Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. M., išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 30 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Prašyme nurodo, kad susipažino su taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo taikos sutarties pagrindu teisinėmis pasekmėmis, žino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš šalių pateiktos taikos sutarties yra aiški tiek ieškovės, tiek atsakovo valia dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalys ginčą išsprendė taikiai, sutartis neprieštarauja nepilnamečio šalių vaiko interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių šalių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi, jos rezoliucinėje dalyje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Civilinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 5-6), todėl pareikšdama ieškinį nemokėjo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas. Iš atsakovo priteisiama 25 procentai byloje mokamo žyminio mokesčio dalis- 61,50 Eur valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 94 straipsnis).

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. NTP-7-6403, už ieškovei advokato I. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra apskaičiuota 98,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šalys taikos sutartyje nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas suteikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, išlaidos valstybei turi būti atlygintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, tuo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei. Taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinti dauguma ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistinos 98,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias patyrė ne ieškovė, o valstybė.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Patvirtinti tarp ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„Mes, Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4290-902/2017 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, šalys:

abipusių nuolaidų būdu sudarome šią taikos sutartį, kurią prašome patvirtinti, o nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti:

Šalių bendro vaiko – dukters A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina ieškove R. G.;Atsakovas A. M. dukters A. M. išlaikymui moka po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. G.;Ieškovė R. G. atsisako savo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Ši taikos sutartis sudaryta trimis vienodais egzemplioriais: po vieną šalims ir teismui.

Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y., kad įsiteisėjusi nutartis ją patvirtinti bus privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turės būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu nebegalės būti nagrinėjama, nes teismas atsisakys priimti ieškinį arba bylą nutrauks. Tačiau, jeigu po teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį, priėmimo iš esmės pasikeis šalių turtinė padėtis arba atsiras papildomų vaiko priežiūros išlaidų, teismas galės pakeisti išlaikymo dydį.“

Civilinę bylą Nr. 2-4290-902/2017 nutraukti.

Šalims išaiškinti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas bei gali būti įvykdyta priverstinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis).

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,50 Eur (šešiasdešimt vieno euro 50 centų) dalį žyminio mokesčio, mokamą į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,43 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 43 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5630.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.