Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

5. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. O. (A. O.) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog jo močiutė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T. (iki santuokos pavardė - A.) (toliau ir F. T.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti pareiškėjo močiutės F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, ir pasiūlė dėl tokio juridinio fakto nustatymo kreiptis į teismą. Taigi pareiškėjo nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik CPK XXVI nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

8. Pareiškėjos nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar F. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir antra, ar tuo atveju, jeigu F. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ar Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

9. Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. (Pl-8145) P2-14572 ir 2018 m. spalio 1 d. pažyma Nr. (P 1-5740) P2-9840 nustatyta, kad Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, Butkūnų sentikių bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta I. ir K. iki santuokos A. A. duktė vardu F., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. R4-3775 pateikto Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, asmenų, grįžtančių iš Rusijos, klausimo lapų 1921 m. byloje esančio J. A. klausimo lapo Nr. 6098 nustatyta, kad J. A., A. (F. A. (T.) tėvas), 42 m., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikyba – sentikių, pavaldinybė – lietuvių, šeimos stovis – žm. K. 41 m. (F. A. (T.) motina), sūnus – S. 4 m., V. 9 m. (F. A. (T.) broliai), gyveno – (duomenys neskelbtini) ūkis, atvyko į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) pereinamąjį punktą (N2, liudijimo (duomenys neskelbtini)), numato apsistoti (duomenys neskelbtini)val., turi turto - ½ žemės, iš kurio galėtų pragyventi. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gruodžio 10 d. pažymos apie mirtį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, Butkūnų sentikių bendruomenės mirties metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) mirė 58 metų amžiaus J. A., A. sūnus (F. A. (T.) tėvas).

10. Taigi tikimybių pusiausvyros požiūriu galima teigti, kad F. T., gimusi Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje, turėjo Lietuvoje gyventi nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 185 straipsnis). Tokios aplinkybės suponuoja, kad F. T. atitiko 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę įtvirtintus formaliuosius požymius asmenų, kurie buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Iš esmės toks pats pilietybės teisinis režimas buvo numatytas ir 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartyje su Rusija.

11. Byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad yra labiau tikėtina, jog F. T. buvo Lietuvos pilietė, t. y. kad ji ne tik atitiko formaliuosius teisės aktuose nustatytus pilietybės įgijimo reikalavimus, tačiau ir faktiškai buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad A. F., J. (gimimo data nenurodyta) ir T. V., F. (gimimo data nenurodyta) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos biure, po santuokos sudarymo F. A. suteikta pavardė – T.. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad F. T. ir V. T. (duomenys neskelbtini) gimė duktė O. T. (pareiškėjo motina), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto mirties liudijimo nustatyta, kad F. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad F. T. (iki santuokos A.) ne tik gimė Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje, bet ir Lietuvoje sudarė santuoką, taip pat ir dukters (O. T. (pareiškėjo motinos) gimimo vieta buvo Lietuvoje.

12. Kiek tai susiję su antrosios sąlygos, kad F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, egzistavimu, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. spalio 28 d. rašte Nr. R4-3775 „Dėl duomenų apie K. A. (A.) pateikimo“ bei 2021 m. spalio 28 d. rašte Nr. R4-3776 „Dėl duomenų apie J. A. pateikimo“ nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad K. A. (A., A.) (F. A. (T.) motina), gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje, bei J. (I.) A., A. (A.) s., gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentų apie jiems išduotus vidaus arba užsienio pasus bei dokumentų, patvirtinančių, kad jie iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.

13. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. būtų netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės, juo labiau, kad iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad F. T. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad F. T. gimimo vieta, jos šeimos ryšys su Lietuva, pačios F. T. gyvenimo Lietuvoje laikotarpis (gyveno iki mirties), taip pat antrinių dokumentų turinys (santuokos liudijimas, gimimo liudijimas, mirties liudijimas) sudaro pagrindą pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad F. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. (CPK 185 straipsnis). Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi. Priešingai, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

14. Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, O. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo motina), ir A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kaliningrado srities Nesterovskij rajono Čistyje Prudy kaimo taryboje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo O. T. suteikta pavardė – O.. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad O. O. ir A. O. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. O. (A. O.) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), vaiko gimimo vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenvietė (duomenys neskelbtini). Tėvų O. O. ir A. O. nurodyta rusų tautybė, pilietybė nenurodyta. Pareiškėjo A. O. (A. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje (iki 2024 m. vasario 19 d.), pareiškėjui suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, nors pareiškėjas gimė ir gyveno Rusijos federacijoje, Kaliningrado srityje, tačiau nuolat palaikė ryšius su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, šiuo metu gyvena Klaipėdoje, dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

15. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T., iki santuokos pavardė – A., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)., gyvenusi ir mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. O. (A. O.) yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), senelė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T., iki santuokos pavardė – A., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gyvenusi ir mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.