl psichikos sutrikimų gydėsi: laikotarpiais nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 2 d., ir nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. – VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje. Paskutinio gydymo metu 2021 m. rugsėjo 19 d. R. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini); nustatytos gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini). Po paskutinio gydymo atsakovė buvo išrašyta pagerėjusios būklės, tačiau gydytojo nurodyta, jog savo psichikos sveikatos būklės R. G. gali būti nelinkusi savo iniciatyva lankytis pas gydytoją psichiatrą bei gali nesilaikyti tinkamo gydymo režimo.

25. 2021 m. sausio 22 d. – 2021 m. kovo 5 d. laikotarpio pagalbos šeimai planuose užfiksuota, jog atsakovė noriai bendrauja ir bendradarbiauja, kreipiasi ir pati skambina rūpimais klausimais, tačiau teigia, kad jai nereikalingas toks gydymas, į stacionarą negrįš; vaistus geria, stengiasi vykdyti gydytojo rekomendacijas; teigia, kad šiuo metu alkoholio problemos neturi. A. M. vidurkis žemas, yra didelės spragos, reikalinga pagalba, taip pat reikalinga ir psichologo pagalba. R. G. būklė nestabili, yra emocinga, nerimaujanti, girdinti balsus, kurie kartais liepia nusižudyti arba teigiantys, kad draugas ją nori nuskriausti. A. M. išreiškė abejones, ar A. M. jo dukra, nepateikia savo pastovios gyvenamosios vietos adreso, neįvardina, jog galėtų prižiūrėti dukrą. 2021 m. balandžio 16 d. socialinio darbuotojo lankymosi namuose metu, R. G. rasta kartu su draugu vartojanti alkoholį.

26. Atsakovai neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos antstolių rūmų raštai patvirtina, jog atsakovė turi skolinių įsipareigojimų už socialinio būsto nuomą, komunalinius mokesčius. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo dukros išlaikymo – lankydama dukrą atneša jai saldumynų, nuperka kitų reikalingų daiktų. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir buvusi A. M. globėja I. Ž.. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) duomenimis atsakovė R. G. nuo 2021 m. sausio 8 d. registruota Užimtumo tarnyboje, jos įsidarbinimo galimybės įvertintos kaip vidutinės. Bylos duomenimis iš A. M. priteistas išlaikymas dukrai Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4290-902/2017 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog A. M. nepalaiko jokio ryšio su dukra ir neišreiškia noro jo atkurti. A. M. dukros nelanko, nesirūpina ir nesidomi dukra. Pati A. M. nenori bendrauti su tėvu. Šias aplinkybes patvirtino ir buvusi A. M. laikinoji globėja I. Ž., teismo posėdyje nurodžiusi, kad, kai mergaitė gyveno pas ją, tėvas dukros nelankė, su ja nebendravo, ja nesidomėjo, pati mergaitė išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog neturi galimybės pats auginti dukros, nes neturi savo būsto, nuomojasi. Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos matyti, jog A. M. nekeičia gyvenimo būdo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, atsisako socialinio darbuotojo ir psichologo pagalbos, A. M. su dukra nebendrauja ir nededa pastangų situacijai keisti. Bylos duomenimis, atsakovas turi problemų dėl priklausomybės alkoholiui. Duomenų, kad atsakovas gydėsi ar gydosi nuo priklausomybės ligų, nėra.

28. Iš byloje pateiktų duomenų, 2021 m. kovo 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto, šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovę R. G. su dukra A. M. sieja itin artimas ryšys, nepilnametė A. M. nori gyventi su mama. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir buvusi A. M. laikinoji globėja I. Ž. bei liudytoja E. G.. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog laikotarpį R. G. dažnai lanko dukrą, su ja susiskambina. Nors laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. spalio 5 d. atsakovė dukrą aplankė tik tris kartus, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad R. G. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. gydėsi Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje. 2021 m. kovo 8 d. Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašte Nr. 3-85 (1.10) pateikta informacija taip pat patvirtina, jog R. G. domėjosi ir teiravosi mergaitės pažangumu, kartais paskambina klasės auklėtojai. Byloje pateiktas Panevėžio socialinių paslaugų centro pažymėjimas Nr. 59 patvirtina, jog atsakovė baigė mokymus „Pilnaprotaujanti (įsisąmoninta) tėvystė“.

