Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, išnagrinėjusi nuteistojo J. S. (J. S.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 89-36 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. S. nuteistas 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinėks teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu skirta bausme, subendrintą bausmę J. S. paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 2 metams, skiriant asmeniui įpareigojimus. Vilniaus rajono apylinėks teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant J. S. atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. balandžio 15 d., neatliktos bausmės dalis Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) dieną buvo 7 mėnesiai 5 dienos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo J. S., motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, t.y. jo elgesys ir mąstymas nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu J. S. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

6. Advokatas pabrėžia ir tai, kad nuo 2018 m. vasario mėnesio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 59 balų, kas rodo teigiamus pastarojo elgesio pokyčius, kad padarė pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Vertina, kad teismo teiginys dėl tolesnės nuteistojo elgesio korekcijos laisvės atėmimo vietoje yra deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu, nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje ir koreguoti elgesį rodo jo asmenybę apibūdinantys duomenys. Be to, jis laisvėje jis turėtų gyvenamąją vietą, darbą. Jis sutiko dėl intensyvios priežiūros taikymo. Skunde akcentuojamos ir įkalinimo pasekmes pirmą kartą bausmę atliekančiam asmeniui.

7. Advokato teigimu, J. S. savo elgesiu parodė, kad jis sąžiningai ir nuosekliai siekia resocializacijos – jis dirba virtuvės darbininku, nepalaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę programos paskirtose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

8. Skunde taip pat nurodoma, kad požiūris į šiuo metu vykstančius teisminius procesus yra neteisingas, kadangi veikos, dėl kurių padarymo kaltinimas J. S., įvykdytos iki 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio priėmimo. Be to, teismo procesas dar nereiškia, kad asmuo yra kaltas dėl inkriminuojamų veikų. Teismas nepagrįstai šiuos veiksnius traktuoja kaip didinančius kriminogeninę nuteistojo elgesio riziką.

9. Pabrėžia, kad J. S. pagal galimybės dengia susidariusį įsiskolinimą, kurio didesnę dalį sudaro atsiradę iš civilinių teisinių santykių, o ne skolos, susijusios su kriminaline praeitimi. Be to, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo 1 straipsnį, draudžiama atimti laisvę asmeniui vien todėl, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo advokato V. Dovidaičio skundas atmetamas.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria nepatvirtintas Komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam J. S., yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta

12. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio redakcija numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis J. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, juos nustatė bei įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vis dėlto, vien šių formaliųjų pagrindų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo byloje esančius duomenis bei Komisijos nutarimo argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manymui, jog, paleistas lygtinai, asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Su tokia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija

14. Nagrinėjamu atveju, J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymui teikiamas pirmą kartą. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šis komisijos nutarimas, išnagrinėjus nuteistojo gynėjo skundą, buvo panaikintas ir klausimas grąžintas Komisijai spręsti iš naujo. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 89-36 Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tiek vienu, tiek kitu atveju, nustatyta 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statiniai veiksniai sudaro 22 balus, dinaminiai – 37 balus. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar nuteistasis deda pakankamai pastangų sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, atitinkamai sumažinant ir nusikalstamo elgesio riziką.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su advokato argumentais, kad nuteistasis J. S. bausmės atlikimo metu buvo skatintas. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastarajam ne kartą buvo suteiktas papildomas ilgalaikis 24 val. trukmės ilgalaikis pasimatymas su tuometine sugyventine D. T. socialiniams ryšiams palaikyti (2018 m. kovo 23 d., balandžio 23 d., birželio 6 d., birželio 12 d., liepos 17 d.). Tačiau papildomi pasimatymai nuteistajam suteikti ne kaip paskatinimo priemonė už pavyzdingą elgesį (BVK 140 straipsnio nuostatos), o vadovaujantis BVK 94 straipsnio 7 dalimi. Vadovaujantis BVK 104 straipsniu, o ne kaip paskatinimo priemonė, nuteistajam buvo suteikta ir trumpalaikė išvyka į namus. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nebuvo nei baustas, nei skatintas, yra teisinga ir pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenims. Neabejotinai teigiamai vertintinos aplinkybės, kad nuteistasis laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidžia režimo reikalavimų. Kita vertus, per pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimą asmuo nei karto nebuvo paskatintas, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad asmuo visgi nededa pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę, įrodyti, jog jis toliau gali būti taisomas būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į nuteistojo J. S. elgesį iki bausmės atlikimo, į jo ankstesnius teistumus. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją <...> (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017). Kaip minėta, J. S. anksčiau buvo teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, konstatavus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir atitinkamai paskiriant nuteistojo elgesį teigiama linkme koreguojančius įpareigojimus. Tačiau teismo parodyto pasitikėjimo asmuo nepateisino, 2017 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdė probacijos sąlygų – teismo nustatyto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą (2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo įpareigotas per vieną mėnesį atlyginti 2 765,88 Eur turtinę žalę L. N. bei per tris mėnesius - 525 Eur turtinę žalą D. Ž.). Asmens bylos duomenims, pagal vykdomuosius raštus iš nuteistojo išskaičiuoti 208,79 Eur. Sutiktina su Advokato teiginiais, kad didžioji dalis įsiskolinimo yra atsiradę iš civilinių teisinių santykių, tačiau visgi nemaža suma priteista ir baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų aplinkybei, kad nėra dengiama nusikalstamais veiksmais padaryta žala, nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė ir ji nebuvo lemiama, sprendžiant dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kaip minėta, teismas padarė įvertinęs visus šio klausimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis.

17. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybes, kad šiuo metu yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose J. S. yra pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalį bei kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nors, kaip pagrįstai nurodo advokatas, vykstantys teisminiai procesai, nesant galutinio teismo procesinio sprendimo, neleidžia teigti, kad nusikalstamos veikos išties galėjo būti padarytos, tai vis dėlto neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir esminės reikšmės, kada šios veikos buvo padarytos, šiuo atveju, neturi, kadangi, kaip minėta, būtina įvertina ir nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo pradžios.

18. Teigiamai vertintinos nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su savo šeima, sudarė santuoką, yra lankomas pasimatymų metu, pataisos įstaigoje dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas..

19. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam J. S. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, vertindamas, kad pagrįstai Komisijos nutarimas nebuvo patvirtintas. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo gynėjo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.