29. Atsakovė duodama paaiškinimus teismui teigė, jog jau pusę metų alkoholio nebevartoja, labai gailisi, kad nevartojo gydytojo paskirtų vaistų, ir neneigia, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, taip pat nurodė, jog lankė AA užsiėmimus. Tai patvirtino ir buvusi A. M. laikinoji globėja I. Ž. bei liudytoja E. G.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja socialinė darbuotoja V. T. taip pat nurodė, jog pas atsakovę lankosi kartą per savaitę, tačiau alkoholio vartojimo nepastebėjo. Iš šių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovė deda pastangas spręsdama alkoholio vartojimo problemą.

30. Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė intensyviai ieškosi darbo, Užimtumo tarnyboje yra baigusi valytojų kursus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. T., kuri nurodė, jog atsiranda polinkis keistis, keičiasi R. G. požiūris į darbą, mano, kad jis reikalingas, šiuo metu intensyviai ieškosi darbo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi jai siūlomo darbo be priežasties. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės darbo paieškas apsunkina ir jos sveikatos problemos, atsakovei diagnozuota liga (šio sprendimo 24 punktas). Buvusi atsakovės socialinė darbuotoja I. R. parodė, kad pradžioje atsakovė bendradarbiavo, priėmė pagalbą, vėliau atsirado nustatymas prieš ją (I. R.), atsakovė nebenorėdavo kalbėtis, neįsileisdavo į namus, būdavo nusiteikusi priešiškai, agresyviai. I. R. iš dalies pripažino, kad toks elgesys galėjo būti įtakotas ir paūmėjusios ligos. Pažymėjo, kad neigiamą įtaką atsakovei darė ir netinkama draugija. Jos draugas vartodavo alkoholinis gėrimus, kai tuo metu atsakovė gydėsi nuo priklausomybių. Iš pačios atsakovės paaiškinimų, I. Ž. bei liudytojų V. T. ir E. G. paaiškinimų matyti, jog atsakovė pripažįsta ligą ir stengiasi reguliariai lankytis pas gydytoją psichiatrą bei psichologą, vartoja jai paskirtus vaistus.

31. Taigi, visuma byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė R. G. deda pastangas keisti gyvenimo būdą, ieškosi darbo, lankosi pas psichiatrą ir psichologą, vartoja vaistus, sprendžia alkoholio vartojimo problemą. Panevėžio socialinių paslaugų centro psichologo D. Č. pateikta informacija patvirtina, jog atsakovė psichologo konsultacijas lankė motyvuotai, visada laikėsi taisyklių ir susitarimų, konsultacijų eigoje buvo stebimi pozityvūs pokyčiai. Nurodoma, jog R. G. pasitikėjimas komandinės pagalbos specialistais yra silpnoji pusė. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės nebendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, priešiškumą įtakoja ir turimi sveikatos sutrikimai (šio sprendimo 24 punktas). Pagrindo išvadai, kad R. G. atsisako specialistų pagalbos tyčia ir situacija negali pasikeisti nėra.

32. Pažymėtina, jog naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

33. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog įvertinus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog atsakovė R. G. vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar visiškai nesirūpina dukra, kadangi atsakovė nuolat lanko dukrą, su ja bendrauja, rūpinasi dukra, domisi jos ugdymu, sveikata. Šias aplinkybes patvirtina ir VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos raštai, kuriuose nurodyta, jog mama pas gydytojus mergaitę atveda ir domisi jos sveikata, gydytojų nurodymus vykdo (šio sprendimo 20 punktas), taip pat Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos raštas (šio sprendimo 28 punktas). Tačiau, iš gydymo įstaigų pateiktos informacijos, byloje pateiktų duomenų, liudytojos socialinės darbuotojos I. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog atsakovė yra linkusi nutraukti gydymą, nereguliariai vartoja vaistus, kas įtakoja atsakovės epizodinius elgesio ir psichikos sutrikimus, alkoholio vartojimą, agresiją. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau nagrinėjant bylą teisme, gydėsi Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje ir gydytojo buvo nurodyta, jog dėl savo psichikos sveikatos būklės R. G. gali būti nelinkusi savo iniciatyva lankytis pas gydytoją psichiatrą bei gali nesilaikyti tinkamo gydymo režimo (šio sprendimo 24 punktas). Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu atsakovė R. G. nėra pajėgi visapusiškai pasirūpinti dukra ir užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas stabilioje aplinkoje.

35. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, tai yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Teismo nuomone, šiuo metu atsakovė R. G. nėra pajėgi prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamete dukra A. M., tačiau atsakovė stengiasi keisti gyvenimo būdą. Tam, kad pokyčiai taptų stabiliais turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kadangi būtina įsitikinti, jog R. G. elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir ji tinkamai gali rūpintis dukros auklėjimu. Byloje pateikti duomenys pagrįstai leidžia tikėti, kad situacija gali pasikeisti, atsakovei lankantis pas gydytojus ir reguliariai vartojant vaistus, gydantis nuo priklausomybių, be to atsakovės ir dukros ryšys yra artimas, jos nuolat bendrauja, atsakovė rūpinasi dukra, todėl teismas sprendžia, kad R. G. tėvų valdžia A. M. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnis).

36. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog R. G. daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina.

37. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvas A. M. negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovas A. M. savo pareigų vaikui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros, nesirūpina dukros ugdymu ir lavinimu, nesiekia auginti dukros, ja rūpintis ir prižiūrėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Atsakovo elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovo kaltė įrodyta, nes jis vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovo A. M. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

38. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

39. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

40. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovams tėvų valdžią, išlieka pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).

41. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

42. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

43. Bylos duomenimis atsakovė šiuo metu nedirba, gauna 260 Eur išmoką iš Sodros. Atsakovės išsilavinimas pagrindinis, Užimtumo tarnyboje yra baigusi valytojų kursus. Atsakovė kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neturi. Turi skolinių įsipareigojimų už socialinio būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus. Iš R. G. gaunamų pajamų po nustatytą skolos išmokėjimo sumą nuskaičiuoja 4 antstoliai: antstolė V. Žydelienė – po 10 Eur, antstolis S. Ramanauskas – po 15 Eur, antstolis M. Alšauskas – po 15 Eur, antstolis E. Smagurauskas – po 10 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog šiai dienai dalį skolų jau yra padengusi, tačiau iš antstolio pažymos nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo dukros išlaikymo – lankydama dukrą atneša jai saldumynų, nuperka kitų reikalingų daiktų (šio sprendimo 26 punktas).

44. Atsižvelgiantį į išdėstytą, į atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į atsakovės sveikatos būklę, kuri taip pat apsunkina galimybę įsidarbinti, reikalavimas tenkintinas iš dalies ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovės priteistinas 80 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).

45. Pažymėtina, jog išlaikymas dukrai A. M. iš tėvo A. M. jau buvo priteistas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4290-902/2017, todėl šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

46. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

47. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

48. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 7VLA-470 A. M. apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kuris tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, A. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina (duomenys neskelbtini), paskiriant jį ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

49. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo A. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Atsakovei R. G. byloje buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

51. Teismas iš atsakovo nepriteisia žyminio mokesčio, kadangi šalys tokio pobūdžio bylose yra atleistos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

52. Iš atsakovo A. M. priteistina 19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jo nepilnametės dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jos nepilnametės dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gegužės 7 d.).

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).

Paskirti (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. M. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.